Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kraštovaizdžio architektė apie nestandartinį sklypą: net ir šlaite galite sukurti grožio oazę

Sodelis šlaite
Vida Press nuotr. / Sodelis šlaite
Šaltinis: 15min
0
A A

Sklypas ne visada yra tobulos formos ir jame ne visada galime tikėtis angliškos pievelės. Kartais mūsų namus supa šlaitai, kalneliai, akmenuota, molinga, smėlėta žemė, todėl tenka ieškoti sprendimų, kaip netradicinės formos ir vietos sklype sukurti dailų vaizdą.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Į klausimus atsako kraštovaizdžio architektė, kraštovaizdžio architektų biuro KABI vadovė Dovilė Ivanauskienė.

– Jeigu mes sklypą turime netradicinės formos ir netradicinėje vietoje, ar tai reiškia, kad geriausia išeitis tiesiog vešli pieva?

– Nestandartinės formos ir netradicinės situacijos sklypai pastarąjį dešimtmetį tapo mūsų projektavimo veiklos kasdienybe, nes, gausėjant literatūros, specializuotų kursų pasiūlai, o ir drąsiau pasitikint savo skoniu, žmonės savarankiškai stengiasi spręsti planavimo klausimus kvadratinės ar stačiakampio plano sklypuose, į pagalbą pasitelkdami kraštovaizdžio dizainerius ir apželdinimo specialistus.

Mums, kraštovaizdžio architektams, dažniausiai tenka dirbti su sklypais, kurie ne tik forma ar vieta išsiskiria iš konteksto, bet reikalauja specifinių architektūrinių, inžinerinių, geologinių, konstruktyvių, geografinių žinių. Kraštovaizdžio architekto rengiamas projektas yra daugiasluoksnis, į projektavimo procesą įtraukiantis platų būrį profesionalų – botanikų, arboristų ir pan. Tai taikytina tiek individualiems, tiek visuomeniniams objektams.

Jeigu kalbėtume apie sklypo formą, ji neturi esminės įtakos planavimo ir įrengimo kaštams. Šiuo atveju svarbu sukurti tinkamą konkrečios erdvės naudojimo scenarijų ir parinkti tinkamus sprendinius, kompozicijas, medžiagas, apšvietimą, o svarbiausia – įsivertinti sklypo savininko galimybes ir poreikius atitinkančią sklypo erdvės naudojimo funkciją.

Dažniausiai pasitaikantys netradicinės formos sklypai pasižymi ir sudėtingu reljefu. Kartais juokaujame, kad nebeliko Lietuvoje individualių gyvenamųjų namų sklypų su lygiu reljefu. Teko projektuoti aplinką sklypuose, kuriuose reljefo peraukštėjimas siekė nuo 8 iki 14 metrų. Tai kūrybinis iššūkis kraštovaizdžio architektui, nes projektuojant privalu atsižvelgti į gretimybių situaciją, dažnu atveju jau suprojektuotus pastatus, būsimus konstruktyvinius sprendinius, grunto sudėties, drenažo ir panašius klausimus.

Viena aišku – sklypas su sudėtingu reljefu visada bus išskirtinis, unikalus, tačiau reikalaujantis kelis kartus didesnių investicijų nei analogiško ploto sklypas plokštumoje.

O grįžtant prie Jūsų klausimo – kartais, iš tiesų, išskirtinėje situacijoje vešlios vejos kilimas būna pats geriausias sprendimas, nes kraštovaizdžio architektas pirmiausia mato ir įvertina erdvę ir bendrą vaizdą.

– Ar galime net ir šlaite susikurti tobulą sodelį?

– Jeigu šlaitas nėra statesnis nei 45 laipsniai, galima sukurti įdomius ir praktiškus sodus, daugiamečiais augalais apželdintas terasas, net ir įkomponuojant pavėsines, jei tai padaryti leidžia atstumai. Atsižvelgiant į pastato architektūros stilių, pasaulio šalis (pietinė ar rytinė pusė), grunto sudėtį ir paviršinio vandens surinkimo technines galimybes, galima parinkti konkrečiam sklypui tinkančias ir praktiškas medžiagas bei augalus. Žinoma, jeigu sodui įrengti turite tik šiaurinę ar vakarinę pusę ir dar pavėsyje – sodo šlaite įrengimo idėjos vertėtų atsisakyti.

A post shared by SF Gardens (@sfgardens) on

– Kokius medžius, krūmus, augalus patartumėte auginti netradiciniame sklype?

