Sekite 15min Google
Šis įspūdingas vabalas Lietuvoje laikomas reta rūšimi ir nuo 2000 metų yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, rašoma Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos pranešime žiniasklaidai.
Išskirtinė išvaizda ir 4 metai iki pirmo skrydžio
Pjūklaūsis kelmagraužis – vienas didžiausių ir įspūdingiausių mūsų šalies vabalų, išsiskiriantis savo dydžiu ir išvaizda. Jo kūnas platus, dažniausiai rudos, tamsiai rudos ar juodos spalvos, grublėtu paviršiumi. Atkreipkite dėmesį į prieškrūtinę – jos šonuose styro dideli, aštrūs spygliai. Nemažiau įspūdingos ir „pjūklo dantis“ primenančios masyvios antenos: patelių sudarytos iš 11 narelių, o patinų – iš 12.
Šie vabalai dažniausiai aptinkami brandžiuose miškuose. Didžiąją gyvenimo dalį jie praleidžia lervos stadijoje – lervos vystosi trūnijančioje negyvoje medienoje, dažniausiai kelmuose ar storose medžių šaknyse, užauga iki 6 cm. Jų vystymasis medienoje trunka net 3–4 metus, o vėliau dirvoje lerva virsta lėliuke.
Brandus miškas – gyvybės namai
Pjūklaūsio kelmagraužio gyvenimo ciklas primena labai svarbų dalyką – sveikas miškas nėra tik žaliuojantys medžiai. Brandžiam ir natūraliai besivystančiam miškui reikalingi skirtingo amžiaus medžiai, seni ir nudžiūvę medžiai, kelmai, virtuoliai bei trūnijanti mediena. Visa tai yra ne „miško atliekos“, o svarbi miško ekosistemos dalis – daugybės rūšių namai.
Seni, brandūs miškai pasižymi didele buveinių įvairove. Medžių drevėse, žievės plyšiuose, po nuvirtusių medžių kamienais, kelmuose ir pūvančioje medienoje prieglobstį randa daugybė organizmų – vabzdžiai, jų lervos, grybai, kerpės, samanos, mikroorganizmai, o kartu ir gyvūnai, kuriems šie organizmai yra maistas. Kuo įvairesnė miško struktūra, tuo daugiau skirtingų rūšių gali jame gyventi.
Ypač svarbi yra negyva mediena. Jai yrant, ją skaido grybai, bakterijos ir įvairūs bestuburiai, tarp jų – ir medienoje besivystančios vabalų lervos. Šio proceso metu maistinės medžiagos palaipsniui grįžta į dirvožemį ir tampa prieinamos kitoms ekosistemos grandims. Negyva mediena taip pat kaupia drėgmę ir sudaro specifines mikrobuveines, kurių neįmanoma pakeisti vien jaunais, gyvais medžiais.
Todėl trūnijantis kelmas, nuvirtęs senas medis ar pūvantis kamienas gali būti pilnas gyvybės, nors žmogui iš pirmo žvilgsnio atrodo negyvas. Tokiose vietose vyksta sudėtingi natūralūs procesai, nuo kurių priklauso miško ekosistemos gyvybingumas ir biologinės įvairovės išsaugojimas. Pjūklaūsio kelmagraužio lervos, besivystančios negyvoje medienoje, yra viena iš šio didelio ir sudėtingo proceso grandžių. Išsaugodami senus, brandžius miškus ir juose esančią negyvą medieną, saugome ne vien atskiras retas rūšis – išsaugome ištisas ekosistemas ir jų tarpusavio ryšius.
Miško „perdirbėjas“, palaikantis gamtos ciklą
Suaugę vabalai pasirodo vasarą ir išlieka aktyvūs iki rudens. Dažniausiai jie skraido sutemus ir naktį, todėl sutikti šį įspūdingą miško gyventoją – gana retas atvejis. Nors iš pirmo žvilgsnio pjūklaūsis kelmagraužis gali atrodyti grėsmingai, žmonėms pavojaus jis nekelia – žinoma jei jo negaudysite ir nesuspausite – gindamaisis jis gali įžnybti. Įdomu, tai kad suaugėlio stadijoje šis vabalas nesimaitina – pagrindinė misija skraidant – susirasti porą.
Šie įspūdingi vabalai atlieka svarbų vaidmenį miško ekosistemoje. Negyvoje medienoje besivystančios lervos, prisideda prie jos irimo ir maistinių medžiagų grįžimo į gamtą. Kitaip tariant, šis miško milžinas yra vienas iš natūralių miško „perdirbėjų“, padedančių senai medienai tapti naujos gyvybės dalimi. Todėl pamatę miške seną kelmą, nuvirtusį medį ar trūnijančią šaką neskubėkime jų vertinti kaip nereikalingų. Tai gali būti ištisas mažas pasaulis – namai, maisto šaltinis ir gyvybiškai svarbi buveinė daugybei organizmų.
Vaikščiodami po Veisiejų regioninio parko miškus dairykitės ne tik grybų ar uogų – galbūt pasiseks sutikti ir šį įspūdingą, retą Lietuvos miškų gyventoją! O jei pastebėsite seną medį ar trūnijantį kelmą, prisiminkite – net ir mirštanti mediena miške yra gyvybės dalis.
Pastebėję saugomas rūšis praneškite artimiausios saugomos teritorijos specialistams arba įveskite į Saugomų rūšių informacinę sistemą SRIS.
