Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 liepos 19d. 18:59

8 metus nuo narkotikų buvęs priklausomas Marijus: „Galiausiai supratau, kad mirštu“

Marijus Balčiūnas
Asmeninio albumo nuotr. / Marijus Balčiūnas
Narkotikai, alkoholis, kalėjimas, ligoninės, reabilitacijos centrai – taip atrodė 8-eri Marijaus Balčiūno metai. Dar paauglystėje narkotikus pradėjęs vartoti vyras taip įklimpo, kad galiausiai liko vienas, gyveno apleistoje sodyboje ir pasiekė savo dugną. Vis dėlto nuo dugno atsispirti jam padėjo artimieji ir reabilitacijos centras. Šiandien Marijus jau 16 metų gyvena blaiviai, turi šeimą ir yra įkūręs savo reabilitacijos centrą, kur padeda kitiems priklausomybę turintiems žmonėms.

Paauglystėje pradėjo vartoti narkotikus

Marijus pirmą kartą narkotikų paragavo būdamas 15 metų. Tą kartą jis linksminosi naktiniame klube, kuriame ir sulaukė pasiūlymo pabandyti amfetamino.

„Sutikau iš smalsumo. Jaunam žmogui visada maga išbandyti uždraustą vaisių, o narkotikai buvo ir yra madingi, – prisimena M.Balčiūnas. – Pabandžiau ir man labai patiko. Galvojau, vau, kokie jausmai... Jaučiau euforiją.“

Asmeninio albumo nuotr./Marijus Balčiūnas
Asmeninio albumo nuotr./Marijus Balčiūnas

Pabandęs amfetamino, Marijus pamažu susipažino su alkoholiu, cigaretėmis ir kitų rūšių narkotikais, tokiais kaip ekstazis ar žolė. Nors vyras visada buvo įsitikinęs, jog bet kada gali sustoti, jam vartoti norėjosi vis daugiau ir daugiau.

„Narkomanija yra neigimo liga – žmogus visą laiką bando pateisinti savo vartojimą sakydamas, kad šiandien paskutinį kartą pavartosiu ir daugiau taip nedarysiu. Mes bandome save apgauti, – pasakoja M.Balčiūnas. – Toks požiūris privedė mane iki heroino. Pradėjau jį vartoti ir taip sugriuvo visas mano gyvenimas.“

Anot Mariaus, kaskart atėjęs į vakarėlį jis prisimindavo anksčiau patirtą svaigalų poveikį ir norėdavo jį pajausti dar kartą.

„Iš pradžių vartojimas atrodė nepavojingas, bet jis vis dažnėjo, o galiausiai pradėjau vartoti sunkiuosius narkotikus“, – sako M.Balčiūnas.

Marijaus tėvai buvo išsiskyrę, tačiau mama kaip galėdama rūpinosi sūnumi, daug dirbo ir pati visiškai nevartojo. Vis dėlto dabar, kai jau daug metų pats padeda priklausomybę turintiems žmonėms, vyras mano, kad būtent tėvų skyrybos padarė įtaką jo vartojimo pradžiai.

„Žmogus pradeda vartoti ne todėl, kad jam kas nors pasiūlo pabandyti, o dėl vidinių priežasčių. Pavyzdžiui, po skyrybų vaikas turi traumą ir nori užpildyti tuštumą, – aiškina M.Balčiūnas. – Jaučiau mamos dėmesį, bet vis tiek buvau palaidas vaikas, nes ji nebuvo griežta. Jeigu būtų buvęs tėtis, gal būtų mane sudrausminęs, pabaręs.“

Žmogus pradeda vartoti ne todėl, kad jam kas nors pasiūlo pabandyti, o dėl vidinių priežasčių.

Stengusis kuo geriau auklėti sūnų, Marijaus mama negalėjo patikėti, kai sužinojo apie savo vaiko vartojamus narkotikus. Nors artimieji bandė padėti vaikinui, šis toliau intensyviai klimpo į narkotikų liūną.

