Sekite 15min Google
Rugpjūtį pomidorų auginimas iš malonaus vasaros projekto neretai virsta rimtu darbu. Augalai linksta nuo vaisių svorio, derlius ima lenkti virtuvės pajėgumus, o tai, kas birželį atrodė nebūtina, staiga tampa labai reikalinga.
Geriausia pomidorų priežiūrai reikalingomis priemonėmis apsirūpinti sezono pradžioje, kai augalai dar maži, o vasara atrodo lengvai suvaldoma. Tačiau kai vijoklinis pomidoras išauga iki beveik dviejų metrų, susipina ir apsikrauna vaisiais, labai greitai paaiškėja, ko trūksta.
Laimei, dauguma vėlyvą sezoną praverčiančių priemonių nėra nei brangios, nei sudėtingos. Jos tiesiog padeda išlaikyti augalus stačius, saugiai nuskinti derlių ir susitvarkyti su pomidorų pertekliumi.
1. Tvirti pomidorų narveliai ar atramos
Ploni vieliniai pomidorų narveliai, kurių pilna parduotuvėse pavasarį, rugpjūtį dažnai tampa per silpni. Aukšta, vaisiais apkrauta pomidoro šaka sveria gerokai daugiau, nei tokia atrama gali atlaikyti.
Jei augalas per audrą nuvirsta, gali nulūžti stiebai, o vaisiai atsidurti ant šlapios žemės ir pradėti pūti. Be to, ant žemės gulintys pomidorai tampa lengvu grobiu šliužams.
Todėl vėlyvą vasarą verta rinktis tvirtas metalines arba modulines atramas. Pastarąsias ypač patogu sumontuoti aplink jau išaugusį augalą. Jei pomidoras jau linksta, jį galima pririšti prie tvirto kuolo, įkalto bent 30 cm į žemę.
2. Daugiau kalio turinčios trąšos
Dažnai manoma, kad rugpjūtį pomidorų tręšti jau nebereikia, tačiau vaisius vis dar mezgantys augalai sunaudoja nemažai kalio. Ypač tai aktualu vazonuose auginamiems pomidorams, kurių dirvožemyje maisto medžiagų atsargos iki vasaros vidurio jau gali būti gerokai sumažėjusios.
Jei dėl karščio augalas kuriam laikui nustojo žydėti, papildomos maisto medžiagos gali būti svarbios rudens pradžios derliui.
Renkantis trąšas verta ieškoti tokių, kuriose kalio būtų daugiau nei azoto. Kalis svarbus vaisių formavimuisi ir kokybei.
Svarbu nepamiršti, kad viršūninis vaisių puvinys dažniausiai susijęs ne su kalcio trūkumu dirvoje, o su netolygiu laistymu. Todėl pastovi drėgmė dažnai padeda labiau nei papildomi preparatai.
Granuliuotas trąšas geriausia berti ne prie pat stiebo, o aplink augalo šaknų zoną ir po to gerai palaistyti.
3. Aštrios genėjimo žirklės
Pomidorus skinant rankomis kartais galima pažeisti augalą. Jei vaisius sunkiai atsiskiria ir jį stipriai sukame, gali nulūžti visa šakelė.
Rugpjūtį tai ypač nepageidautina, nes augalas jau laiko daug vaisių ir neturi daug laiko atauginti pažeistus stiebus.
Šiuo metu verta pašalinti ir apatinius lapus, ypač tuos, kurie liečia žemę. Tokie lapai gali sudaryti palankesnes sąlygas ligoms plisti aukštyn.
Aštrios apeinamojo tipo genėjimo žirklės padaro švarų pjūvį ir mažiau pažeidžia audinius nei bukos žirklės ar plėšimas rankomis.
Po kiekvieno augalo verta nuvalyti ar dezinfekuoti peiliukus, kad ligos nebūtų pernešamos nuo vieno pomidoro kitam.
4. Derliaus krepšys
Kai pomidorų prinoksta daug, nešti juos marškinėlių skverne ar giliame kibire nėra pats geriausias sprendimas.
Kibire apačioje esantys vaisiai gali būti suspausti viršuje sukrautų pomidorų, o prinokę vaisiai labai lengvai susimuša. Pažeistus pomidorus dažniausiai reikia suvartoti tą pačią dieną.
Patogesnis pasirinkimas – platus, tvirtas derliaus krepšys plokščiu dugnu. Dar geriau, jei jo viena dalis perforuota kaip kiaurasamtis – tada pomidorus galima nuplauti dar lauke ir iškart nuvarvinti.
5. Puodas konservavimui vandens vonelėje
Pomidorų derlius dažnai sunoksta beveik vienu metu. Net keli sveiki augalai per porą savaičių gali užauginti tiek vaisių, kad šeima jų tiesiog nespėja suvalgyti.
Kai šaldiklyje vietos nebelieka, vienas paprasčiausių būdų išsaugoti pomidorus – konservuoti juos stiklainiuose vandens vonelėje.
Tam praverčia didelis konservavimo puodas su specialiu įdėklu stiklainiams. Jis leidžia saugiai įdėti ir išimti stiklainius iš verdančio vandens.
6. Agroplėvelė nuo šalnų
Vidutinė pirmųjų šalnų data tėra ankstesnių metų statistika, o ne garantija. Viena netikėta šalta naktis rugsėjo pabaigoje gali sunaikinti augalą, ant kurio dar kabo kelios dešimtys žalių pomidorų.
Žalius pomidorus galima nuskinti ir nokinti patalpoje, tačiau jų skonis dažnai neprilygsta sunokusiems ant augalo.
Lengva agroplėvelė ar specialus uždangalas nuo šalnų gali padėti augalus apsaugoti per trumpą atšalimą. Ją geriausia uždengti dar prieš sutemstant, o ryte nuimti, nes dieną po uždangalu susikaupęs karštis gali pakenkti ne mažiau nei šaltis.
Tokia apsauga gali pratęsti pomidorų derėjimą dar dviem ar trimis savaitėmis – o sezono pabaigoje tai gali reikšti nemažai papildomų prinokusių vaisių.
