Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gegužės 13d. 10:07

90-metė vilnietė net ir pensijoje nemetė mėgiamo darbo – įkūrė mikrobiologijos laboratoriją: „Malonu būti reikalinga“

Aleksandra Bardzilauskienė
Asmeninio archyvo nuotr. / Aleksandra Bardzilauskienė
Aleksandra Bardzilauskienė, nepaisydama savo garbaus amžiaus, kasdien su malonumu eina į darbą, nė kiek nesiskundžia, kad tenka prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių aplinkybių, ir vis dar mokosi. Prieš 18 metų, jau būdama pensinio amžiaus, gydytoja įkūrė savo medicininės mikrobiologijos laboratoriją, o iš viso šioje srityje dirba jau 68 metus.

Į mikrobiologiją patraukė... utėlės

Tačiau iš pradžių mikrobiologija neatrodė patraukli. A.Bardzilauskienė Kauno medicinos fakultete studijavo stomatologiją. Nuo vaikystės žinojo, kad bus dantų gydytoja, o sesuo eis tėvo pėdomis – taps farmacininke.

„Išlaikiusi mikrobiologijos egzaminą, aš pasakiau, kad su šituo mokslu jokių reikalų neturėsiu: tamsus, nesuprantamas, neapčiuopiamas, viskas fantazija, nieko konkretaus. Gyvenimas susiklostė kitaip“, – šypsosi moteris.

1949-aisiais baigusi studijas, jauna gydytoja atvažiavo dirbti į Kretingą. Stomatologo darbo vietų nebuvo, tad teko padirbėti tai šen, tai ten. Įsidarbino epidemiologo padėjėja sanitarijos epidemiologijos stotyje.

„Buvau pasiųsta į Platelių miestelį kovoti su ten paplitusia dėmėtosios šiltinės epidemija. Su dezinfektoriais važinėjome ir ieškojome, kas turi utėlių (jos – pagrindinis šiltinės pernešėjas). Bevažinėdami sutikome žmogų, na, tokį benamį, kurio kailiniuose radome tiek utėlių, kad galima buvo su samčiu semti.

Asmeninio archyvo nuotr./Aleksandra Bardzilauskienė
Asmeninio archyvo nuotr./Aleksandra Bardzilauskienė

Nuvilko tuos kailinius, įdėjo į dezinfekavimo kamerą, o patį maudė, švarino. Jis sėdėjo ir verkė: kas man dabar kraują išjudins, – prisimena A.Bardzilauskienė. – Toks buvo mano pirmas susidūrimas su infekcinėmis ligomis. Tada pajutau, kad yra kažkoks įdomumas šioje profesijoje, kad galima kažką naudinga nuveikti.“

Kaip tik tuo metu, 1950 metais, visoje tuometinėje respublikoje pradėtos kurti mikrobiologijos laboratorijos. Jaunai specialistei buvo pasiūlyta įkurti laboratoriją Kretingoje.

„Tai buvo pirmas savarankiškas darbas, kur galėjau dirbti, gilintis. Įdomu, kad teko dirbti prietaisais, kurių dabar nepamatysi net muziejuose, – malkomis kūrenamu autoklavu ar žibalinėmis lempomis šildomais termostatais“, – prisimena A.Bardzilauskienė.

Bevažinėdami sutikome žmogų, tokį benamį, kurio kailiniuose radome tiek utėlių, kad galima buvo su samčiu semti.

Tiesa, Kretingoje gydytoja neužsibuvo. Po keleto metų išsikėlė į Klaipėdą, kur apie 20 metų dirbo mikrobiologe infekcinėje ligoninėje, sanitarijos epidemiologijos stotyje, tapo laboratorijos vedėja. Vėliau buvo pakviesta į Vilnių dirbti Respublikinės sanitarijos epidemiologijos stoties Bakteriologijos laboratorijos vedėja.

„Buvau atsakinga už visas mikrobiologijos laboratorijas Lietuvoje. Spręsdavome problemas tuometinės respublikos mastu.

Pavyzdžiui, kilus dizenterijos protrūkiui pieno gamykloje, tirdavome pieną, jo produktus, aplinką. Tuo metu gamybos lygis buvo žemas, nebuvo uždarų sistemų, žmogus savo rankomis įnešdavo raugą. Dabar situacija kitokia, todėl nebeliko pagrindinių žarnyno ligų: šiltinės, paratifų, labai sumažėjo dizenterijos atvejų“, – apie darbo specifiką sovietmečiu pasakoja mikrobiologė.

Tiki mikrobiologijos ateitimi

Gydytoja prisimena, kad dirbti nebuvo lengva: patalpos labai skurdžios, specialistams trūko žinių.

„Pradėjome organizuoti kursus, kviesdavome iš Maskvos dėstytojus, siųsdavome mikrobiologus į įvairias mokymų bazes. Jie buvo neblogai paruošti. Dabar yra gana liūdnas vaizdas. Mikrobiologiniai tyrimai, išskyrus didžiąsias ligonines, kur yra geros laboratorijos, šiuolaikiška įranga, sunkiai prieinami eiliniams ambulatoriniams ligoniams“, – įsitikinusi medikė.

Gydytoja sako ir iš darbo Respublikinėje sanitarijos epidemiologijos stotyje išėjusi tada, kai buvo pradėtos masiškai uždarinėti medicininės mikrobiologijos laboratorijos.

Kada gydoma neturint mikrobiologinio tyrimo rezultatų, tai tolygu eksperimentui.

„Šita iniciatyva man atėmė norą ten dirbti, ir aš, gavusi pasiūlymą, tapau Respublikinės veterinarinės mikrobiologijos laboratorijos vedėja. Mačiau, kad jie tvarko, kuria, stiprina laboratorijas. Šiuo metu veterinarijos laboratorijose atliekami aukšto lygio tyrimai“, – sako A.Bardzilauskienė.

Vis dėlto ta veikla ji neapsiribojo. „Aš stengiausi apjungti visas mikrobiologinių tyrimų sritis: maisto, vandens, medicinos, veterinarijos. Įkūrėme mikrobiologų klubą ir važinėjome ne tik po Lietuvą, bet ir po kitas valstybes: Latviją, Estiją, Švediją, Vengriją, Lenkiją, Čekiją, Vokietiją. Vykome susipažinti, kaip dirba mikrobiologai kitur“, – prisimena gydytoja.

Asmeninio archyvo nuotr./Aleksandros Bardzilauskienės laboratorija
Asmeninio archyvo nuotr./Aleksandros Bardzilauskienės laboratorija

Pašnekovė neslepia, kad sprendimą imtis privačios praktikos 2000-aisiais nulėmė nusivylimas valstybės požiūriu į mikrobiologinių tyrimų taikymą gydant.

„Tuomet tai buvo noras parodyti, kad nors valstybė nepajėgia išlaikyti laboratorijų, jos ir pačios gali išsilaikyti ir padėti žmonėms. Mums pavyko. Dar dirbame ir, tikiuosi, dirbsime. Iki šiol neturime nė vieno skundo“, – tikina sako A.Bardzilauskienė.

Tyrimai padeda tiksliau diagnozuoti ligą

„Kada gydoma neturint mikrobiologinio tyrimo rezultatų, tai tolygu eksperimentui – nepataikius paskirti reikiamą antibiotiką ar vaistą, „aklai“ skiriamas antras ar net trečias. Atlikus tyrimą, iš karto galima taikyti tai, kas tinkamiausia. Tada gydymas užtrunka trumpiau ir turi mažiau pašalinių poveikių“, – įsitikinusi gydytoja.

