Daugelį dešimtmečių gamtą stebintis pašnekovas mato ir gerų pokyčių, ir naujų problemų. Jo teigimu, lietuviai gamtoje šiukšlina gerokai mažiau nei anksčiau, tačiau pasaulis vis dar susiduria su kita bėda – vartojame gerokai daugiau, nei mums iš tiesų reikia.
Kalbėdamas apie savo santykį su rūšiavimu S. Paltanavičius prisimena vaikystę ir laikus, kai gyvenimas buvo visai kitoks.
„Aš iš kaimo, iš Suvalkijos, ten niekas nieko nemėtė. Atrodo, kad tokio dalyko kaip atliekos nebuvo. Žinoma, tada tik radosi plastikas, mes nebuvome pertekę pakuočių. O mano šeima atliekas rūšiuoja seniai, kai tik atsirado galimybės jas „paskirstyti“. Tai mūsų įprotis, kitaip savęs neįsivaizduojame“, – pasakoja gamtininkas.
Rūšiavimas jo namuose jau seniai nebereikalauja papildomų pastangų. Tai tapo natūralia kasdienybės dalimi.
Kelionė į sąvartyną
S.Paltanavičius neslepia, kad kartais jam sunku suprasti žmones, kurie vis dar nemato rūšiavimo prasmės. Vis dėlto ginčytis jis nesiūlo – geriau vieną kartą pamatyti.
„To nesuprantantiems siūlau pusei dienos nuvažiuoti prie Kazokiškių sąvartyno, pastovėti, pailsėti… arba kur nors pietų jūrose surasti švarų paplūdimį, kur iki vandens nereikia bristi per plastiko kalnus. Tai, ką išmetame, yra žaliava, energiniai šaltiniai, žodžiu – naudingi ir reikalingi dalykai. Kol kas rūšiuojame per mažai, vis dar per daug atliekų keliauja į sąvartynus“, – pabrėžia pašnekovas.
Atliekos, anot jo, nėra tik šiukšlės. Dalis jų gali tapti žaliavomis ar energijos šaltiniais, tačiau tam pirmiausia reikia jas tinkamai atskirti.
Lietuviai šiukšles palieka rečiau
Per ilgus gamtos stebėjimo metus S. Paltanavičius matė įvairių laikų. Vis dėlto šiandien jis pastebi akivaizdų pokytį – žmonių požiūris į šiukšlinimą gamtoje pasikeitė: „Turiu būti atviras: lietuviai jau seniai nėra tokie gamtos šiukšlintojai, kokie buvo. Žinoma, yra piktybinių veikėjų, vežančių statybinių medžiagų atliekas į miškus. Bet šiaip būtų viskas gerai, kai išmoksime to ir savo buityje“.
Pasak gamtininko, vienas ryškiausių pokyčių matomas poilsiavietėse ir stovyklavietėse, kurios prieš kelis dešimtmečius neretai likdavo nuklotos šiukšlėmis: „Žinokite, tokių stovyklaviečių nebėra. Arba – beveik nebėra. Ir butelių niekas nemėto. Užaugo nauja mūsų karta, kuri to jau nesupranta. Būtų gerai, kad ir kitos kartos būtų tokios“.
Didžiausia problema – vartojame per daug
Nors rūšiavimas svarbus, S. Paltanavičiaus manymu, kalbant apie aplinkosaugą negalima apsiriboti vien konteineriais ir atliekų tvarkymu.
Vien rūšiuoti neužtenka. Reikia ir mažiau švaistyti.
„Pasaulis vartoja per daug, čia negali būti abejonių. Be to, vartojimas yra keistai neracionalus – perkama daugiau, nei reikia maisto produktų, o gamintojai viskam pakuoti sunaudoja katastrofinius kiekius plastiko. Kur visa tai dingsta? Mažoji dalis perdirbama, kitkas keliauja „per tvorą“. Daug kas mano, kad tai – trečiojo pasaulio ženklas, nors aš linkęs tuo abejoti. Kultūringasis pasaulis teršia ne mažiau ir dar agresyviau, nei visas kitas“, – įsitikinęs gamtininkas.
Jo teigimu, vien rūšiuoti neužtenka. Reikia ir mažiau švaistyti, atsakingiau vartoti bei dažniau susimąstyti, kiek daiktų ir pakuočių iš tiesų mums reikia.
Atliekų problema prasideda gerokai anksčiau nei prie konteinerio – tą akimirką, kai nusprendžiame pirkti daugiau, nei mums reikia. O rūšiavimas tampa vienu iš būdų bent dalį šių atliekų sugrąžinti naudoti dar kartą, užuot palikus jas augti sąvartynuose ar teršti gamtą.
„Rūšiavimo čempionai“ – nacionalinė organizacijos „Gamtos ateitis“ ir žiniasklaidos grupės 15min iniciatyva, fiksuojanti šalies savivaldybėse jau vykstančius tvarumo pokyčius.
Iniciatyva kviečia rinktis atsakingiau, naudoti ilgiau ir tinkamai rūšiuoti. Tapti rūšiavimo čempionu gali kiekviena savivaldybė, kiekvienas jos gyventojas – tam tereikia teisingų įpročių.
Prieš išmesdami atlieką, trumpam stabtelėkime ir pagalvokime: ar tai pakuotė, iš ko ji pagaminta ir kur jai vieta? Tokie kasdieniai sprendimai padeda daugiau atliekų perdirbti, tausoti gamtos išteklius ir kurti tvaresnę ateitį.
Tapkime rūšiavimo čempionais!