– Sklypo forma neturi įtakos augalų parinkimui – tai yra skonio ir galimybių reikalas. Jeigu kalbėtume apie ypač siaurus sklypus sodininkų bendrijose ar naujai planuojamuose kotedžų bei gyvenamųjų namų kvartaluose, privalu laikytis Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių, kurios numato:

  • nuo pastatų sienų (su langais) medžiai gali būti sodinami ne arčiau kaip 10 m, aukštesni kaip 2 m krūmai – 2,5 m atstumu, o nuo belangių sienų ir monolitinių tvorų atitinkamai 5 m ir 2,5 m atstumu;
  • nuo atraminių sienučių medžiai sodinami ne arčiau kaip 3 m, krūmai – 1 m atstumu;
  • nuo apšvietimo stulpų, kolonų ir atramų medžiai sodinami ne arčiau kaip 4 m atstumu;
  • nuo kaimyninio sklypo ribos ir gatvės raudonųjų linijų krūmai sodinami ne arčiau kaip 1 m, medžiai iki 3 m aukščio ir krūmai, užaugantys iki 3 m – ne arčiau kaip 2 m, kiti medžiai – 3 m atstumu;
  • sklypo šiaurinėje, šiaurės rytų ir šiaurės vakarų pusėje sodinamos gyvatvorės turi būti ne aukštesnės kaip 1,3 m.

Tokius pat atstumus reglamentuoja statybos techninis reglamentas „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos„.

  • Mažiausias leidžiamas atstumas nuo pastatų ir statinių išorinių sienų be langų iki medžių kamienų (ašies) – 5 m, iki krūmų – 1,5 m; nuo pastatų sienų su langais – atitinkamai 10 m ir 1,5-2,5 m (kai krūmas aukštesnis nei 2 m), nuo gatvės važiuojamosios dalies, sutvirtintos kelkraščio juostos ar griovio briaunos krašto – atitinkamai 2 m ir 1 m; nuo šaligatvio, dviračių ir parko takų krašto – atitinkamai 0,75 ir 0,5 m. Nuo apšvietimo tinklo, troleibusų stulpų, kolonų, estakadų atramų mažiausias leidžiamas atstumas iki medžių – 4 m; nuo atraminių sienučių pado arba vidinės briaunos iki medžių – 3 m, krūmų – 1 m; nuo šlaitų, terasų ir kt. pado – atitinkamai 1 m ir 0,5 m.
  • Kai medžio laja platesnė nei 5 m, už kiekvieną papildomą lajos pločio metrą atstumas didinamas 0,5 m.

Sodininkų bendrijų įstatymas nustato vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimo tvarką mėgėjiško sodo teritorijoje:

  • aukštaūgiai medžiai (vaismedžiai), aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos;
  • žemaūgiai medžiai (vaismedžiai) iki 3 m aukščio sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sklypo ribos;
  • krūmai (vaiskrūmiai) sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos;
  • sodiniai visais atvejais neturi daryti žalos kaimynų sklypo naudotojams. Mažesniu atstumu jie gali būti sodinami esant rašytiniam kaimyninių sodo sklypų savininkų susitarimui.

Gretimų sklypų savininkų santykius, susijusius su želdiniais, aptaria ir Civilinis kodeksas. 4.42 str. „Teisė į kaimyninio sklypo medžių, krūmų ir kitų augalų dalis bei jų vaisius“ sakoma:

  • žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo;
  • tokia teisė nesuteikiama žemės sklypo savininkui, jeigu kaimyniniame sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknys ir šakos, esančios jo žemės sklype, netrukdo naudoti žemės sklypą;
  • visais atvejais žemės sklypo savininkas įgyja nuosavybės teisę į vaisius, gautus nuo kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų šakų, esančių jo žemės sklype, ir į vaisius, gautus nuo kaimyniniame žemės sklype augančių kitų augalų stiebų, šakų ir šaknų, esančių jo žemės sklype.

– Ką reikėtų šlaite atlikti prieš sodinant, t. y., kokius darbus?

– Prieš pradedant augalų sodinimo darbus, pirmiausia šlaitas turi būti tvirtinamas, nelygu koks yra jo nuolydis ir grunto sudėtis. Šlaito tvirtinimo darbams yra naudojami metaliniai ankeriai, austinės geotekstilės tinklai, geomembranos, kitų audinių tinklai – visos šios medžiagos parenkamos susipažinus su situacija.

Dažnu atveju šlaitai būna tiesiog terasuojami, o terasavimui naudojamos įvairios medžiagos – medžio rąstai, įvairūs blokeliai, betoninės atraminės sienutės, akmenys, įvairios šlaitų tvirtinimo plokštės. Ir tik po to, kai šlaitas sutvirtinamas bei išsprendžiamas paviršinio drenažo klausimas, kaip bus surenkamas arba nukreipiamas lietaus arba tirpstančio sniego vanduo, galima pagalvoti apie sodinimo darbus.

Prieš sodinant augalus svarbu tinkamai paruošti dirvą, įterpti grunte drėgmę sulaikančių priedų, įrengti kapiliarinio laistymo sistemas ir pradėti augalų sodinimo darbus.

