Remiantis Pasaulinės smulkių gyvūnų veterinarijos asociacijos (WSAVA) gairėmis, kurias Lietuvoje pristatė dr. Saulius A.Laurinavičius, sprendimai dėl sterilizacijos turi būti priimami individualiai, bendradarbiaujant su veterinarijos gydytoju. Šiandien galima rinktis ne tik chirurginę kastraciją, bet ir nechirurginius metodus: hormoninius implantus, imunokontraceptikus ar cheminę kastraciją. Tinkamiausias būdas parenkamas pagal augintinio rūšį, veislę, amžių, sveikatos būklę ir gyvenimo sąlygas.
Augintinių dauginimosi kontrolė padeda išvengti:
- nepageidaujamo nėštumo,
- gimdos, kiaušidžių, prostatos ligų,
- hormonų sukeltų elgesio problemų,
- kai kurių navikų.
Tačiau, kaip ir kiekviena medicininė intervencija, ji gali turėti šalutinių padarinių: augintinis gali linkti į nutukimą, kai kurioms kalėms pasireiškia šlapimo nelaikymas, gali išsivystyti ortopedinės problemos ar netikėti elgesio pokyčiai. Todėl prieš priimant sprendimą būtinas išsamus sveikatos įvertinimas.
Ši tema svarbi ne tik augintinių šeimininkams, bet ir visuomenei. Gyvūnų globos įstaigos nuolat susiduria su dideliu atkeliaujančių bešeimininkių gyvūnų srautu, todėl atsakinga augintinių dauginimosi kontrolė yra vienas efektyviausių būdų mažinti benamių gyvūnų skaičių. Tačiau ir čia sprendimai turi būti atsakingi – ankstyva sterilizacija ne visada tinkama, ypač didelių veislių kalėms. Svarbu pamiršti mitus, kurie vis dar gajūs. Įsitikinimai, kad gyvūnas po kastracijos taps tingus arba kad kalytė privalo turėti bent vieną vadą, neturi jokio mokslinio pagrindo. Tokios klaidingos nuostatos tik trukdo priimti atsakingus sprendimus.
VMVT sukurtas „augintinio laimės matuoklis“ padeda pamatyti, kad gyvūno gerovė susideda iš kelių svarbių dalių: sveikata, saugumas, atsakinga dauginimosi kontrolė, tinkama kasdienė priežiūra, socializacija ir meilė bei dėmesys.
Kai gyvūnas yra paženklintas, paskiepytas, sterilizuotas ar kitaip apsaugotas nuo nekontroliuoto dauginimosi, kai jis gyvena saugiai ir jaučia šeimininko rūpestį – tuomet galima sakyti, kad augintinis pasiekė savo „šimtą laimės centimetrų“.
Artėjant Pasaulinei gyvūnijos dienai, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pradeda naują komunikacijos ciklą apie atsakingą elgesį su gyvūnais. Tai jau trečiasis šios serijos straipsnis, skirtas atkreipti dėmesį į tai, iš ko susideda augintinio laimė ir kokia yra šeimininko atsakomybė.
Kas ketvirtį tarnyba gauna apie 300 pranešimų dėl augintinių gerovės pažeidimų: nuo elementarios nepriežiūros ar negydymo iki žiauraus elgesio. Tai rodo, kad problema išlieka labai aktuali.
