Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kodėl reikalingas vėdinimas?

Jaukūs namai / UAB „Amalva“ nuotr.
Jaukūs namai / UAB „Amalva“ nuotr.
Šaltinis: 15min
0
A A

Kvėpavimas – gyvybės pagrindas. Be maisto žmogus gali išgyventi iki 3 mėnesių, be vandens – apie 3 dienas, o be deguonies retas žmogus ištveria ilgiau nei 3 minutes. Per parą mūsų plaučiai „perpumpuoja“ apie 10 tūkstančių litrų oro. Tiesa, oras ir jame esančios priemaišos į organizmą taip pat patenka ir per kitus organus: ausis, akis, odą. Nėra abejonės, kad mūsų savijauta priklauso nuo to, kokios kokybės oru kvėpuojame. Tačiau ar tikrai žinome, kuo kvėpuojame?

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Tyrimais įrodyta, kad oras viduje gali būti net 100 kartų labiau užterštas nei lauke. Deja, dauguma žmonių didelę dalį savo laiko praleidžia uždarose patalpose. Biuras – namai - uždaros laisvalaikio zonos – trajektorija, kurioje judame praktiškai kiekvieną dieną.

Šaltuoju metų laiku uždarose patalpose praleidžiame didžiąją dalį savo laiko (tyrimų duomenimis - net 90% viso paros laiko). Tad namuose, kur galime susikurti sau komfortą ir jaukumą, siekiame, kad aplinka būtų kuo sterilesnė ir mažiau kenksminga sveikatai. Kaip mums tai pavyksta?

Praverdami langus situaciją geriname tik laikinai

Buityje susiduriame su daugybe faktorių, patalpoje sukeliančių oro užterštumą: pradedant maisto gamybos proceso metu išskiriamais kvapais ir dujomis, baigiant dulkėmis ir buityje naudojamomis cheminėmis priemonėmis.

Nepakankamai vėdinamose patalpose pradeda kauptis virusai ir bakterijos

Nepakankamai vėdinamose patalpose pradeda kauptis virusai ir bakterijos. Taip pat atsiranda pelėsis bei rasoja langai. Šie pastarieji požymiai byloja, jog uždarose erdvėse nėra pakankama gryno oro cirkuliacija.

Norėdami išvėdinti patalpas paprastai tiesiog atidarome langus. Tačiau atverti langai į lauką išleidžia šilumą, o į vidų pro juos patenka triukšmas, dulkės, įvairūs teršalai bei vabzdžiai.

Šaltuoju periodu vėdinant patalpą tokiu būdu greitai prarandama šiluma. Be to, oro gūsių sukeliamas skersvėjis yra pavojingas sveikatai.

3 val. vėdinimo efektas išnyksta praėjus vos pusvalandžiui

Nustebtumėte sužinoję, jog 3 val. vėdinimo efektas išnyksta praėjus vos pusvalandžiui. Reiškia, langus pravirus turėtume laikyti beveik be pertrūkio. Tačiau ar tai yra efektyvu?

Alternatyva – paprasta ir žymiai ekonomiškesnė

Moderniuose būstuose kokybiško vėdinimo klausimas vis dažniau sprendžiamas diegiant šildymą taupančią sistemą. Kaip ši sistema veikia?

Patalpose yra įrengiami oro pritekėjimo ir šalinimo ortakiai bei sumontuojamas vėdinimo įrenginys.

Jų dėka šviežias oras iš lauko yra tiekiamas tiesiai į patalpas. Užterštas oras, savo ruožtu, surenkamas iš patalpų ir šalinamas taip, kad nesusimaišytų su tiekiamu oru.

Iš lauko paimtas oras – kruopščiai išvalomas. Jam perduodama šiluma, gauta iš patalpų pašalinto oro.

Vadinasi, taupoma oro pašildymui reikalinga energija (sukuriamas šilumogrąžos efektas). Papildomai pašildytas oras – tiekiamas atgal į patalpą.

Kviečiame skaitytojus pažiūrėti šį filmuką ir daugiau sužinoti apie šildymą taupančios sistema veiklą ir naudą.

VIDEO: Kodėl reikalingas vėdinimas? Kas yra rekuperacija? Kaip veikia vėdinimo sistema?
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką