Jei jūsų pomidorai nerausta, nesijaudinkite, yra keletas dalykų, kuriuos verta žinoti, rašoma „Southern Living“.
Ne tik raudoni pomidorai
Pomidorų veislės gali būti skirtingų spalvų – nuo raudonos iki geltonos, žalios, violetinės, aukso... Atspalvių gyva galybė! Prieš darydami išvadą, kad jūsų pomidorai neprinoksta, pasitikrinkite, kokios spalvos jie turėtų būti prinokę.
Be to, pomidorų auginimas yra lėtas procesas. Besivystantiems vaisiams visiškai subręsti reikia šešių-aštuonių savaičių nuo žiedų apdulkinimo. Laikas, per kurį vaisiai subręsta, skiriasi priklausomai nuo pomidorų veislės, tačiau kartais yra ir daugiau veiksnių. Supratimas, kaip oro sąlygos, dirvožemio mityba ir augalų priežiūra veikia vaisių vystymąsi, padės jums išspręsti nokimo problemas.
Temperatūra
Temperatūra yra vienas iš svarbiausių veiksnių, ribojančių vaisių užmezgimą ir nokimą. Vasarą temperatūra dažnai viršija optimalų pomidorų nokimui skirtą intervalą (nuo 20 iki 25 °C). Rudenį temperatūra dažniausiai nukrenta žemiau šios ribos. Nukrypus nuo idealios temperatūros, nokimo procesas sulėtėja. Ypač didelis karštis sustabdo nokimą, nes temperatūrai pakilus virš 29-32 °C nebesigamina spalvą lemiantys pigmentai – likopenas ir karotenas.
Be to, dėl karščio patiriamo streso augalai nukreipia energiją ne į vaisių nokinimą, o į išlikimą, pavyzdžiui, gilesnių šaknų auginimą.
Azoto perteklius
Kai augalai neauga taip, kaip tikėtasi, sodininkai dažnai griebiasi trąšų ar laistymo žarnos, tikėdamiesi paskatinti jų derėjimą. Tačiau tai kenkia vaisių nokimui. Nors pomidorams reikia daug maistinių medžiagų, azoto trąšų perteklius skatina lapų augimą žiedų ir vaisių sąskaita. Pomidorams azoto poreikis augant kinta: jo labiau reikia ankstyvaisiais įsišaknijimo ir vegetatyvinio augimo etapais. Perteklinis laistymas taip pat lėtina vaisių nokimą, nes sumažina oro cirkuliaciją dirvožemyje.
Kai pomidorai nesunoksta, reguliariai laistykite, kad drėgmė būtų pastovi, ir tręškite pagal augalo vystymąsi. Pomidorams naudingos trąšos, kuriose mažai azoto, daug fosforo ir vidutiniškai arba daug kalio. Pirmą kartą tręškite ruošdami dirvą sodinimui, naudodami kompleksines trąšas. Pakartotinai tręškite, kai pirmasis pomidoras pasieks golfo kamuoliuko dydį.
Saulės šviesa
Nors pomidorų augalams geriausiam derliui pasiekti reikalinga saulė, patiems vaisiams saulės nereikia, kad sunoktų. Tiesą sakant, per daug tiesioginių saulės spindulių nudegina besivystančius vaisius ir padidina temperatūrą augalo lajoje, o tai sulėtina pigmentų formavimąsi. Saulės šviesa skatina žiedų ir vaisių vystymąsi per fotosintezę, kuri vyksta lapuose. Tiesioginės saulės šviesos reikia lapijai, o ne vaisiams. Todėl lapijos genėjimas nepadeda vaisiams nokti. Palikite lapus vietoje (žinoma, lapų miškas taip pat nėra gera išeitis), kad augalas gautų energijos ir vėsintų besivystančius vaisius.
Kalbant apie pomidorų nokimą, geriausia išeitis – kantrybė. Visgi sodininkai gali tam tikrais atvejais paspartinti šį procesą ir taikyti metodus, kurie nukreipia augalo energiją į vaisių vystymąsi.
Pomidorų genėjimo būdai
Aukštaūgių pomidorų genėjimas padeda geriau vystytis vaisiams, nes riboja pernelyg gausų lapijos augimą, kuris nukreipia augalo energiją nuo vaisių formavimo. Genėjimas taip pat sumažina vaisius mezgančių šakų skaičių, todėl augalas nėra perkraunamas per dideliu vaisių kiekiu.
Kai augalas užmezga pernelyg daug vaisių, jų praretinimas gali sumažinti konkurenciją dėl vandens ir maisto medžiagų. Be to, genėjimas pagerina oro cirkuliaciją tarp lapų, todėl sumažėja lapų ligų rizika ir augalai išlieka sveikesni.
Augdamas pomidoras išaugina pagrindinį stiebą nuo kurio lapų pažastyse (toje vietoje, kur lapas jungiasi su stiebu) formuojasi pažastiniai ūgliai ir vaisių kekės.
Pažastinius ūglius geriausia pašalinti, o storesnius ūglius geriau nukirpti sekatoriumi. Taip pat galite pašalinti pačius apatinius lapus, kad sumažintumėte grybelinių ligų riziką ir konkurenciją dėl vandens bei maisto medžiagų.
Geriausia pažastinius ūglius šalinti, kol jie dar maži. Reguliariai apžiūrėkite stiebą – vos pasirodžiusius naujus ūglius iškart pašalinkite.
Nuimtus pomidorus laikykite patalpose kambario temperatūroje. Nelaikykite pomidorų šaldytuve (net ir visiškai prinokusių), nes suprastėja jų skonis.
Tad išvada paprasta – pirmiausia, būkite kantrūs. Pomidorai noksta ilgai, bet skonis vertas laukimo. Taip pat – neperlaistykite, nepersistenkite su trąšomis, genėkite reguliariai, bet neišplikinkite ir gerai žinokite, ką auginate. Galbūt laukiate, kol pomidorai taps raudoni, bet iš tikrųjų sunokę jie būna žali? Būtent todėl verta pasidomėti veislėmis ir laukti spalvingų pomidorų derliaus.