„Tėvai myli savo vaikus, todėl dažnai sako, kad su jų atžalomis taip neatsitiks ir tai negali būti tiesa, – teigia M.Balčiūnas. – Mama bandė man padėti, kalbėjosi, darė viską, kad pradėčiau gydytis. Tačiau potraukis buvo per stiprus, aš vis sugrįždavau prie vartojimo.“

Pasiekęs dugną suprato, kur yra įklimpęs

Didėjant priklausomybei, Marijui vis dažniau reikėdavo galvoti, iš kur gauti pinigų eilinei dozei. Kadangi narkotikų reikėjo vis dažniau, vyras ėmė vogti.

„Esi aplinkybių vergas, nes tau kiekvieną dieną reikia pinigų. Tu negali gyventi be narkotikų, todėl vagi, apgaudinėji, manipuliuoji. Galiausiai pradėjau nešti iš namų daiktus, kad galėčiau juos parduoti“, – prisimena M.Balčiūnas.

Asmeninio albumo nuotr./Marijus Balčiūnas
Asmeninio albumo nuotr./Marijus Balčiūnas

8-erius metus nuo narkotikų buvęs priklausomas Marijus dėl to du kartus sėdėjo kalėjime, 10 kartų gulėjo ligoninėje, tris kartus jam perplovė kraują, o užsikabinti ir imti rimtai gydytis jam pavyko tik iš septinto karto.

„Daugybę metų negalėjau suvokti savo priklausomybės – man atrodė, kad viskas gerai ir aš galiu sustoti. Tačiau tada prasideda problemos, abstinencija, nusikaltimai, manęs ėmė ieškoti žmonės, jog atiduočiau jiems skolas, atsirado problemų su sveikata ir policija.

Tai buvo mano dugnas. Likau vienas, gyvenau apleistame sodo namelyje... Tik tuomet suvokiau, kad esu bėdoje ir man reikia pagalbos“, – pripažįsta M.Balčiūnas.

Daugybę metų negalėjau suvokti savo priklausomybės – man atrodė, kad viskas gerai ir aš galiu sustoti.

Marijaus teigimu, dažniausiai be pasiekto dugno neįmanoma pradėti sveikimo kelio, kadangi jis yra svarbiausias priklausomo žmogaus gyvenime.

„Jeigu artimieji žiūri į tave, kai tu kankiniesi, ir jiems atrodo, kad čia yra dugnas, tai tik jiems taip atrodo, nes tavo dugnas yra kitoks. Vienam pagavimas vagiant parduotuvėje yra dugnas, o kitam ir supuvusi nuo vartojimo koja dar nieko nereiškia“, – aiškina M.Balčiūnas.

Pasiekęs savąjį dugną ir supratęs, kur yra įklimpęs, Marijus kreipėsi pagalbos į artimuosius, kurie jam padėjo rasti reabilitacijos centrą. Pradėjus gydymą, vyras įtikėjo į Dievą ir pamažu ėmė stotis ant kojų.

„Aš ilgai vartojime nemačiau problemos, tačiau galiausiai supratau, kad mirštu, esu beviltiškoje padėtyje ir man reikalingi žmonės, kurie gali padėti. Atrodė, jog esu niekam nereikalingas, neturiu, kur eiti... Nė vienam priešui nelinkėčiau patirti to, ką išgyvenau“, – neslepia M.Balčiūnas.

Aš ilgai vartojime nemačiau problemos, tačiau galiausiai supratau, kad mirštu.

Marijus reabilitacijos centre gydėsi vienerius metus, o ten, kaip pats pasakoja, kursas susideda iš kelių dalių.

„Gydymas vyksta psichologiškai – dirbama su žmogaus mąstymu, charakteriu tam, kad jis suprastų, kas yra priklausomybės liga. Yra ir dvasinė dalis, kur skaitoma Biblija, meldžiamasi, klausomasi pamokslų. Be to, yra fiziniai užsiėmimai, darbo terapija, kai žmonės pjauna žolę, kapoja malkas“, – pasakoja M.Balčiūnas.

Asmeninio albumo nuotr. /Marijus Balčiūnas
Asmeninio albumo nuotr. /Marijus Balčiūnas

Anot Marijaus, būtina, kad priklausomybę turinčiam žmogui specialistai padėtų ir parodytų, jog šis tikrai serga.

„Žmonės į priklausomybės centrą dažniausiai atvažiuoja neturėdami jokios motyvacijos – jie atvyksta dėl išorinių aplinkybių, kai juos gaudo policija, gresia teismas, artimieji būna iškėlę ultimatumą. Vis dėlto patekęs į sveikstančią aplinką, jis ima suprasti, – sako M.Balčiūnas.

– Gydymasis priklauso nuo to, kiek investuosi į save būdamas centre. Arba nieko nedarai, arba stengiesi imti viską, ką duoda darbuotojai, ir pasieki gerą rezultatą.“

Dabar padeda kitiems priklausomybę turintiems žmonėms

Išsigydęs priklausomybę, Marijus pajuto vidinį norą padėti tokiems, kaip jis, todėl įkūrė priklausomybių centrą „Naujas gyvenimas“, kuriam vadovauja kartu su žmona. Perėjęs sunkų kelią, dabar jis tikina turintis didelį autoritetą tarp priklausomybe sergančių žmonių ir gali juos tinkamai palaikyti.

„Dievas mane išlaisvino nuo kvaišalų. Jeigu aš buvau dugne ir atsistojau, vadinasi, kitas žmogus, kuris šiandien kankinasi, irgi gali būti laisvas, pradėti normalų, blaivų gyvenimą, – tikina M.Balčiūnas. – Aš suprantu čia besigydančius žmones, jiems tarnauju ir su jais dirbu. Nemoralizuoju, nebaru, nekaltinu, kodėl jie yra blogi žmonės. Aš palaikau su meile.“

Marijaus įkurtame priklausomybių centre besigydantys žmonės gyvena pagal griežtą dienotvarkę. Jie kas rytą keliasi, daro mankštą, valgo, dalyvauja įvairiuose užsiėmimuose.

„Tai nėra ligoninė – žmonės čia neguli ir pas juos nevaikšto seselės. Jie sportuoja, turi psichologines konsultacijas, dalyvauja paskaitose, terapijose, meldžiasi, – aiškina M.Balčiūnas. – Yra keturi reabilitacijos etapai, o kai juos baigi, integruojiesi į visuomenę, randi darbą, studijuoji, kuri šeimą.“

Asmeninio albumo nuotr./Marijus Balčiūnas su žmona
Asmeninio albumo nuotr./Marijus Balčiūnas su žmona

Jau 16 metų blaiviai gyvenantis Marijus tikina dabar atradęs save. Jis yra laimingas, dirba patinkantį darbą ir džiaugiasi galėdamas padėti kitiems sveikstantiems žmonėms.

„Aš atradau savo pašaukimą, žinau, kad Dievas mane išlaisvino, prisilietė prie širdies ir pakeitė gyvenimą. Noriu atsidėkoti Dievui ir žmonėms, todėl padedu kitiems. Gyvenimas yra nuostabus, kai tau nebereikia būti aplinkybių vergu, ko nors bijoti, slapstytis nuo žmonių, panikuoti rytais dėl dozės. Esi laisvas“, – sako M.Balčiūnas.

Aš atradau savo pašaukimą, žinau, kad Dievas mane išlaisvino, prisilietė prie širdies ir pakeitė gyvenimą

Kol intensyviai vartojo, Marijus ne kartą ieškojo kaltų, dėl kurių ėmė svaigintis, tačiau galiausiai reabilitacija jam padėjo viską sudėlioti į vietas.

„Negraužiu ir nekaltinu savęs. Nežinau, kas būtų nutikę ir kuo būčiau dabar, jei nebūčiau vartojęs. Gyvenu, džiaugiuosi ir esu laimingas žmogus“, – tvirtina M.Balčiūnas ir priduria, kad jei galėtų atsukti laiką atgal, tikrai nebandytų vartoti narkotikų.

Turėdamas galimybę pasikalbėti su 15-mečiu savimi, Marijus jam patartų atsisakyti siūlomų narkotikų. Tačiau jau pabandžius jų vartoti, anot jo, reikėtų kuo greičiau kreiptis pagalbos.

„Narkotikai gali sugriauti gyvenimą, – sako M.Balčiūnas. – Jeigu jau pabandėte, susiraskite specialistą, žmogų, kuriuo pasitikite, ir pasikalbėkite apie tai. Jis padės, kad nespėtumėte įklimpti į liūną. Sakau jums tai kaip žmogus, kuris pats turėjo priklausomybę.“

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

03:15
07:09
07:38

Esports namai

Maistas

15MAX

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką