Tinklaraštininkė, apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė Lina Liubertaitė sako, kad rudenį sodinti galime tiek daugiametes, svogūnines gėles, tiek vaismedžius ir vaiskrūmius.
„Pušis ir kitus spygliuočius paprastai rekomenduojama sodinti rugsėjo mėnesį tam, kad iki žiemos jie spėtų įleisti šaknis. Jei ruduo bus šiltas, spės prigyti ir tada, jei sodinsite spalį. Tačiau jei sodinukai buvo auginami vazone, galite sodinti ir vėliau“, – sako Lina.
Spalis ir lapkritis puikiai tinkami svogūninių gėlių – tulpių, narcizų, krokų ir kt., sodinimui. Jeigu nespėsit, tą padaryti galite net ir gruodį. Svarbu svogūnėlius pasodinti dar šiais metais, nes ne visada pavyksta išsaugoti sveikus iki kito rudens.
Vaismedžius geriausia sodinti kuo vėliau rudenį, kai jie yra žiemojančios stadijos – ji nusakoma pagal kelis rodiklius, pavyzdžiui, lapus. Kai medis numeta lapus, mes suprantame, kad jis tikrai ruošiasi žiemoti“, – sako Lina.
Vėlų rudenį yra puikus metas sodinti rožes, parduodamas plikomis šaknimis. Tuo metu pasirinkimas pats didžiausias. Be to, sodindami pavasarį tarsi prarandate vieną sezoną: pirmaisiais metais rožė adaptuojasi naujoje vietoje. O jei pasodinsite vėlų rudenį, pavasarį ji „prabus“ naujoje vietoje ir pradės krauti žiedus.
Norėdami pasisėti daržovių iš rudens, nerizikuokite su brangiomis sėklomis, neužsėkite didelių plotų.
Kad ir ką pasodinsite, nepamirškite laistyti. Ne visada ruduo būna lietingas. Kartais dirva perdžiūsta ir augalams peržiemoti yra gerokai sunkiau, kai neturi drėgmės savyje.
„Jeigu pastebėsite, kad drėgmės mažai, ateina šalčiai, būtinai reikėtų palieti augalus, nes tai padeda jiems iškęsti žiemą, ypač medžiams, vaismedžiams ir krūmams“, – sako L.Liubertaitė.
Ką sėti rudenį?
Jeigu kalbėtume apie rudeninį sėjimą, šiuo metu sėti yra per anksti. Jeigu norime sulaukti antro derliaus, daugelis prieskonių žolelių ar salotų sėjamos liepos mėnesį, o derlius imamas rudenį. Jei pasėsite dabar, šiais metais jau nespėsite sulaukti derliaus. Tačiau jei pasėsite vėlų rudenį, galite planuoti valgyti žalumynus anksti pavasarį.
„Vėlų rudenį sėjama prieš pat atšalimą. Stebėkite orus – jei bus šiltų ir drėgnų dienų, sėklos sudygs jau dabar, o pirmieji šalčiai jas pražudys. Mūsų tikslas - kad pavasarį sėklos sudygtų su pačiu pirmuoju atšilimu. Taip galite sėti petražoles, špinatus, morkas, burokėlius, krapus ir pan.“, – sako Lina.
Norėdami pasisėti daržovių iš rudens, nerizikuokite su brangiomis sėklomis, neužsėkite didelių plotų. Įvertinkite, jog rizikuojate, bei nepykite ant savęs, jei gamta žiemą iškrės pokštų ir sėklos anksti pavasarį nesudygs. Toks sėjimas visada yra rizikingas, bet ko nepadarysi dėl keliomis savaitėmis ankstyvesnio pirmojo derliaus...
Veja ir krentantys lapai
Vejos priežiūra rudenį – labai svarbi, kadangi ji augti nesustoja. Šiuo metu reikia ją reguliariai pjauti – tai galime daryti iki pat gruodžio mėnesio, juolab, kad pastaraisiais metais oro temperatūra yra gana aukšta ilgą laiką. Jeigu per aukštą žolę paliksime žiemoti, gali susidaryti sniego pelėsis, o ir pavasarį teks įdėti daugiau darbo, skarifikavimas bus gerokai sudėtingesnis.
Prasideda ir pirmosios šalnos, kurios pakanda ir nuspalvina lapus, tad jie masiškai krenta.
„Ką su jais daryti? Mano patarimas paprastas, jeigu tik jums leidžia sąžinė ir estetinis suvokimas, į lapus žiūrėkite atlaidžiau. Nebūtina jų grėbti kas kelias dienas, užtenka tai padaryti kelis kartus iki ateinant šalčiams ir sniegui.
Svarbiausia, kad neliktų lapų ant vejos, nes lapai pradės irti, o veja – išpliks, todėl pavasarį teks daugiau dėmesio skirti vejai atgaivinti. Tačiau jeigu lapai nukrenta gėlyne ar darže, būkite atlaidūs – ilgainiui jie suirs ir netgi pamaitins dirvą“, – pataria tinklaraštininkė.
Jeigu turite gyvatvorių, lapus nuo vejos galite sugrėbti ar supūsti su specialiu prietaisu po ja. Taip greitai sutvarkysite kiemą, o po gyvatvore esantys lapai pamaitins dirvą. Taip pat lapus galite drąsiai dėti į komposto krūvą. Kad kompostas būtų kuo kokybiškesnis, sudėtis geresnė, mes galime jį pasluoksniuoti su kitomis organinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, piktžolėmis, įvairių augalų antžeminėmis dalimis, gėlyno augalais, daržovių lupenomis, kiaušinių lukštais, vaisių žievelėmis ir pan.
