Mokslininkai teigia, kad taip gali būti dėl to, jog moterys deda daugiau pastangų atrodyti bendraujančios ir socialios, net ir būdamos išsekusios. Kita vertus, vyrai atrodo labiau pavargę, nes pokalbių metu jie linkę būti mažiau dėmesingi ir išraiškingi, rašoma „Daily Mail“.
Tyrėjai teigia, kad šių skirtumų supratimas yra gyvybiškai svarbus stebint astronautus kosmose. Manoma, kad daugiau nei pusę visų kosmoso ir aviacijos avarijų sukelia nuovargis, o tai reiškia, kad tikslus žmogaus nuovargio įvertinimas gali išgelbėti gyvybę. Pagrindinė tyrimo autorė dr. Morgan Stosic iš NASA Johnsono kosmoso centro Hiustone sako: „Apskritai stebėtojai nepakankamai įvertino, kaip savo nuovargį apibūdino pačios moterys ir pervertino, kaip savo nuovargį įvertino vyrai.“
Kosmoso misijose astronautai vyrai ir moterys dirba ilgas, varginančias dienas stresinėje aplinkoje. Tai reiškia, kad nuovargio valdymas yra nuolatinis rūpestis, kadangi reikia, kad įgulos dirbtų aukščiausiu našumu. Dr. M.Stosic norėjo sukurti nuovargio įvertinimo metodą, pagrįstą vien neverbaliniais ženklais, tokiais kaip kūno kalba.
Savanorių vyrų ir moterų buvo paprašyta penkias minutes pasikalbėti su nepažįstamuoju ir įvertinti tuo metu jaučiamą nuovargio lygį. Jų nuovargis buvo matuojamas skalėje nuo nulio (visiškai nepavargęs) iki 10 (kiek įmanoma labiau išsekęs).
Atskira 71 dalyvio grupė peržiūrėjo šių pokalbių vaizdo įrašus su nutildytu garsu ir įvertino, kiek, jų manymu, kiekvienas iš kalbėtojų buvo pavargęs tuo metu. Nors dr. M.Stosic nerado jokio ryšio tarp neverbalinių signalų ir savarankiškai pranešto nuovargio, ji pastebėjo didelių skirtumų tarp lyčių. Nors moterys teigė, kad jaučiasi labiau pavargusios, stebėtojai vidutiniškai 1,3 balo nepakankamai įvertino moterų nuovargio lygį.
Kodėl žmonės nepastebi, kad moterys yra pavargusios? Pasirodo, stebėtojai linkę nepakankamai įvertinti, kiek moterys yra pavargusios. Ekspertai teigia, kad tai gali būti dėl skirtingų vyrų ir moterų elgesio socialinėse situacijose. Net ir būdamos pavargusios, moterys labiau stengiasi būti dėmesingos. Jos linkusios naudoti tiesioginį akių kontaktą ir kūno kalbą, kuri atrodo žvali.
Kita vertus, vyrai, būdami pavargę, nesistengia tiek daug. Tai reiškia, kad stebėtojai daro prielaidą, jog moterys yra mažiau pavargusios, o vyrai – labiau, nei yra iš tikrųjų. Tuo tarpu stebėtojai vyrų nuovargį įvertino maždaug 0,9 balo aukščiau, nei nurodė patys vyrai.
Dr. M.Stosic mano, kad tai gali būti susiję su tuo, kiek pastangų vyrai ir moterys deda, kad bendrautų, kai yra pavargę. Stebėdami dalyvių kūno kalbą, tyrėjai nustatė, kad moterys buvo linkusios elgtis taip, kad atrodytų dėmesingesnės, pavyzdžiui, užmegzti tiesioginį akių kontaktą. Nors tai nebuvo geras rodiklis, kiek dalyvis iš tikrųjų buvo pavargęs, stebėtojai galėjo šiuos gestus palaikyti budrumo ženklais.
Šie rezultatai būdingi vis daugiau tyrimų, kurie rodo, kad moterų diskomfortui skiriama daug mažiau dėmesio. Ankstesniame tyrime dr. M.Stosic uždėjo turniketą ant dalyvių žastų ir paprašė jų atlikti rankų suspaudimo pratimus, kad sukeltų skausmą. Nepaisant diskomforto, stebėtojai nuolat nepakankamai įvertino moterų patiriamo skausmo intensyvumą ir pervertino vyrų jaučiamą skausmą.
Kiti tyrimai parodė, kad moterų skausmas dažnai nėra vertinamas rimtai, net ir medicinos įstaigose. Viename Majamio universiteto tyrėjų tyrime nustatyta, kad lūkestis, jog moterys turėtų būti "išraiškingesnės", paskatino stebėtojus sumenkinti akivaizdžius sužalojimo požymius.
Panašiai praėjusiais metais paskelbtame tyrime nustatyta, kad pacientėms moterims rečiau buvo skiriamas tinkamas gydymas skubios pagalbos skyriuje, nes jos laikomos „perdėtai emocingomis ir hiperbolizuojančiomis“. Daugiau nei 21 000 pacienčių analizė parodė, kad pacientėms moterims rečiau buvo skiriami skausmą malšinantys vaistai ir dažniau buvo ignoruojami jų simptomai. Vyrams, priešingai, dažniau skiriami nuskausminamieji vaistai arba antidepresantai, ir jiems dažniau prašoma atlikti laboratorinius tyrimus dėl galimų sveikatos problemų.