„Pas mus dažnai ateina tirtis tokie žmonės, kurie nebeturi vilties savo sveikatos pagerinti. Žmogus jaučiasi labai blogai: nuvargęs, atsikėlus ryte sunki galva, darbingumas mažas, ir niekas nepadeda. Dažnai šie žmonės būna ilgai gydęsi nuo depresijos.

Atlikus tyrimus paaiškėja, kad priežastis tūno žarnyne. Žarnynas, gavęs antibiotikų, pradeda keisti mikroflorą, sumažėja gerųjų bakterijų, pagausėja tokių mikrobų, kurie nepadeda virškinimui, o apsunkina jį.

Tai dažniausiai yra mieliagrybiai, Candida genties grybai. Jie, be kitų, turi savybę skaldyti angliavandenius ir iš jų gaminti žarnyne alkoholį. Žmogus būna lyg nuolatinių pagirių būklėje, jaučiasi esąs visiškas ligonis“, – pasakoja gydytoja.

Jos teigimu, aptikus šią priežastį, reikia sureguliuoti mitybą, visų pirma, atsisakant angliavandenių, krakmolo turinčių produktų, kruopų (išskyrus grikius, avižas), pradėti vartoti preparatus, mažinančius mieliagrybių kiekį, ir žmogus pasijunta žymiai geriau.

Nustatyti šią bėdą padeda laboratorijoje atliekamas išplėstinis išmatų (disbakteriozės) tyrimas. Gydytoja pabrėžia, kad disbakteriozė pasitaiko ir kūdikiams (dėl įvairių priežasčių). Grąžinti mikroflorą į normalią būseną dažnai padeda gerųjų bakterijų preparatai.

Asmeninio archyvo nuotr./Aleksandros Bardzilauskienės laboratorija
Asmeninio archyvo nuotr./Aleksandros Bardzilauskienės laboratorija

Neblogų rezultatų pasiekiama ir gydant odos ligas. Kartais žmones vargina alergija, įvairūs išbėrimai, pūliniai. Būna, kad žmogus gydosi dešimtmečiais – niekas nepadeda. Ištyrus paaiškėja, kad šiuos pokyčius sukėlė mikrobai.

„Kai nustatome sukėlėją ir būdą, kaip nuo jo apsisaugoti, gauname visai neblogą rezultatą“, – pasakoja mikrobiologė.

Malonu padėti žmonėms

Gydytoja apgailestauja, kad mikrobiologiniai tyrimai nėra lengvai prieinami – kainuoja nepigiai, o ir gydytojai neskuba jų skirti. Juolab kad ir valstybė nepadeda. Situaciją pablogino 2009 metais dėl krizės priimtas diskriminacinis nutarimas, kuriuo PVM privačioms medicininius tyrimus atliekančioms laboratorijoms buvo pakeltas iki 21 proc., o valstybinėms liko galioti lengvatinis 5 proc. tarifas.

„Mums medžiagos tapo kelis kartus brangesnės, tad išsilaikyti tapo sunkiau. Medžiagų darbe naudojame labai daug, todėl yra skriaudžiami darbuotojai, nukenčia naujų metodų įdiegimas, bet, kiek galime, stengiamės, ir kol kas išgyvename“, – dalijasi aktualijomis laboratorijos vedėja.

Asmeninio archyvo nuotr./Aleksandra Bardzilauskienė
Asmeninio archyvo nuotr./Aleksandra Bardzilauskienė

„Yra gydytojų, kurie supranta mikrobiologinių tyrimų naudą ir plačiai tuo naudojasi, nes įsitikino, kad taip palengvina gydymą ir pagerina rezultatą. Kai kurios įstaigos su mumis bendradarbiauja jau 18 metų. Neretai ir patys žmonės ateina, iš kur nors sužinoję apie mūsų laboratoriją“, – rezultatais džiaugiasi gydytoja.

