Skirtumas tarp išdžiovintos ir termiškai apdorotos medienos
Termiškai apdorota mediena dažnai rekomenduojama kaip pažangesnė alternatyva įprastai medienai, tačiau norint žinoti kuo ji patrauklesnė, reiktų trumpai paaiškinti kaip ji gaunama. Esmė gana paprasta: tai mediena, kurios savybės pakeičiamos ne cheminėmis medžiagomis, o apdorojant karščiu ir garais.
„Terminio apdorojimo metu pakinta medienos sandara, ji stabilesnė, mažiau traukiasi, mažiau riečiasi, geriau atlaiko drėgmę, saulę bei temperatūrų svyravimus. Šis procesas taip pat sumažina vandens įgeriamumą, padidina atsparumą biologiniam puvimui ir pašalina sakus, vaškus bei kitus ekstraktus, todėl mediena lengviau padengiama įvairiomis dangomis“, – terminio apdorojimo prasmę paaiškina „Brolis Timber“ gaminių vystymo vadovas Andrius Kalinauskas.
Pasak mokymų centro „PPG Academy“ vadovo Audriaus Dryžo, termiškai apdorotos medienos atsparumas puvimui ir kenkėjams toks, kad papildomų impregnantų, kuriais apdorojama įprasta išdžiovinta mediena, nebereikia: „Palyginti su įprasta mediena, termiškai apdorota mediena ilgiau išlaiko formą, mažiau skilinėja ir lauko sąlygomis tarnauja iki 30 metų. Ji įgauna elegantišką karamelinį rudą atspalvį, yra maloni liesti tiek rankomis, tiek ja vaikščioti basomis.“
Termiškai apdorotos medienos kokybei įtakos turi ir gamybos procesas
A.Kalinauskas pabrėžia dar kelis svarbius termiškai apdorotos medienos bruožus, kuriuos turėtų žinoti tie kurie renkasi medžiagas terasoms, fasadams tvoroms. Pirmasis – žaliava.
„Dažniausiai termiškai apdorojamos greitai augančios medienos rūšys – pušis ir eglė. Kai žaliava pušis, imamos dvi šerdinės lentos iš viršutinės kamieno dalies, nes būtent tokia mediena po terminio apdorojimo įgauna geriausias savybes. Procesas vyksta itin tiksliai kontroliuojant sąlygas: į krosnis dedama to paties skersmens ir rūšies mediena, o 16 jutiklių realiu laiku stebi drėgmę, temperatūrą ir kitus rodiklius ir pagal jų parodymus terminis procesas yra realiu laiku koreguojamas, nes net nedideli nukrypimai gali paveikti galutinio produkto kokybę“, – apdorojimo niuansus atskleidžia A.Kalinauskas.
A.Dryžas pastebi, kad termiškai apdorojama šiauriniuose regionuose augusių medžių mediena, kuri vertinama dėl tankesnės struktūros ir pataria rinktis tik patikimų gamintojų produkciją.
Kodėl termiškai apdorota taip tinka Lietuvos klimatui?
„Lietuvos klimatas – drėgnas, su dideliais temperatūros svyravimais ir intensyvia UV spinduliuote – yra idealus išbandymas medienai. Stabili ir natūraliai atspari termiškai apdorota mediena puikiai atlaiko šias sąlygas, įprasta mediena tokiomis sąlygomis labiau plečiasi, traukiasi, dažnai linksta, skilinėja“, – sako A.Dryžas.
Be to, termiškai apdorotos medienos vidinė drėgmė drėgnomis sąlygomis nepakyla tiek, kiek įprastos medienos, o tai reikšmingai prisideda prie biologinio tokios medienos atsparumo.
„Net esant drėgnoms sąlygoms, vidinė termiškai apdorotos medienos drėgmė nebūna aukštesnė nei 14 proc., o gerai išdžiovintos medienos drėgmė siekia 18 proc., tačiau drėgnoje aplinkoje ji gali pakilti ir iki 25 proc. Pelėsiui reikalinga bent 20 proc, drėgmė, todėl termiškai apdorota mediena šios sąlygos netenkina“, – pažymi A.Kalinauskas.
Termiškai medienos populiarumą skatina jos universalumas
Termiškai apdorotos medienos populiarumo augimą skatina jos panaudojimo lauko sąlygomis universalumas. „Tokia mediena labai tinka terasoms, fasadams ir tvoroms, virš žemės esančioms namo konstrukcijoms, kurias tiesiogiai veikia saulė ir lietus, tik ji neturėtų kontaktuoti su žeme“, – sako A.Dryžas.
Lietuvoje termiškai apdorota mediena dažnai lyginama su maumedžiu, nes ilgą laiką būtent maumedis buvo vertinamas kaip brangesnis, bet „rimtesnis“ pasirinkimas lauko konstrukcijoms nei pušis ar eglė.
Tačiau A.Kalinauskas pabrėžia, kad termiškai apdorota mediena yra alternatyva maumedžiui, kuris nors dėl mažesnio vandens įgeriamumo ir atsparesnis puvimui nei pušis ar eglė, bet gana stipriai reaguoja į besikeičiančias aplinkos sąlygas, riečiasi, skyla ir tebeturi išlaikęs aktyvią sakų sistemą, o termiškai apdorota mediena yra stabilesnė ir be sakų.
Ar tiesa, kad termiškai apdorotos medienos nereikia prižiūrėti?
Gana dažnai sakoma, kad termiškai apdorota mediena nereikalauja priežiūros. Tai mitas: tokia mediena tikrai atsparesnė už įprastą, bet tai nereiškia, kad jai nereikalinga priežiūra.
„Termiškai apdorota mediena pakankamai atspari ir be paviršinio apdorojimo – ji nepūva ir tarnauja dešimtmečius, tačiau, jei norite išsaugoti originalų atspalvį ir laikui bėgant išvengti smulkių paviršinių įtrūkimų bei skilinėjimo, priežiūra reikalinga“, – mitą paneigia A.Dryžas.
A.Kalinauskas priduria, kad kaip ir visa mediena, termiškai apdorota mediena irgi sensta: pilkėja, keičia spalvą, gali atsirasti tamsesnių ar juodesnių vietų, mikroįtrūkimų t.y. ir po terminio apdirbimo ji vis tiek išlieka mediena, o ne visiškai nekintanti medžiaga. Tačiau tokios medienos priežiūra labiau susijusi su estetika ir paviršiaus būkle nei su pačiu medienos išlikimu. Jei tikslas – leisti medienai natūraliai senti ir pilkėti, priežiūros reikia visai nedaug. Jei norima kuo ilgiau išlaikyti sodrų rudą toną, priežiūros reikės daugiau.
„Jei termiškai apdorota mediena paliekama be paviršinio apdorojimo, ji natūraliai pilkėja – per 3–6 mėnesius pradeda keisti spalvą, o veikiama UV spindulių, per kelerius metus įgauna gražų sidabriškai pilką atspalvį. Tačiau natūralus senėjimas ne visada atrodo vienodai gražiai. Problemų gali kilti tada, kai kažkuris paviršius gauna daug UV spindulių, o kitas mažai, arba kai prie terasos ar fasado yra daug žalumos, paviršiuje nusėda žiedadulkės ir kiti nešvarumų, kurie tampa mikroorganizmų maistu. Tokiu atveju paviršius gali senti netolygiai ir vizualiai atrodyti prasčiau“, – pastebi A.Dryžas.
Kuo dengti termiškai apdorotą medieną?
„Įprastai medienai dažnai naudojami impregnantai su nuo puvimo saugančiais biocidais. Termiškai apdorotai medienai to nereikia – ji jau natūraliai atspari puvimui. Todėl jai skirtos priemonės – tai tik paviršinė apsauga, spalvintas aliejus, dažyvės ar dažai. Prieš renkantis medienos apsaugos ir apdailos priemones, svarbu pasitikrinti ar jos tinkamos termiškai apdorotai medienai.
Štai „Tikkurila Valtti“ linijos aliejus, dažyvės ir dažai puikiai tinka pramoniniu būdu impregnuotai, termiškai apdorotai ir netgi egzotinei medienai. Aliejus giliai įsigeria, neformuoja plėvelės, pabrėžia natūralią tekstūrą ir leidžia medienai „kvėpuoti“, tad puikiai tinka terasoms; plėvelę formuojančios dažyvės gali suteikti papildomos apsaugos fasadams; pilnai paviršių padengiantys dažai ne tik suteikia maksimalią apsaugą nuo UV, bet ir leidžia rinktis įvairiausius spalvinius sprendimus. Tačiau negalima termiškai apdorotos medienos dengti natūraliais aliejais, pavyzdžiui linų sėmenų aliejumi, nes jis pats tampa maistu pelėsiui“, – pataria A.Dryžas.
Terasoms jis rekomenduoja spalvintą aliejų su UV filtru „Tikkurila Valtti Plus Terrace Oil“. Jei norima išlaikyti artimą natūraliai medienai spalvą, rekomenduojamas TVT 5051 arba TVT 5071 kodų aliejus. Galima naudoti ir bespalvį aliejų, jis irgi turi UV apsaugą, tik ne tokią gerą kaip spalvinti aliejai.
Tvorai, fasadui geriau rinktis tų pačių spalvų dažyves „Tikkurila Valtti Plus Complete“, kurių tarnavimo laikas labai ilgas. Ši dažyvė apsaugo paviršius net iki 12 metų.
Dar patvaresnė priemonė – lauko dažai „Tikkurila Valtti Opaque“, kurie ne tik suformuoja elastingą dangą, atlaikančią medienos plėtimąsi bei traukimąsi, bet ir žaviai išryškina medienos reljefą ir išlaiko natūralią medinių lentų ir rąstų išvaizdą. Apskritai tvorų ir fasadų priežiūra yra paprastesnė, nes jų paviršius nepatiria mechaninio poveikio.
Kaip dažnai reiktų atnaujinti terasų termiškai apdorotos medienos paviršių?
Terasų medieną rekomenduojama aliejuoti iškart po montavimo, o vėliau – kas 2 metus. Terasos paviršiaus atnaujinimo dažnis priklauso nuo jos padėties šalių atžvilgiu, atvirumo, kiek ją ar jos dalį veikia intensyvi saulė, lietus, kaip intensyviai ji naudojama, tad vienais atvejais terasos paviršių teks atnaujint jau po metų, kitais – po 3-4 ar net 5 metų.
Jei renkatės natūralų termiškai apdorotos medienos pilkėjimą, priežiūra minimali – pakanka reguliariai nuvalyti paviršių. Prieš aliejuojant visada nuplaukite su terasoms skirtais plovikliais (kaip pvz. „Tikkurila Terassi-ja Kalustepesu“), išdžiovinkite ir, jei reikia, nušlifuokite smulkiu švitriniu popieriumi. Nepatartina medienos terasų plauti aukšto slėgio taškine srove, kuri pažeidžia paviršių, nes mediena minkšta medžiaga, geriau kai srovė išskaidyta, silpnesnė.
Planuokite priežiūrą iš anksto: kasmetinis valymas bei plovimas ir alyvavimas kas dvejus metus užtikrins ilgą ir gražią tarnavimo trukmę. Investicija atsipirks – stabilu, ekologiška ir malonu naudoti kasdien.
