Pasak klaipėdietės Aistės Kundrotaitės, stirnaitė buvo pastebėta važiuojant nuo Kretingos Telšių link.
„Važiuodami jau netoli Telšių pakelėje pamatėme susirietusį stirniuką. Pasiūliau apsisukti ir pažiūrėti, kas nutiko, galbūt reikia pagalbos. Privažiavus stirniukas bandė stotis, bet negalėjo šuoliuoti. Nusprendėme nepalikti, nes gali būti sušalęs“, – pasakojo ji.
Anot moters, gyvūnas buvo nusilpęs – įkeltas į automobilį nesipriešino. „Įsikėlėme į mašiną, net nespurdėjo. Davėme morką, bet nevalgė“, – sakė A. Kundrotaitė.
Stirnaitė buvo nuvežta pas pažįstamą vietos ūkininką. „Padėjome ant šieno, kad sušiltų. Daržinės durys liko pravertos, tad jauniklis bet kada gali išeiti į laisvę“, – pridūrė ji.
Sušąla nusilpę gyvūnai
Gyvūnų gerovės specialistai ragina tokiose situacijose elgtis atsargiai ir pirmiausia konsultuotis su profesionalais. LSMU Gyvūnų gerovės centro vadovė Justina Morkūnaitė džiaugiasi žmonių nori padėti gyvūnams, tačiau atkreipia dėmesį, kad jis ne visada būtinas.
„Įvairių aplinkybių gali būti – gyvūnas gali sušalti, jei nusilpęs, sužeistas, nekeičia lokacijos, tada oro sąlygos tampa rizikingesnės. Stirnos Lietuvoje gyvena visais sezonais ir yra prisitaikiusios prie įvairių oro sąlygų“, – aiškino ji.
Gyvūnas gali sušalti, jei nusilpęs, sužeistas, nekeičia lokacijos, tada oro sąlygos tampa rizikingesnės.
Pasak specialistės, paėmimas iš gamtos neretai gyvūnui gali padaryti daugiau žalos nei pats šaltis.
„Jeigu gyvūnas paimamas be reikalo, kyla rizika, kad jis pripras prie žmogaus, o tada jo nebegalima saugiai grąžinti į gamtą. Stirniukai labai greitai pripranta“, – sakė J. Morkūnaitė. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metų laiku labai jaunų stirniukų gamtoje neturėtų būti – greičiausiai tai pirmametė stirnaitė.
Centro vadovė pabrėžia, kad gyvūno elgesys gali signalizuoti ir apie kitas problemas.
„Jei gyvūnas nebijo žmogaus, galbūt jis yra silpnesnis, sužeistas ar patyręs apsinuodijimą – pavyzdžiui, žiemą stirnos kartais prisiėda rapsų“, – teigė ji.
Geru ženklu specialistė įvardijo tai, kad gyvūnas nėra uždarytas ir gali pats pasirinkti išeiti. Svarbu kol pasijus geriau nepratinti prie žmogaus – nemaitinti iš rankų, per daug nelankyti ir neglostyti.
Svarbu stirnaitės nepratinti prie žmogaus – nemaitinti iš rankų, neliesti, neglostyti.
Skambučių – lyg vasarą
Pasak J. Morkūnaitės, šaltuoju laikotarpiu pranešimų apie galimai pagalbos reikalingus laukinius gyvūnus ženkliai padaugėjo. „Šiuo metu per dieną gauname vidutiniškai apie 30 pranešimų – nuo 20 iki 40. Tai beveik tiek pat, kiek vasaros sezono metu“, – sakė ji. Žmonės dažniausiai nerimauja dėl šalčių, sniego, vandens paukščių ar neišskridusių paukščių – gulbių, ančių, net gandrų.
Vis dėlto ne visi pranešimai pasitvirtina. „Kartais žmonės pamato gyvūną sniege ir sunerimsta, bet specialistas, įvertinęs vaizdo medžiagą, gali pasakyti, kad pagalbos nereikia. Natūralioje aplinkoje rizika gyvybei dažnai yra mažesnė nei dirbtinėje“, – pabrėžė centro vadovė. Ji ragina visuomenę išlikti racionaliai: prieš imantis veiksmų, pirmiausia kreiptis į specialistus ir neįsikišti į gamtą ten, kur tai nėra būtina.