Tyrimų rezultatai laboratorijoje komentuojami nemokamai. „Žmonės noriai skambina, kartais net prašo parodyti pasėlius, kaip atrodo jų mikrobai. Su malonumu pasikalbame. Kartais tampame net pažįstami, ypač kai žmogus kreipiasi ne vieną kartą. Ir mums taip įdomiau dirbti – darbas nėra vien sausas sėdėjimas prie mikroskopo ar kompiuterio“, – pasakoja gydytoja.

Svarbu atrasti tai, kas traukia

A.Bardzilauskienė sako, kad jai dirbti vis dar įdomu – nuolat skaito naujausią literatūrą, seka pasaulio įvykius mikrobiologijoje, diskutuoja su darbuotojais. Mikrobiologijoje nėra monotonijos – viskas keičiasi: požiūris, sukėlėjai – nuolat turi domėtis. Be to, kinta ir standartai, prie kurių vis reikia prisitaikyti.

Gydytoja įsitikinusi, kad žmogus be darbo tuoj pat pradeda nykti: sumenksta, atrofuojasi tiek intelektinės, tiek ir fizinės jo savybės.

„Aišku, ateis laikas, kai sveikata sušlubuos. Tačiau kol galva, nuosavas kompiuteris, dar veikia, gali dirbti. Jei yra sveikatos, gali kažkam duoti naudos, tai ir malonu“, – sako pašnekovė. Ji teigia neįsivaizduojanti savęs sėdinčios namuose – net per atostogas visada turi kažkur išvažiuoti.

Asmeninio archyvo nuotr./Aleksandros Bardzilauskienės laboratorija
Asmeninio archyvo nuotr./Aleksandros Bardzilauskienės laboratorija

Beje, moteris neužmiršta ir savo asmeninio gyvenimo: „Visada laikiausi principo: uždarau namų duris – užmirštu namų bėdas; uždarau darbo duris – užmirštu darbą. Jei darbe galvosi apie namus, o namuose – apie darbą, bus sudėtinga.“

Labai geras būdas užsimiršti – mezgimas. Dar moteriai patinka sodo darbai, kelionės. Tiesa, dabar leidžia sau dirbti mažiau, o ir gyventi persikėlė pas dukrą į namą Vilniaus soduose. „Kasdien kiekvieną pumpurėlį apčiupinėju“, – džiaugiasi gyvenimu gamtos apsuptyje A.Bardzilauskienė.

Kai atrandi sritį, kuri tau patinka, tada pradedi pats rodyti iniciatyvą, gilintis ir nėra reikalo keisti specialybės.

„Žmogui labai svarbu atrasti tai, kas traukia. Jei darbas ne prie širdies, niekada nesigilinsi, stengsiesi atlikti tik tiek, kiek būtinai reikia. Kai atrandi sritį, kuri tau patinka, tada pradedi pats rodyti iniciatyvą, gilintis ir nėra reikalo keisti specialybės“, – paklausta, kaip nenusibosta taip ilgai dirbti tą patį darbą, atsako gydytoja.

Jos teigimu, pradžioje ir jai buvo gana sunku – mikrobiologui reikia ypatingo pedantiškumo, kruopštumo: „Aš turėjau kitokį charakterį. Man norėjosi viską greičiau padaryti. Reikėjo save perlaužti. Žmonės, kurie visai neturi pedantiškumo, nėra laboratorijos darbuotojai.“


Draugai vis pasišaipo, kad kelis dešimtmečius nekeičiate darbo? Didžiuokitės – jūs esate mūsų ieškomas herojus ar herojė, tereikia pasidalyti savo istorija! O gal pažįstate ilgai vienoje vietoje dirbančių žmonių?

Rašykite ir siūlykite gyvenimas@15min.lt – pradedame straipsnių ciklą apie ilgai vienoje darbo vietoje išdirbusius žmones.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Tausokime maistą kartu

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

00:36
52:13
17:22

Esports namai

Kiekvienas gali

Kiekvienas gali
Kiekvienas gali

Maistas

15MAX

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką