Lietuvos ornitologų draugijos ornitologas Gediminas Petkus įvardija kritines klaidas, kurios paukščiams kainuoja gyvybę, ir paaiškina, kodėl jūsų lesykla dabar yra svarbiausias objektas rajone.
Per naktį paukštis netenka 10 proc. savo svorio
Mažieji paukščiai šilumą gamina degindami sukauptus riebalus. Kadangi zylės kūno temperatūra turi siekti 42°C, per naktį ji „sudegina“ apie dešimtadalį savo masės. Žmogui tai būtų tas pats, kas per vieną naktį netekti 7–8 kilogramų svorio.
„Ryte paukštis turi rasti maisto per pirmąsias 1–2 valandas po prašvitimo. Tai yra kritinis laikas. Jei per šį laiką zylė negauna kaloringo maisto, jos metabolizmas sulėtėja, ji tampa vangi, lengviau pažeidžiama plėšrūnų ir gali tiesiog mirti iš bado“, – aiškina G.Petkus.
Kai spaudžia -20°C šaltis: vien maisto neužtenka
Pasak ornitologo, kai temperatūra nukrenta žemiau -20°C ar -25°C, vien maisto nepakanka. Esant tokiam šalčiui ir vėjui, paukščiams gyvybiškai trūksta saugių vietų nakvynei.
-
Sprendimas: Nevalykite inkilų. Senas lizdas viduje veikia kaip šilumos izoliacija.
-
Nakvynė: Nors kai kurie paukščiai glaudžiasi grupėmis, didžiosios zylės nakvoja po vieną, todėl bet kokia užuovėja joms tampa saugiausia vieta.
Vanduo lesykloje gali būti mirtinas
Vienas didžiausių pavojų per didelius šalčius – neteisingas noras paukščius pagirdyti. Ornitologas G.Petkus perspėja apie klaidą, kurią daro geranoriški žmonės.
„Drungno vandens siūlyti galima, bet jis užšals per kelias minutes. Tačiau svarbiausia – niekada nesiūlykite vandens maudynėms dubenyse ar plačiose gertuvėse. Sušlapusios plunksnos akimirksniu virs ledu ir paukštis žus“, – sako ornitologas.
Kada geriausia pildyti lesyklą?
Kad paukščiai išgyventų 14–16 valandų trunkančią žiemos naktį, lesyklas rekomenduojama pildyti du kartus per dieną:
-
Ryte (tik prašvitus): Kad paukštis kuo skubiau kompensuotų nakties nuostolius ir atgautų jėgas.
-
Prieš sutemas: Kad zylė spėtų maksimaliai pasisotinti prieš ilgą naktį. Tai leidžia jai sukaupti „kuro“ drebuliui, kurio metu paukščio kūnas gamina šilumą.
Mažiau zylių žiemą – daugiau kenkėjų vasarą
Tai nėra tik rūpestis gamta. Viena zylių pora per sezoną sunaikina tūkstančius sodo ir miško kenkėjų. Jei po šios žiemos populiacija drastiškai sumažės, vasarą soduose teks naudoti gerokai daugiau cheminių purškalų, nes nebeliks natūralių „sanitarų“.
Sunkiausia dabar mažiausioms – mėlynosioms zylėms, kurios greičiau atvėsta, bei kurapkoms, kurios dėl ledo sluoksnio nebegali pasiekti maisto ant žemės.
Trumpa atmintinė: ką duoti, o ko neduoti?
Anot ornitologo, svarbiausia taisyklė – jei pradėjote lesinti, nesustokite iki pat šalčių pabaigos. Paukščiai pripranta prie lesyklos ir tikisi ten rasti energijos.
-
Ką dėti į lesyklą: Nesūdytus lašinius, saulėgrąžas (geriausia negliaudytas), žemės riešutus, specialius „riebalų rutulius“.
-
Ko griežtai vengti: Sūdytų lašinių ar riešutų, juodos duonos (ji paukščių skrandyje rūgsta).
-
Saugumas: Lesyklas kelkite aukščiau, kad jų nepasiektų katės.
„Jūsų rūpestis šią žiemą gali išgelbėti dešimtis gyvybių, kurios pavasarį atsidėkos giesmėmis ir švariais sodais!“ – sako G.Petkus.
