Dažai ir dažyvės: kurią dangą rinktis?
Žodis „dažyvė“ – naujadaras, tad daug kam skamba keistai ir nesuprantamai. Paprastai kalbant, dažyvė – skaidri arba pusiau permatoma medienos danga, anksčiau dažniausiai vadinta beicu. Ji suformuoja apsauginį sluoksnį, gali būti skaidri ir bespalvė, pusiau permatoma, ir suteikti medienai spalvą, tačiau nepaslepia medienos raštų taip, kaip fasado dažai. Tai ir yra esminis vizualus skirtumas tarp dažų ir dažyvių.
„Dažuose daug pigmentų, kurie paslepia medieną. Dažyvės pigmentų turi kelis kartus mažiau, todėl jos veikia kaip spalvotas plonas stiklas: kas po jomis yra – medienos raštas ir tekstūra – lieka matomi. Taigi dengdami dažais gauname tolygią, vienodą spalvą, o dažyvėmis – gražų, matomą medžio raštą. Kartais riba tarp dažyvės ir dažų būna gana plona. Jei dengsite tris ar keturis dažyvių sluoksnius, paviršius artės prie dažyto vaizdo ir medienos raštų žaismo beveik nebesimatys“, – vaizdžiai skirtumus paaiškina „Tikkurila“ akademijos vadovas Audrius Dryžas.
Tačiau pasirinkimas nėra tik „vienaip arba kitaip“: tarp visiškai matomo rašto ir visiškai vienalytės spalvos yra ir tarpinių variantų. Todėl medinio fasado ar tvoros apdailą verta rinktis atsakius į klausimą „kiek norime matyti pačią medieną?“
Jei norisi, kad medinis pastato fasadas, medinė tvora, kieme stovintis medinis sandėliukas ar pavėsinė atrodytų kuo natūraliau, dažyvė bus geresnis pasirinkimas. Jei norisi ramesnio, vienodesnio, vizualiai aiškesnio paviršiaus, geriau rinktis dažus. Tačiau renkantis labai svarbu žinoti vieną taisyklę: kuo paviršius atrodo natūraliau, kuo labiau jame labiau matomas medienos raštas, tuo dažniau teks atnaujinti dangą.
Išryškinti ar pridengti?
Kada verta parodyti medienos raštą, o kada geriau jį šiek tiek „pridengti“? Tai estetikos klausimas. Jei pati mediena graži, turi ryškias išraiškingas rieves, gerai matomas šakas, gilesnį paviršiaus piešinį, jei namo architektūra artimesnė gamtai, skandinaviškam stiliui – jaukią ir šiltą atmosferą kuriančio medienos rašto slėpti nesinori.
Visgi ne kiekvieną medieną verta parodyti: jei lentos labai margos, daug įvairių sujungimų, nevienodas jų atspalvis, arba jei pati namo architektūra reikalauja švaresnio ir ramesnio vaizdo, tuomet dažai gali būti protingesnis pasirinkimas. Padengus dažais, visas fasadas, tvora bus vienalytės spalvos, kuriama kiek aiškesnė architektūrinė kompozicija, o jos spalvą lengviau priderinti prie stogo, langų, cokolinės dalies spalvų. Tokiais atvejais dažai pasirenkami ne tam, kad paslėptų medį, o tiesiog kaip architektūrinė išraiškos priemonė.
Reiktų įvertinti, ir iš kokio atstumo matysime medieną, nes jei į ją žiūrime iš arčiau – geriau matome jos struktūrą, o jei iš toli, matome tik spalvą. Atsakymą dažnai pasufleruoja ir pati mediena: kartais jos raštas toks išraiškingas, kad būtų gaila jį slėpti, o kartais, priešingai, namui labiau tinka ir prabangiau atrodo ramus, vienos spalvos fasadas.
