Dabar populiaru
Publikuota: 2014 liepos 19d. 11:00

Specialistė pataria, kaip išvaikyti kurmius iš sklypo

Kurmis
Fotolia nuotr. / Kurmis

Vasarą taip norisi puikuotis ir džiaugtis tobulai atrodančiu daržu, gėlynu ar dailia pievele. Tačiau nuotaiką labai greitai sugadinti gali... kurmiai. Išrausta žemė, kurioje pilna nesuskaičiuojamų kurmių kauburėlių, dažną paskatina imtis net drastiškiausių priemonių.

Taigi, kaip išvaikyti šiuos „kenkėjus“? Apie kurmius ir jų vaikymo ypatybes portalui Ji24.lt pasakoja Kenkėjų kontrolės tarnybos vadovė Jurgita Steponavičiūtė.

– Paaiškinkite, kodėl viename darže kurmių nei su žiburiu neaptiksi, o kitame – per kauburius neperžengsi?

– Kurmiai atsikrausto visų pirma ten, kur yra derlinga žemė, t. y. daug organinių medžiagų, vabalų, lervų, sliekų. Kadangi kurmiai yra labai ėdrūs ir maitinasi kas 4–5 valandas, jie nesugebėtų įveikti didesnių atstumų, tad ir apsistoja ten, kur sudarytos visos gamtos sąlygos jų maistiniams poreikiams patenkinti. Per metus jie suvalgo net 24–25 kg maisto! O tai yra labai daug. Kurmius labiausiai traukia sliekai, o derlingoje žemėje jų apstu. Būtent sliekai ir sudaro pagrindinį kurmių dienos racioną, jie juos kaupia, sandėliuoja ir t. t. Trumpai tariant, jeigu jūsų žemėje gausu šių gėrybių, būkite tikri, kad vieną dieną tikrai sulauksite svečių – kurmių. O štai smėlėtose, pelkėtose vietose kurmių dažniausiai aptinkama retai, be to, tose vietose jie neišgyventų dėl maistinių medžiagų trūkumo.

– Jeigu matome itin daug kurmiarausių, ar tai reiškia, kad pievoje gyvena visa armija kurmių?

– Dažniausiai būna taip: kadangi kurmiui reikia labai daug organinių medžiagų, maisto, vabalų, lervų ir pan., vadinasi, jam būtinas didesnis plotas. Todėl neapsigaukime – jeigu matome labai daug kurmiarausių, visai nereiškia, kad pievoje susibūrusi tikra kurmių armija. Pagal statistiką ir tyrimus, vienam kurmiui reikia maždaug vieno aro ploto (100 kv. m). Užtai darome išvadą, kad kurmiarausių skaičius nesusijęs su kurmių skaičiumi, kadangi standartiniame 6 arų namų plote išgyventų geriausiu atveju iki penkių kurmių.

– Ar galime pasakyti, kad kurmiai – ne kenkėjai, o netgi atvirkščiai, puoselėja dirvą?

Jeigu matome labai daug kurmiarausių, visai nereiškia, kad pievoje susibūrusi tikra kurmių armija.

– Taip, kurmiai iš tikrųjų yra labai naudingi gyvūnai, o didžiausia jų bėda ta, kad žmonėms nepriimtinas jų „estetikos“ suvokimas. Nes išrausta pievelė, jeigu norite joje, tarkime, pasideginti, tikrai sugadins nuotaiką. Tiesiog kurmių gyvenimo ir maitinimosi ypatumai dažnai trukdo mūsų erdvei.

Reikia įvertinti, kad kurmiai nemokamai gaudo įvairius kenkėjus, apsaugo nuo jų augalus, ir jeigu šie gyvūnėliai nelabai trukdo jūsų gyvenimui, tuomet netgi patariama jų nenaikinti, o atbaidyti, ypač, jeigu jų nėra daug. Kurmiai yra priskiriami naudingųjų gyvūnų kategorijai, tačiau kai kada jų sukeliama žala gali smogti per kišenę, tarkime, jie sugadina žalią veją, o ją sutvarkyti prireikia papildomų lėšų ir fizinio darbo.

– Kokiais būdais galime atbaidyti kurmius? Kokios priemonės efektyviausios ir humaniškiausios?

– Visų pirma turėtumėte apsispręsti, ar kurmių daroma žala tikrai yra tokia didelė. Priešingu atveju, jeigu juos išnaikinsite, tikėtina, turėsite kitą bėdą – jūsų augalus ir pievelę gali pradėti lankyti kiti kenkėjai, su kuriais susidoroti gali būti labai sudėtinga.

Iš viso yra keturi būdai, kaip galime išvaikyti kurmius. Pradėkime nuo to, kad kurmių uoslė labai jautri, tad pirmas jų atbaidymo būdas – kvapai. Jie negali pakęsti aštrių, nemalonių aromatų. Anksčiau į kurmiarausius buvo pilamos cheminės medžiagos, tačiau šiuo metu jos uždraustos. Vis dėlto turime alternatyvių priemonių, kurias reikia supilti ar užkasti į kurmiarausį. Liaudiškos priemonės dažniausiai nebūna veiksmingos arba veikia labai trumpą laiką.

Antroje vietoje – garsu, ultragarsu atbaidančios priemonės, galinčios būti su saulės baterijomis ar įprastiniais elementais. Kurmiai į tokias reaguoja labai jautriai, tačiau didžiausia bėda ta, jog tiek prie kvapų, tiek prie garsų šie gyvūnėliai greitai pripranta, todėl ilgainiui tokių priemonių efektyvumas vis slopsta. Be to, iš pradžių gali atrodyti, jog kurmiai išnyko, tačiau jie būna tik pasitraukę tolėliau, o pamatę, kad pavojaus nebeliko, sugrįžta.

Trečioje vietoje – apsauginiai barjerai. Tokius patogiausia įsirengti dar tada, kai formuojate sklypą, jie gali būti įkasti, išlieti iš cemento, padaryti iš tinklo ir pan. Viskas daroma taip, kad kurmiai pro juos neprasiraustų. Žinoma, tikimybė visuomet lieka, kaip ir su bet kuriais kitais būdais, tačiau ji tikrai sumažinama labiau nei renkantis pirmą ar antrą būdą.

Paskutinis variantas – spąstai, tačiau juos rekomenduojame tik tuomet, jeigu nepadėjo pirmi trys būdai, kadangi tai nėra humaniškas būdas išvengti kurmių savo sklype. Kitas dalykas, jais naudotis patariama tik pasitarus su specialistais, o dar geriau - palikti šį darbą išmanantiems žmonėms, kadangi reikia žinoti, kurioje vietoje verta statyti spąstus, kaip su jais elgtis, apžiūrėti patį sklypą ir pan.

Yra  ir tokių spąstų, kurie nesužeidžia, o tik uždaro kurmius, tačiau pastaruoju atveju iškyla bėda, kur tuos pagautus gyvūnėlius dėti. Juk nepaleisime atgalios į sklypą. Štai čia ir praverčia profesionalų pagalba, kadangi sutaupo ne tik laiko, bet ir pastangų.

– O kokių dar kenkėjų daugiausiai aptinkama lietuviškuose darželiuose ir soduose?

– Pastaruoju metu labai suaktyvėjo sraigės, šliužai, kurie didžiausią žalą padaro ant žemės augantiems augalams, daržovėms, naikina lapus ir pan., o, tarkime, kurmiai daugiausia darbuojasi po žeme.

Kiti kenkėjai, išgyvenantys tikrą piką, – kurkliai, įsikūrę žemėje, tačiau padarantys itin daug žalos. Paminėčiau ir lauko skruzdėles, mėgstančias suniokoti dailius gėlynėlius. Na, ir, žinoma, klasika: amarai, blakės, erkės, kolorado vabalai ir t. t. Kiekvienam kenkėjui yra taikomos ir parenkamos individualios naikinimo priemonės. 

Temos: 2 Daržas Sklypas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

03:38
07:04
00:24

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką