Dabar populiaru
Publikuota: 2020 lapkričio 30d. 17:46

Po asmeninės krizės taupyti išmokęs psichologas T.Petraitis dabar to moko kitus: „Gyventi gerai galima išleidžiant mažiau pinigų“

Psichoterapeutas Timas Petraitis Interviu
Asmeninė nuotr. / Psichoterapeutas Timas Petraitis

Kartu su gruodžio 1-ąja prasideda ne tik adventas ir kalendorinė žiema, bet ir šventiniai „išpardavimai“. Tiesa, pirmieji jų šaukliai atakuoti pradeda net anksčiau nei išaušta gruodis: „Juodasis penktadienis“, „Kalėdos avansu“ – pirkti kviečiančios reklamos akis bado jau visą lapkritį.

Šis gruodis bus kitoks nei ankstesni – įprastą šventinę pirkinių karštinę koreguoja pandemija ir pratęstas karantinas. Vis dėlto net ir privengdami fizinių parduotuvių daugelis nesugebame susivaldyti ir prieš Kalėdas be saiko neišlaidauti. Kodėl taip yra? Ko reikia, kad šventės netaptų besaikio (ir dažnai nereikalingo) vartojimo sinonimu?

Apie tai 15min kalbėjosi su psichologu Timu Petraičiu, kuris prieš kurį laiką apsisprendė gyventi taupydamas. O savo asmenine patirtimi ir sukauptomis teorinėmis žiniomis šia tema dalinasi su visais norinčiais – kviečia dalyvauti nuostatų keitimo dirbtuvėse „Pinigų laiškai“. Artimiausios startuoja 2020 m. gruodžio 1 d. Bet prisijungti susidomėjusieji gali bet kada dirbtuvių eigoje.

Asmeninė nuotr./Timas Petraitis
Asmeninė nuotr./Timas Petraitis

– Paprastai gruodis būdavo tas metas, kai minios žmonių keliaudavo į prekybos centrus, muges bei leisdavo pinigus dovanoms, papuošimams, maistui ir visiems kitiems šventiniams reikalams. Karantinas įprastą rutiną pakoregavo. Tačiau tai, kad šiemet bent jau teoriškai mažiau žmonių turėtų keliauti į fizines prekybos vietas, nereiškia, kad jie neišlaidaus internete. Kaip manote, kodėl artėjant žiemos šventėms į dovanų pirkimo karštinę įsisuka tiek daug žmonių?

– Teko girdėti, kad dovanų pirkimas Kalėdoms ne visada buvo konstanta. Tiesiog, prieš daug metų prekybininkams kilo idėja susieti Kalėdų šventę su dovanomis ir jiems tai puikiai pavyko. Dovanojimas per Kalėdas dažnai asocijuojasi su meilės išraiška. Manoma, kad „jei myliu artimuosius, turiu jiems nupirkti vertingų dovanų. Kuo labiau myliu, tuo vertingesnių“. Viena pažįstama tokiam reikalui net išnaudodavo savo kreditinės kortelės likutį, kurį paskui grąžindavo bankui iki kitų metų vasaros...

Sunku pasakyti, ar karantinas stipriai keis mūsų įpročius, kurie nusistovėjo per daugelį metų. Jei pirmasis karantinas žymiai pristabdė vartojimui skirtas išlaidas, tai antrasis jau tokių žymių pokyčių nepadarė – tą sako ekonomistai. Kita vertus, kovo (pirmojo karantino – aut. past.) patirtis galbūt daugeliui žmonių buvo eksperimentinė ir parodanti, jog galima gana gerai gyventi išleidžiant mažiau pinigų. T.y. nemaža dalis žmonių suprato, kad išlaidos nekoreliuoja tiesiogiai su gera savijauta.

Nemaža dalis žmonių suprato, kad išlaidos nekoreliuoja tiesiogiai su gera savijauta.

– Kiek žinau, Jūs asmeniškai tai, kad „ne piniguose laimė“, patyrėte savo kailiu ir gerokai anksčiau nei prasidėjo karantinas. O iš šios patirties gautomis pamokomis dalinatės su kitais savo nuostatų keitimo dirbtuvėse „Pinigų laiškai“. Naujos dirbtuvės startuoja gruodžio 1 d. Gal galite papasakoti daugiau apie jas?

– Dirbtuvių pradžia buvo labai asmeninė ir susijusi su krize, kurią išgyvenau. Būdamas 36 metų atsidūriau tokiam gyvenimo taške, kai nebeturėjau nei būsto, nei automobilio, tik gana rimtas skolas. Tame taške atsidūriau po skyrybų su žmona; augo mažametis sūnus. Krizė žmogui visada suteikia daug energijos (kad su ja susitvarkytum) ir galimybių, nes keičiasi beveik viskas gyvenime. Čia panašiai kaip būsto kapitalinis remontas. Tuo metu aš tą energiją nukreipiau pirmiausia tam, kad atiduočiau skolas.

Krizė žmogui visada suteikia daug energijos ir galimybių, nes keičiasi beveik viskas gyvenime.

Pradėjau daug skaityti pinigų tema, atradau JAV tinklaraščius, amerikietišką literatūrą. Kertinė knyga buvo J.F.Lund „Early retirement extreme“ (liet. „Ekstremalus ankstyvas išėjimas į pensiją“). Autoriaus mintys labai atitiko mano pasaulėžiūrą, kuri tūnojo giliai ir kurios gal kažkiek gėdijausi, nes ji buvo apie labai stiprų savęs apribojimą tam, kad didintum santaupų procentą. Pradėjau eksperimentuoti, per pirmąjį mėnesį pavyko sutaupyti 50 proc. savo pajamų. Tada supratau, kad, jei taip ir toliau gyvensiu, skolas gana greitai atiduosiu. Užsikabinau. Nuo to laiko praėjo jau daugiau nei du metai, įsigijau savo būstą. Greitai turėčiau grąžinti būsto paskolą (per kelis artimiausius metus), automobilį, finansiškai tikrai labai stipriai stoviu ant savo kojų.

Asmeninė nuotr./„Pinigų laiškai“
Asmeninė nuotr./„Pinigų laiškai“

„Pinigų laiškų“ idėją taip pat pamėtėjo viena amerikietė, kuri savo tinklaraščio skaitytojams siūlė sausio mėnesį daryti eksperimentinį ir stengtis per jį išleisti kiek galima mažiau pinigų. Eksperimento dalyvius ji palaikė kasdien atsiųsdama po elektroninį laišką, kuriame dalindavosi informacija, užduodavo klausimus refleksijai ir siūlė papildomus šaltinius skaitymui. Sudalyvavęs jos „laiškuose“, sugalvojau, kad norėčiau kažką panašaus pasiūlyti ir lietuviams. Taip jie ir atsirado.

Dirbtuvės „Pinigų laiškai“ yra 30-ies laiškų ciklas, kuriuos išsiunčiu dalyviams kas trečią dieną, tad visas eksperimentas užtrunka tris mėnesius. Dalyvauti gali kas tik panorėjęs. Atlygis arba dalyvio mokestis labai subjektyvus, jį įvardinu „pagal gautą naudą“ ir jis pervedamas ciklui pasibaigus. Dalyvis gali pasirinkti savo sumą nuo 1 iki 100 eurų.

Prieš tai dalyvavę žmonės atsiliepė labai palankiai. Daugelis susimąstė apie ilgalaikes strategijas savo gyvenime. Pergalvojo, kur jie eina, ko siekia, ką nori nuveikti finansiškai. Ryškiausi atsiliepimai buvo apie tai, kai dalyviams pavykdavo padaryti tai, kas iki tol atrodė neįmanoma (tą patyriau ir pats asmeniškai ne kartą). Viena dalyvė dirbo (ir tebedirba) valdiškoje įstaigoje ir dirbtuvių pradžioje sakė, kad „be šansų ten atlyginimą pasididinti“. Tačiau perskaičius laišką apie derybas, pabandė, kaip pati sakė, „ant bajerio“ pasiderėti su vadovu ir buvo šokiruota rezultatų. Jos įstaigos vadovė taip bijojo jos netekti, kad nuvertė kalnus, jog gautų papildomą finansavimą būtent jos pozicijai. Turbūt toks ir yra „Pinigų laiškų“ pagrindinis tikslas: „ant bajerio“ patikrinti, ar ta realybė, kurią mes manome esant objektyvia ir nepajudinama, išties tokia ir yra.

Pagrindinis tikslas – patikrinti, ar ta realybė, kurią mes manome esant objektyvia ir nepajudinama, išties tokia ir yra.

– Kodėl vieniems taupyti sekasi labai lengvai, o kiti, atrodo, užprogramuoti išlaidauti? Ką rodo Jūsų asmeninė ir profesinė patirtis?

– Man taupumas svarbus tuo, kad jis yra labai pagal mano charakterį. T.y. jei gyvenu taupiai, tada „nešukuoju savęs prieš plauką“. Žiūrint iš tolimesnės perspektyvos, gal taip kenkiu ekonomikai, nes vartoju mažai. Tačiau sukauptus pinigus aš investuoju, moku mokesčius nuo investicijų pelno. Taupumas man taip pat labai koreliuoja su saugumu. Panašiai kaip gera sveikata man reiškia ne tik tai, kad nesergu, bet ir tai, kad galiu bet kada nubėgti pusmaratonį. Taip pat ir finansinė „gera sveikata“ man ne tik skolų nebuvimas ar išleidimas tiek, kiek uždirbau, bet santaupų bei investicijų turėjimas.

– Gal galėtumėte pasidalinti patirtimi: nuo ko pradėti? Ką Jūs pats pirmiausia keitėte – nuostatas, įpročius? Ar tai darėte pamažu, ar iš karto ir radikaliai?

– Keičiau radikaliai. Tai padaryti man padėjo asmeninė krizė, apie kurią minėjau. Tiesa, reikėtų žinoti, kad radikalus gyvenimo keitimas kelia didelę įtampą organizmui. Tačiau taip pat labai padidina tikimybę gauti gerą rezultatą. Man taip ir nutiko. Turėjau optimistinį scenarijų, kiek galiu sutaupyti „viską užspaudęs“, o pasiektas rezultatas žymiai viršijo lūkesčius.

Turėjau optimistinį scenarijų, kiek galiu sutaupyti „viską užspaudęs“, o pasiektas rezultatas žymiai viršijo lūkesčius.

Tuomet nutiko tai, kad gautas rezultatas labai padidino motyvaciją toliau tęsti šią gyvenimo kryptį ir taip gyvenu jau daugiau nei du metus bei raškau tokius rezultatus, apie kuriuos tikrai nesvajojau. Apie tinkamą pastangą imantis kažko naujo rašau ir viename iš laiškų. Jei trumpai, tai: trumpalaikė, bet arti maksimalios pastanga --> rezultatas --> ilgalaikė motyvacija. T.y. jei tą pirmąjį mėnesį būčiau sutaupęs kokį 100 eurų, būtų per maža sėkmė, ir motyvacija tęsti eksperimentą greičiausiai būtų nunykusi.

– Kas buvo sunkiausia?

– Gana sunku buvo susitelkti tik ties savimi ir nesidairyti į aplinkinius: kas su kokiomis mašinomis važinėja, kur atostogauja ir pan. Turėjau, kaip koks arklys, nuolat dėtis akidangčius, kad savęs nepabaidyčiau. Vėliau sunku buvo nesiblaškyti, kai taupymas ir nauja pasaulėžiūra tapo rutina, kasdienybe. Atrodo, kaupiasi tie pinigai sąskaitoje, artėji prie tikslo grąžinti būsto paskolą per kelis metus, bet kas iš to? Tuomet gelbėjo patirtis, įgyta bėgant maratonus ar siekiant 40 kartų duoti kraują nemokamai. Man asmeniškai sunkiausia ilgalaikiuose projektuose būtent vidurys. Kai dar iki finišo gana toli, o bėgti jau pabodo ir darosi sunku.

– Neabejoju, kad buvo ne tik sunkumų, bet ir malonių dalykų, vertingų pamokų. Kas labiausiai nustebino?

– Kad laimės labai daug slypi mažuose dalykuose. Pavyzdžiui, vieną mėnesį sutaupiau 1000 eurų ir buvau sau pažadėjęs, kad, jei taip padarysiu, nusipirksiu mobilaus telefono apsauginį dėklą už 10 eurų. Nesitikėjau, bet tas dėklas mane labai džiugino.

Kalbant ta pačia tema, tai mano kolega iš Tomsko, psichoterapeutas Olegas Lukjanovas yra pasakęs labai gerą mintį: kad gera psichoterapija padeda žmogui padidinti nelauktos laimės tikimybę. T.y. padeda žmogui vystytis savyje sugebėjimą būti pasiruošusiu nelauktai laimei. Manau, tai labai svarbi mintis. Ji susijusi su filosofijoje labai svarbiu nuostabos reiškiniu. Kai tu esi pasiruošęs nustebti. Tam reikia gebėjimo pamatyti pasaulį naujai kasdienybėje, kuri atrodo identiška, kaip vakar; gebėjimo pamatyti naujus dalykus ir jais pasidžiaugti.

Patarimai, kaip gyventi taupiau

  • Pasak T.Petraičio, bandant gyventi taupiai svarbiausia yra strategija, o taktikos, kaip įgyvendinti šią strategiją, gali būti pačios įvairiausios. Jo teigimu, tai yra kūrybinis reikalas. Štai kelios jo paties išbandytos ir jam suveikusios idėjos:
  • Turėti neribotą mobilų internetą ir jį naudoti visur kitur (namuose, darbe, kelionėse ir t.t.);
  • Gyventi 15-30 min pėsčiomis atstumu nuo darbo. Tuomet atkrenta automobilio naudojimas kelionėms į darbą, jo parkavimo išlaidos;
  • Naudotis bibliotekos paslaugomis. Iš knygų lengva mokytis savarankiškai studijuojant literatūrą;
  • Kuo daugiau visko daryti savomis rankomis. Pajuokausiu, kad čia panašiai kaip XX a. vidury gyvenę žmonės, kurie kopūstus raugdavo. Nagingumas, meistrystė įvairiose srityse yra puikus problemų sprendimas ne pinigų, bet įgūdžių pagalba;
  • Ilgą galiojimo laiką turinčius produktus pirkti per akcijas ir dideliais kiekiais. Dantų pastos, skalbikliai, kava ir t.t. spintelėje gali savo panaudojimo laukti mėnesių mėnesius;
  • Ieškoti kokybiško, bet pigaus poilsio. Laikas gamtoje, „Knygų klubas“ su draugais, rankdarbiai ir t.t. – visa tai nekainuoja arba kainuoja labai mažai.

– Kaip gyvenate dabar: ar vis dar laikotės „taupymo režimo“, ar tai buvo laikinas gyvenimo tarpsnis?

– Šiuo metu gyvenu kiek labiau atsipalaidavęs nei pirmaisiais asmeninės krizės mėnesiais. Nusiperku jau ne tik mobilaus dėklą, bet ir brangesnių daiktų. Tačiau santaupų procentas išliko panašus ar net padidėjo. Labai norėčiau, kad toks gyvenimo būdas išliktų ilgą laiką mano gyvenime, gal net iki jo pabaigos. Jis man labai siejasi su paprastumu, kuklumu, nuolankumu. Manau, kad taupiai gyvenantis jaučia sveiką saiko jausmą. Jam nereikia visko, nereikia kuo daugiau. Jam tereikia užtektinai.

Taupiai gyvenantis jaučia sveiką saiko jausmą. Jam nereikia visko, nereikia kuo daugiau. Jam tereikia užtektinai.

– Atsiranda vis daugiau žmonių, kurie gyvena pagal frazę „mažiau yra daugiau“. Vis dėlto tiek viešojoje erdvėje, tiek ir savo artimoje aplinkoje tikrai turime ir tokių pavyzdžių, kuriems taupumas siejasi su blogu gyvenimu. Kaip Jums atrodo, ar mūsų visuomenė jau „atsivalgė“ gausos? O gal iki šiol gyvenantys taupiai stigmatizuojami?

– Kalbant apie mūsų visuomenę ir pažiūras, pastebėjau, kad gana daug stereotipinių ir neigiamų dalykų yra prikalbėta apie taupiuosius. Išlaiduoliai mūsų kultūroje neturi tokių neigiamų sąsajų ar pravardžių. Tas mane stebina. Taip pat stebina reklamos, kurias matau. Pavyzdžiui, „Akcija palūkanoms“.

Psichologija teigia, kad sveikiausias žmogus yra gerai susibalansavęs žmogus, viduriuko žmogus. Bet koks nukrypimas, ypač radikalus, nuo vidurio, turi savo kainą, pasekmes. Esminė kraštutinio taupymo kaina – tai rizika „užspausti“ gyvybiškai svarbias sritis ir kristi į depresiją, nepatenkinti būtiniausių poreikių.

Sveikiausias žmogus yra gerai susibalansavęs žmogus, viduriuko žmogus.

– Ir iš asmeninės patirties, ir iš pažįstamų esu pastebėjusi, kad sunkiausia laikytis „taupymo rėžimo“ turintiems vaikus. Koks būtų Jūsų auksinis taupymo patarimas, auginantiems vaikus? Kaip tvarkytis su jų ir savo norais pirkti vis kažką naujo ir gražaus?

– Šioje vietoje labai taikliai pastebi psichoterapeutė Aušra Kurienė, kuri sako, kad tėvams būtina patenkinti vaiko poreikius, bet nebūtina norus. Poreikiai yra baziniai: maistas, namai, saugumas, rūbai ir t.t. Norai yra kažkas antrinio. Čia taip pat labai svarbu, pagal ką tėvas ar mama matuoja savo sėkmingumą. Kada ji jaučiasi davusi pakankamai savo vaikui. Šių laikų rykštė yra tai, kad visi stengiamės būti labai gerais tėvais, kartais net neriamės iš kailio. Panašiai kaip su maistu: yra sriuba ir „antras“ patiekalas, o paskui desertas; taip ir tėvystėje: yra „bazė“ ir yra „desertas“. Labai svarbu išmokti save vertinti, kaip gerą tėvą ar mamą, jei išpildau „bazę“.

Tėvams būtina patenkinti vaiko poreikius, bet nebūtina norus.

– Pabaigai norėčiau paprašyti pasidalinti mintimis apie tai, kaip nustebinti ar pradžiuginti artimąjį be pinigų (dovanų, daiktų) per šias – nuotolines – Kalėdas?

– Čia priminsiu gana skaudžią istoriją (nežinau, ar ji išties įvyko), kurioje vaikas klausia tėčio, kiek pastarasis uždirba per valandą. Tėtis pasako tą sumą ir vaikas po kelių mėnesių taupymo ateina, gniauždamas pinigus rankoje, ir sako: „Tėti, norėčiau nusipirkti valandą tavo laiko“… Ką tuo noriu pasakyti? Džiuginkime artimuosius visus metus skirdami savo laiką, energiją, dėmesį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką