„Apie pavojingus varpinius augalus pirmą kartą išgirdau ir juos pamačiau prieš dešimt metų būdama Pasaulinėje šunų parodoje Milane. Tiesiog iš lūpų į lūpas ėjo nuoširdūs vietinių perspėjimai. Vėliau keliaujant su šunimis į parodas po kitas Pietų Europos šalis labai daug kur tų augalų teko matyti. Stengdavome neiti ten, ar vaikščioti šunis laikydami arčiau savęs. Iš tikro gyvename tokiame gražiame krašte kaip Lietuva ir tų mūsų augintiniams pavojingų augalų nėra tiek jau daug“, – rašo D. R. Mačenskienė.
Ji tęsia, kad kalbant apie varpinius augalus, natūraliai pievose ar laukuose augančių ir pavojingų šunims ar katėms augalų, nėra. Tačiau tokius augalus mes tikrai nepagalvodami apie tam tikrą grėsmę pasisodiname savo sode ar gėlyne.
„Varpiniai augalai dabar ant bangos, tad tikrai ne pas vieną jų yra. Kai kas dar tik planuoja juos sodinti. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad soruolės, subrandinančios nuostabaus grožio varpas, panašias į lapės uodegas, yra tikrai pavojingos mūsų augintiniams. Spalio gale varpos subręsta ir pradeda po truputį byrėti. Jų sėklos gali patekti gyvūnui į akis, ausis, nosį, tarpupirščius. Net nekaltai nukritusios ant kailio jos ne visada nubyra, o dažniausiai savo šepetėlių dėka prisikabina ir toliau gyvūnui judant, keliauja kailiu, kol pasiekia odą“, – dalinasi pašnekovė.
Ji tęsia, kad šios sėklos odoje smailiąja dalimi praduria odą ir vėl, kai gyvūnas juda, keliauja toliau. Geriausiu atveju, jei to mes nepastebime, toje vietoje atsiranda pūlinys. Tačiau jei tokia sėkla įsminga netoli kraujagyslės ar paprasčiausiai patenka į nosį pasekmės būna iš tiesų skaudžios.
„Kraujagysle ji keliauja iki širdies, į nosį pakliuvusi – iki plaučių. Lietuvoje tokių baisių atvejų tikrai dar nėra. Tačiau Pietų Europa, Anglija, JAV kur panašūs varpiniai augalai auga savaime mažai derlinguose laukuose, net miestuose tarp šaligatvių plytelių, tokių atvejų tikrai pasitaiko. Dažniausiai vietiniai gyventojai apie tokiuose augaluose slypinčius pavojus žino ir savo augintinius vedžioja tose vietose, kur tų augalų mažiau. Dabar ir aš noriu įspėti, kad kartais nereikia kelti kojos net iš savo kiemo“, – pataria Dalia Raimonda.
Nukirpkite negailėdami
Pašnekovė sako, kad jei auginate soruoles, taip kaip ji (vos du kupstai nėra daug) ir kieme bėgioja jūsų augintiniai, pavojus yra visai šalia. „Kad soruolių sėklos panašios į mano minėtas laukines žoles Pietų Europoje, pamačiau pernai. Bet jos šiek tiek didesnės. Pagalvojau, panašu, bet soruolės varpos daugiau pasipūtusios, švelnesnės, su daugiau plaukelių, tad tikrai nebus pavojingos šunims. Pasirodo, stipriai klydau“, – toliau dalinasi pašnekovė.
Po kelių saugių metų (augalai buvo jauni ir nelabai dar žydėjo) šiemet Dalia Raimonda susidūrė su pirmu atveju, kai vienam iš jos Tibeto terjerų teko traukti skirtingose vietose įlindusias į odą šešias sėklas.
„Dvi buvo jau taip giliai įlindusios, kad tik po atsargaus ilgo traukimo jas sėkmingai pašalinau. Bijojau, kad tik nenutrūktų sėklos plaušeliai. Bet mums tikrai pasisekė. Mūsų šunys yra maudomi kas savaitę ir paguldyti ant stalo yra fenuojami ir šukuojami.
Tuomet po tankiu, ilgu kailiu ir pasimaitė slypinčios problemos. Mano patarimas tiems, kas auginate visų rūšių soruoles ir turite namuose augintinių – spalio gale nukirpkite visas varpas. Žinau, kad tuo metu augalas atskleidžia visą savo grožį, bet manau, kad augintinių sveikata yra daug svarbiau“, – teigė D.R. Mačenskienė.