Vida Press nuotr./Sodelis šlaite
Vida Press nuotr./Sodelis šlaite

Yra tekę dirbti objekte, kur nebuvo išspręstas lietaus vandens surinkimas ir buvo atsivėrusios duobės po gyvenamojo namo pamatais. Užsakovai iš pradžių kreipėsi į architektus, kurių sprendimu buvo subetonuotos atraminės sienelės-kontraforsai (kontraforsas – vertikali mūrinio pastato sienos atrama sienai sutvirtinti), vėliau į pagalbą buvo pasikviesti nepatyrę apželdintojai, kurie duobių vietose supylė akmenis ir įrengė po pirmos liūties nuplautą alpinariumą.

Einant tokiu problemos sprendimo keliu, nebuvo pašalintos priežastys, o tik pasekmės. Priežastis pašalinome tik viršutinėje sklypo dalyje suformavę lietaus vandenį nukreipiančias ir tolygiai vandens tūrį paskirstančias griovas, kurios buvo paslėptos po dirbtinio upelio ir apželdinimo ir sprendiniais. Kaimynai džiaugiasi stilizuotu japonišku sodu, o klientai jau daugiau nei 10 metų liūčių metu nebestresuoja.

– Kaip sulaukti gero derėjimo, žydėjimo, vešlumo?

– Tam, kad šlaite pasodinti augalai gerai augtų – reikalingas kokybiškas gruntas ir laistymas pietinėje ir rytinėje pusėse. Be šių dalykų neturėsite nuolat vešančio sodo ar dekoratyvinio apželdinimo. Taip pat privalu atsižvelgti į augalų rūšis, nes augalai, kurie geriausiai tarpsta molingame grunte, niekada nebus gražūs ir kokybiški, jeigu bus pasodinti smėlingame grunte.

– Kuriuo metu patariama apsodinti šlaitą? Kaip prižiūrėti?

– Jeigu plokščiame sklype jūs dar galite sau leisti sodinimo darbus daryti lengvai purškiant lietui – to šlaite padaryti tikrai nepavyks. Todėl pirmiausia – tinkamos oro sąlygos. Kitas svarbus momentas – šlaito tvirtinimas ir tinkamas gruntas. Patartina pietiniame sklypo šlaite nesodinti augalų vidurdienį, ypač kepinant saulei, nes augalų prigijimo galimybės yra mažesnės.

Net jeigu sodinsite tokiu metu, nepamirškite gausiai prilaistyti augalų sodinimo duobes, o pasodinus augalą sodinimo vietą būtinai apipilkite sausu gruntu, negausiai užpilkite mulču. Priešingu atveju šalia augalo po jo pasodinimo likęs drėgnas gruntas greitai išdžius, paviršius suaižės, atsiras gilūs tarpai grunte, per kuriuos nedelsiant išgaruos augalo įsišaknijimui reikalinga drėgmė.

– Kokie pagrindiniai augalai, kurie lengviausiai prigyja, dera, auga, žydi, suteikia daugiausiai grožio net ir labiausiai nepatogiose augti vietose?

– Tokius augalus galime išskirti tik vertindami gruntą ir augimo vietos saulėtumą. Išskirčiau šiuos:

Kiliminė daugiametė gėlė pavėsiui ir pusiau pavėsiui – viršūnžiedė pachisandra (Pachysandra terminalis). Geriausiai auga pusiau pavėsyje, o saulėtoje vietoje lapai pasidaro šviesesni, geltonesni. Geriau auga lengvesniame priesmėlyje ar priemolyje.

Vida Press nuotr./Viršūnžiedė pachisandra
Vida Press nuotr./Viršūnžiedė pachisandra

Kiliminė daugiametė gėlė saulėtoms vietoms – aubretė (Aubrieta) – taisyklingai besiplečiantis visžalis augalas. Aubretės greitai sudaro visžalį kilimą, gerai žiemoja, pavasarį gausiai žydi. Nereiklios dirvai, tačiau jautresnės sausroms. Gerai auga ir saulėje ir pusiau pavėsyje. 'Cascade' augalo forma yra svyrančiais stiebais, labai tinka atraminių sienelių apželdinimui.

Vida Press nuotr./Aubretė
Vida Press nuotr./Aubretė

Parenkant krūmus, išskirčiau karpytalapės stefanadros formą 'Crispa' (Stephanandra incisa 'Crispa'). Neaukštas, tankus krūmas, dailiai lenktomis šakomis ir dekoratyviais lapais. Labai dekoratyvi, ryškiai žalios spalvos, rudenį geltona ir oranžinė. Lapukai primena klevo lapus. Gerai auga saulėtose, pusiau šešėliuotose vietose, drėgnoje dirvoje. Dekoratyvi ir žiemą.

Vida Press nuotr./Karpytalapė stefanadra
Vida Press nuotr./Karpytalapė stefanadra

O jeigu norite visžalio šlaito apželdinimo – tiks visos horizontaliojo ir tarpinio kadagio (Juniperus Horizontalis, Juniperus x media) formos, atsižvelgiant į sodinimo plotą.

Vida Press nuotr./Horizontalusis kadagys
Vida Press nuotr./Horizontalusis kadagys
Vida Press nuotr./Tarpinis kadagys
Vida Press nuotr./Tarpinis kadagys

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką