Tą vakarą sužinojau tik jo vardą, garsiai minimą viso vakaro metu. Daugiau nieko rimto nenutiko. Galiausiai kiek apgirtęs išvyko namo, mane palikdamas spėlioti, ar dar kada jį pamatysiu.
Išaušo rytas. Neslėpsiu, naktį miegojau tik porą valandų. Galvoje vis sukosi mintys apie jį – juk net nespėjau gauti jo telefono numerio. Žinojau tik vardą – Nerijus. Ir tai, kad jo pavardė garsi.
Taip pat skaitykite: Tikra istorija. „Grįžau į namus, kuriuose manęs laukė jau vienu mylimu žmogumi mažiau“
Toliau padėjo internetas. Po kelių valandų, pasikuitusi visur, kur įmanoma, radau jį „Facebook'e“. Jaunatviška jo nuotrauka kaip mat prikaustė mane, žiūrėdavau į ją kone kas dieną. Pamenu ir savo pirmąją žinutę jam (abar man ji tik sukelia juoką).
Tuo metu vakarais mes žaisdavome parke tinklinį, todėl nusprendžiau pasikviesti ir jį, paklaususi, ar nenorėtų prisijungti. Jis kaip mat atšovė paklausęs, ar čia šiais laikais kvietimas į pasimatymą, ar vienos nakties nuotykiui.
Tik po kiek laiko sužinojau, kad jis išvyko į Lietuvą. Tačiau mano pastangos bendrauti su juo taip ir nesibaigė. Pradėjome bendrauti, susirašinėti, kalbėtis telefonu. Pokalbiai trukdavo po valandą ar dvi, žinutės eidavo nuo ryto iki vėlyvos nakties. Kadangi daug dirbau, tuometinis mano draugas net nepastebėdavo, jog daug bendrauju su kitu.
Maždaug po dviejų mėnesių nusprendžiau vykti į Vilnių, tačiau tai nebuvo tik atostogų planai, jau net nebežinojau, ar kada dar grįšiu į Norvegiją.
Maždaug po dviejų mėnesių nusprendžiau vykti į Vilnių, tačiau tai nebuvo tik atostogų planai, jau net nebežinojau, ar kada dar grįšiu į Norvegiją. Dėl jo buvau pametusi galvą. Pamenu kažkada netyčiomis net prasitariau, jog įsimylėjau. Gal įžūlokai jis man atrėžė, tiksliai nepamenu ką, bet turbūt man reikėjo to blogo berniuko. Tiesa, ir jis turėjo draugę, tik jų santykių gerai nesupratau, mat ją jis vadindavo tiesiog „kambarioke“.
Žinojau, kad jis mergišius, – tuo labai didžiavosi. Jo viliojimo menas išties žavėjo, kaip ir jo filosofinės mintys apie meilę ir gyvenimą. Kiekvieną kartą svaigdavau išgirdusi jo balsą.
Po truputį artėjo metas man vykti į Lietuvą. Po ilgo bendravimo susitarėme susitikti oro uoste. Mano šeima ir draugai žinojo, kad grįšiu pirmadienį, tačiau iš tiesų Lietuvoje aš buvau jau penktadienio vakarą. Užsisakiau viešbučio kambarį ir planavau praleisti tobulą savaitgalį su juo.
Išaušus mano skrydžio dienai, atsisveikinau su tuometiniu savo draugu – jis taip pat skrido aplankyti draugo į Angliją. Tuomet jis net nenutuokė, kad galbūt daugiau ir nebesusitiksime.
Virpėdama ne dėl skrydžio baimės, o iš jaudulio vėl susitikti su savo naująja meile, įlipau į lėktuvą. Skrydis neapsakomai prailgo, norėjau kuo greičiau jį išvysti ir apkabinti. Vis tik išlipusi iš lėktuvo neskubėjau išeiti ir atsiimti bagažo. Kaukšėdama kulniukais išėjau į laukimo salę bene paskutinė. O ten, pasirėmęs į koloną, stovėjo jis. Dovanodamas man šypseną jis priėjo ir pabučiavo į žandą, tuomet tvirtai apkabino ir liepė nurimti.
Tą akimirką pasikeitė visas mano gyvenimas, užmiršau viską pasaulyje. Tiesa, bijojau, kad tai bus tik nuotykis, bet net jei ir taip, tai tebūnie...
Apsistoję viešbutyje nuvykome į jaukią kavinukę, ten pasėdėjome, o po to nuėjome pašokti. Jis buvo tobulas, jo kūno linkiai tik ir prašėsi būti liečiami.
Gerokai po vidurnakčio jo bučiniai ir toliau vedė mane iš proto. Grįždami į viešbutį, priėjome prie gatvės muzikantų. Ir jis čia pat pakvietė mane pašokti po žvaigždėtu dangumi. Sukomės kaip paaugliai iš meilės romano.
Grįžome į kambarį apsvaigę nuo gerų emocijų ir juoko. Toliau buvo tobula pirmoji naktis, švelnumas, bučiniai, dėmesys ir šampanas paryčiais. Vilniuje nepažinojau nieko, išskyrus savo pusseserę, tad tą savaitgalį jis buvo mano gidas.
Taip pat skaitykite: Tikra istorija. „Svaigau vedusio vyro glėbyje“
Ėjome visur, kur geidė širdis. Vis labiau jį pažinau ir mažiau norėjau jį paleisti, bet savaitgalis pamažu tirpo. Ir štai išaušo pirmadienis – jam reikėjo į darbą, o man – pas giminaičius.
Nenorėjome vienas kito paleisti, tad vien dėl jo ir svaigių vakarų į sostinę važinėjau po 200 km. Po kiek laiko apsigyvenau pas pusseserę, nors ir nuo grįžimo dienos ji jau buvo mane priglaudusi.
Grįždami į viešbutį, priėjome prie gatvės muzikantų. Ir jis čia pat pakvietė mane pašokti po žvaigždėtu dangumi. Sukomės kaip paaugliai iš meilės romano.
Susitikinėjome kaip paaugliai vakarais, įvairios kavinukės, seksas automobilyje. Su juo buvo pati saldžiausia nuodėmė. Aplankėme daug ką, nuveikėme taip pat nemažai.
Galiausiai atėjo apsisprendimo diena, kai ir jis turėjo palikti savo „kambariokę“. Nuo savo draugo išsilaisvinau ir aš, tie šešeri metai kažkur tiesiog pradingo. Tiesa, esu jam dėkinga, juk jei ne jo sprendimas mums abiem išvykti į Norvegiją, nebūčiau sutikusi to, kurį turiu dabar.
Nusprendžiau likti Vilniuje, gavau puikų darbą, o į Norvegiją taip ir negrįžau: viską palikau jau tą pačią išskridimo į Vilnių dieną. Esu emigrantė, iš Norvegijos grįžusi dėl meilės.
Apsigyvenome kartu išsinuomoję seną, bet jaukų butą. Žinoma, tai sukėlė baisių aplinkinių apkalbų ir pavydo scenų. Tačiau aš buvau jį įsimylėjusi iki ausų! Jis man buvo žmogus, pakeitęs viską pasaulyje. Nors turėjau viską, ko man reikėjo, auksiniame narvelyje ilgai išbūti negalėjau.
Dabar aš laiminga, tikiuosi jis – irgi. Žinoma, ginčai neišvengiami, bet aš jį taip myliu.
Jis vis kartodavo, kad ieško – stebuklo... Vis dar savęs paklausiu, ar galiu/ar esu tas stebuklas jam? Tikiuosi, kad taip.
Likimas išskiria – likimas ir sujungia. Čia tik viena istorijos pusė, norėčiau kada nors išgirsti ir kitą.
Dėkojame istorijos autorei už atvertą širdį ir dovanojame Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro AQUA įsteigtą prizą – 30 € dovanų kuponą komplekso paslaugoms (vertė – 30 €/103,59 Lt).
Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA – viskas viename: poilsis, sveikatingumas, gydymas ir pramogos. Viešbutyje AQUA ilsėkitės su šeima, Druskininkų gydykloje išbandykite natūralių sveikatos šaltinių – purvo ir mineralinio vandens – poveikį, Druskininkų vandens parke pasiduokite gerų emocijų bangai ir pasilepinkite nemokamomis pirčių programomis.
Norite papasakoti, kaip lemtingas įvykis privertė kardinaliai pakeisti savo gyvenimą ir perkainoti vertybes? O gal sutikote žmogų, kuris įkvėpė kokiam nors žingsniui: darbo pakeitimui, knygos parašymui ar tiesiog norite pasidalinti savo meilės patirtimis?
Gyvenimiškas istorijas ir pasakojimus siųskite mums elektroniniu paštu konkursai@ji24.lt, portale Ji24.lt publikuotų istorijų autoriai bus apdovanoti puikiais prizais.
Norėtume paprašyti, kad siųsdami savo istoriją būtinai nurodytumėte savo vardą bei pavardę, taip pat miestą, kuriame gyvenate, kitaip istorijos publikuojamos nebus. Anonimiškumą garantuojame ir šių duomenų neskelbsime.
P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!
