Apie tai kalbamės su apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatore Lina Liubertaite.
– Ką reikėtų žinoti apie kompostą ir jo paruošimą?
– Pradėkime nuo to, kuo kompostas yra svarbus. Tai labai gera subalansuota trąša, kurią galime pasiruošti nemokamai. Kai auginame įvairias daržoves, vaisius, augalus, turime pagelbėti žemei ir ją praturtinti naudingomis medžiagomis.
Ypač tai svarbu tada, kai auginame valgomus augalus, kadangi norime didesnio ir gausesnio derliaus. Mūsų pačių pasigamintame komposte bus visas reikalingas naudingų medžiagų rinkinys, kurios būtinos žemei.
Savo kieme pagamintas kompostas yra vietinis, todėl geriausiai tinkamas jūsų auginamiems augalams.
– Kokios klaidos pasitaiko ruošiant kompostą?
– Kompostą galime paruošti ir netinkamai, todėl reikia žinoti tam tikras taisykles. Žemę visame sklype galime užkrėsti, jeigu kompostui naudosime užkrėstus augalus, kuriuose gausu ligų sukėlėjų, kenkėjų ir pan. Dėl to, pasibaigus sezonui, reikia būti atidiems ir į kompostą nemesti bet ko. Pavyzdžiui, augalinė pomidorų dalis neturėtų ten keliauti, kadangi dažnai būna apnikta ligų.
Sveikas ir geras kompostas yra gražios struktūros, kvepia miško žeme, nėra nei per daug sausas, nei per daug drėgnas. Daug kas sako, kad nenori turėti komposto, nes jis skleidžia blogą kvapą, tačiau jeigu kompostas turi blogą kvapą, tai ženklas, kad jis nėra sveikas ir kad ruošiate jį netinkamai.
Taigi, be sergančių augalų, kompostui netinka gyvūninės kilmės virtuvės atliekos ir pieno produktai. Drąsiai galite mesti obuolių graužtukus, bulvių lupenas ar morkas, netgi kiaušinių lukštus, tačiau visiškai netinka sriubos likučiai, nuo mėsos likę kaulai, riebaluose keptos daržovės ir pan. Pastaruoju atveju vyksta visiškai kitokie procesai, ir sudėtinės komposto dalys pradeda ne irti, bet pūti ir rūgti. Be to, drauge priviliojame parazitus ir graužikus.
Reikia paminėti ir žolės vaidmenį komposte – ją reikia ir būtina dėti į komposto dėžę, tačiau yra tam tikri niuansai. Didelė klaida sudėti labai didelį ką tik nupjautos žolės kiekį todėl, kad žolė pradeda šusti, ne taip vyksta irimo procesas, atsiranda netinkamas kvapas. Žolę geriau palaikyti nupjautą bent vieną dieną ir tada pamažu sudėti į komposto dėžę.
– Per kiek laiko kompostas būna paruoštas naudojimui?
– Per metus laiko kompostą tikrai paruošite. Galima šį procesą ir palengvinti, pavyzdžiui, sluoksniuoti kompostą. Jam tinka ne tik žolė ir augalinės atliekos iš virtuvės, bet ir šakelės, nukritę sudžiūvę lapai, augalai, piktžolės, nesubrandinusios sėklų. Viską sluoksniuokite vieną po kito, kadangi taip puikiai sukursite subalansuotą kompostą.
Sausringomis vasaros dienomis kompostą palaistykite, kadangi jam būtina nuolatinė drėgmė bei oro pritekėjimas. Jeigu matote, kad kažkas vyksta ne taip, atsiranda blogas kvapas arba kompostas pradėjo pelyti, tada subadykite su ilgo įrankio kotu, kad įleistumėte oro, arba perkaskite kompostą, kad visi sluoksniai susimaišytų iš naujo.
Vasarą galite naudoti ir natūralius augimo stimuliatorius, kuriuos galima įsigyti parduotuvėje. Užpylus tokius ant komposto krūvos, jau po mėnesio galite turėti tinkamo naudoti komposto.
Reikia žinoti, kad kompostui paruošti reikia tam tikrų sąlygų, jis turi būti tam tikro aukščio, „užkaisti“ viduje, todėl pradėję jį ruošti rudenį ir sluoksniuodami, pavasarį dar negalime tikėtis, kad jis bus tinkamas naudoti.
Todėl patariu sklype turėti ne vieną, o dvi ar tris komposto dėžes, atsižvelgiant į sklypo dydį. Tuomet į vieną dėžę dedate kompostui reikalingas medžiagas, o iš kitos imate ir naudojate jau paruoštą.
Kompostą naudoti galite visus metus – jis tinka vaismedžiams, daigams, vazoninėms gėlėms, žemės gerinimui. Dabar, rudenį, galite šiltnamio žemę permaišyti su kompostu ir palikti taip per žiemą, kad ji susigulėtų ir pavasarį būti paruošta naudoti.