Pasak A.Dryžo, pasirinkimą gali nulemti ne tik estetiniai veiksniai: „Dažus verta rinktis, kai prioritetas yra ilga apsauga ir norisi kuo rečiau perdažyti – pavyzdžiui, aukšti pastatai ar namai prie jūros, kur saulė ir lietus labai greitai sendina paviršių. Dažniausia klaida – dažyves naudoti ten, kur reikalinga labai stipri apsauga, o dažus – ten, kur svarbus „gerai kvėpuojantis“ paviršius. Pavyzdžiui, masyvių rąstinių namų atveju, storesni dažų sluoksniai „uždaro“ drėgmę medienoje ir ji nespėja pasišalinti per trumpesnius sausesnio oro periodus“.
Mažiau pigmento, dažnesnė priežiūra
Jei norite matyti medienos tekstūrą, turėsite susitaikyti, kad priežiūra bus dažnesnė, bet nereikia manyti, kad šiandien skirtumas tarp dažais ir dažyvėmis dengtos medienos priežiūros dažnio yra toks pats kaip anksčiau.
„Šiuolaikinėse dažyvėse naudojami specialūs rišiklių deriniai ir itin atsparūs pigmentai. Šiandienos dažyvės, pavyzdžiui „Tikkurila Valtti Plus Complete“ su „Triple Resin“ technologija, jau konkuruoja su dažais ir saugo medieną iki 12 metų. Kuo dažyvės spalva artimesnė bespalvei, tuo labiau ji bus paveikiama ardančio saulės poveikio. Tamsesni, daugiau pigmentų turintys atspalviai saugo geriau – pigmentas veikia tarsi akiniai nuo saulės“, – sako A.Dryžas.
Taigi kuo dažyvėje daugiau pigmento, tuo geresnė apsauga nuo saulės poveikio; kuo dažyvė skaidresnė, tuo natūraliau atrodo fasado, tvoros ar kitų kieme esančių statinių mediena, tačiau paviršių prižiūrėti teks dažniau. Vis tik šios priklausomybės nereikia suprasti tiesmukai: dažnai klaidingai manoma, kad dažyvė – gražu, bet trumpam, o dažai – praktiška, bet nuobodu. Šiandien toks skirstymas neatitinka tikrovės, nes šiuolaikinės dažyvės „Tikkurila Valtti Plus Color“, „Valtti Plus Kesto“, „Valtti Plus Complete“ lengvai įsigeria į medieną, išryškina jos reljefą, saugo nuo UV bei drėgmės ir yra ilgaamžės.
Bet ką daryti, jei norisi išlaikyti kuo labiau matomą medienos raštą, bet kartu nesinori fasado ar tvoros perdažyti pernelyg dažnai? „Rinktis protingą kompromisą – plėvelę formuojančią dažyvę. Lyginant su plonasluoksnėmis susigeriančiomis dažyvėmis, šiek tiek natūralumo prarasite, tačiau dėl storesnio sluoksnio tokios dažyvės tarnaus gerokai ilgiau. Puikus pavyzdys – naujausių technologijų dažyvė „Valtti Plus Complete“, kurios numatomas tarnavimo laikas iki atnaujinimo siekia iki 12 metų“, – pataria specialistas.
Trys medienos ekspozicijos variantai ir jiems tinkančios dangos
- Maksimaliai atvertas medienos raštas. Toks rezultatas pasiekiamas skaidresnėmis, labiau įsigeriančiomis dažyvėmis, kaip „Tikkurila Valtti Color“ ar „Valtti Plus Color“.
- Tarpinis variantas. Medienos piešinys lieka matomas, bet danga tvirtesnė, spalva sodresnė, o priežiūros reikės rečiau. Tam geriausiai tinka dažyvės „Tikkurila Valtti Plus Kesto“ ar „Valtti Plus Complete“.
- Vientisesnis paviršius. Šiuo atveju svarbiau paviršiaus dangos spalvos tolygumas. Tam tinkamesni dažai, pavyzdžiui, „Tikkurila Vinha“, „Valtti Opaque“ ar „Ultra Classic“. Reikia įvertinti, kad, net renkantis dažus, paviršius nebūtinai gali būti padengtas taip, kad be dažų nieko nesimatys. Pusiau matiniai, vandeniniai apsauginiai lauko medienos dažai „Tikkurila Vinha“ visiškai nepaslepia natūralaus medienos reljefo. Dažai „Tikkurila Valtti Opaque“ suformuoja elastingą, vandeniui atsparią, bet laidžią garams dangą, ir kartu išlaiko natūralią lentų bei rąstų išvaizdą. Tai svarbu žinoti tiems, kurie nori ilgaamžiškesnės, labiau vientisos dangos, tačiau nenori visiškai prarasti mediniams paviršiams būdingų išvaizdos niuansų.
Rezultatą lemia ne tik danga
Vis dėlto vien geros dangos neužtenka. „Daug kas priklauso nuo įvairių veiksnių: medienos kokybės, lentų storio, tvirtinimo būdo ir fasado konstrukcijos. Tačiau tai, ką galite kontroliuoti jūs – dažymo sąlygos, medienos drėgnumas dažymo metu ir tinkamas gruntas – yra labai svarbu. Paprastai dengiamas vienas impregnuojančio grunto sluoksnis (ypač svarbu, kad jis gerai įsigertų į skersinius pjūvius), tuomet dengiami du dažyvių sluoksniai arba du–trys dažų sluoksniai“, – pataria A.Dryžas.
Nušlifuotą, nedažytą medienos paviršių rekomenduojama gruntuoti „Tikkurila Valtti Primer“ gruntu, o dažant naują ar anksčiau dažais dengtą medinį fasadą „Tikkurila Ultra“ linijos dažais, naudoti „Ultra Primer“ gruntą.
Be to, medinį fasadą ar tvorą geriausia dažyti sausą, debesuotą dieną, kai oro temperatūra apie +15–20 °C, santykinė oro drėgmė neviršija 80 proc., o pats dažomas paviršius yra visiškai sausas.
Dangos priežiūra ir atnaujinimas
Pasak A.Dryžo, saulė (ypač pietinei namo pusei) yra didžiausias medienos estetikos priešas – ji labai greitai blukina medieną, ji pilkėja ir šiurkštėja; o drėgmės pokyčiai sukelia pleišėjimą. Šiaurinė pusė, kurią mažai „dezinfekuoja“ ir džiovina saulė, greičiau pažaliuoja nuo pelėsio ar dumblių. Be drėgmės svyravimų ir lietaus mediena gali išlaikyti tvirtumą šimtmečiais, bet keičiantis drėgmei (nuo drėgnos iki sausos), mediena pleišėja, susiformuoja tinkamos sąlygos žalumai augti – ypač kai ant paviršiaus nusėda žiedadulkės ir dulkės.
Tinkamai parinkta danga su UV filtrais ženkliai sumažina pilkėjimą, o biocidinės medžiagos saugo plėvelę nuo pelėsio.
„Visada reikia periodiškai apžiūrėti fasadą. Bent kartą per metus ar dvejus nuplauti fasadus nuo žiedadulkių ir kitų nešvarumų, t.y. to, kas yra maistas mikroorganizmams. Plauti reikia ne per dideliu vandens slėgiu ir naudoti tik specialius periodiniam plovimui skirtus, lengvai šarminius ploviklius. Pietinė pusė visada pirmoji pradės kelti klausimų: blunkanti spalva, suplonėjęs sluoksnis ar smulkūs įtrūkimai rodo, kad laikas dangą atnaujinti. Lengviausia ir geriausia tai padaryti tada, kai senasis sluoksnis dar turi „prekinę išvaizdą“ – tuomet pakanka nuplauti, nudžiovinti ir užtepti papildomą sluoksnį. Stipriai nupilkėjusius, nublukusius ar nudūlėjusius paviršius atnaujinti bus gerokai sunkiau: teks pašalinti senos dažyvės likučius ir išpilkėjusį medienos sluoksnį iki gryno, tvirto medžio, ir tik tada dengti naują dangą“, – reziumuoja A.Dryžas.
