Atliekas S. Dikčius rūšiuoja jau maždaug penkiolika metų, kai atsirado tokia galimybė: „Buvo etapas, kai gyvenau Vilniuje ir nerūšiavau, nes šalia tiesiog nebuvo specialių konteinerių. Yra buvę ir kitokių aplinkybių, bet dabar jau daug metų rūšiuoju tvarkingai. Tai tapo natūraliu įpročiu. Jaučiu, kad taip bent šiek tiek prisidedu prie savo taršos pėdsako mažinimo“.
Namie klimatologas turi net visą rūšiavimo sistemą: balkone stovi dėžė tarai su užstatu, atskiras maišelis skirtas stiklui, po kriaukle – dėžė plastiko ir popieriaus pakuotėms, o mišrioms atliekoms skirta dar viena šiukšliadėžė.
„Yra reikalų su tuo rūšiavimu“, – šypteli pašnekovas.
Kodėl kai kurie vis dar nemato prasmės?
S. Dikčius sako suprantantis žmones, kurie į rūšiavimą žiūri skeptiškai: „Jeigu pasižiūrėtume, kiek pasaulyje sukuriama taršos, kiek perkama nereikalingų daiktų, kiek sugeneruojama atliekų, gali apimti neviltis. Tada kyla klausimas: ką aš pakeisiu su keliomis išrūšiuotomis pakuotėmis?“
Kai pradedi tai daryti, to nebedaryti jau negali.
Vis dėlto, anot jo, pradėjus rūšiuoti požiūris pasikeičia. Mat kai pradedi tai daryti, po to nebedaryti jau negali. Jis prisimena, kai gyveno tokiose vietose, kur nebuvo galimybės rūšiuoti, ir tada buvo labai nemalonu mesti plastiką į bendrą konteinerį.
Jo manymu, gal kelios pakuotės pasaulio nepakeis, bet vidinis postūmis vis tiek neleidžia jų išmesti kartu su kitomis atliekomis.
Visgi Silvestras prisipažįsta, kad rūšiavimas jam nėra malonumas: „Nesu žmogus, kuris mėgaujasi rūšiuodamas. Tai papildomas darbas, nes reikia pasiruošti atliekas, jas atskirti. Tačiau man tai yra pilietinė pareiga. Kaip negaliu nueiti miegoti neišsivalęs dantų, taip ir su rūšiavimu – blogai jausčiausi to nepadaręs.“
Rūšiavimo klaidos
Kalbėdamas apie rūšiavimą, klimatologas pastebi ir kitą kraštutinumą – žmones, kurie kiekvieną atlieką vertina tarsi lemiamą indėlį gelbstint planetą: „Norėčiau įnešti daugiau sveiko požiūrio. Jei viena šiukšlė pateks ne ten, pasaulio katastrofa neįvyks. Svarbu suprasti patį principą.“
Anot jo, viena dažniausių klaidų – manyti, kad į plastiko konteinerį galima mesti viską, kas pagaminta iš plastiko.
„Žmones klaidina tai, kad iš tiesų kalbame ne apie plastiko, o apie pakuočių konteinerius. Pavyzdžiui, dantų šepetėlis, nors ir plastikinis, nėra pakuotė, todėl keliauja į mišrias atliekas. Tas pats galioja ir daugeliui kitų daiktų“, – aiškina S. Dikčius.
Klimatologas pasakoja, kad net ir artimoje aplinkoje vis dar tenka aiškinti rūšiavimo principus. Neseniai apie tai kalbėjosi su broliu ir atkreipė dėmesį, kad daugelis žmonių vis dar mano, jog rūšiuojamos visos plastikinės ar metalinės atliekos. Tačiau iš tiesų į specialius konteinerius turėtų keliauti būtent pakuotės, todėl ne kiekvienas iš plastiko ar metalo pagamintas daiktas yra tinkamas perdirbti kartu su pakuočių atliekomis.
Ar būtina plauti pakuotes?
Nors S. Dikčius nelaiko savęs atliekų ekspertu, šia tema yra nemažai domėjęsis. Jis bendravo su rūšiavimo specialistais, klausė paskaitų, lankėsi Kauno kogeneracinėje jėgainėje, kur deginamos nerūšiuotos atliekos, taip pat Vilniaus pakuočių rūšiavimo centre.
Būtent ten jis sužinojo, kad dalis gyventojų be reikalo gaišta laiką kruopščiai plaudami pakuotes: „Nereikia plauti plastikinių indelių. Jei į bendrą pakuočių maišą įmesite pusiau pilną pakuotę su skysčiu, ji gali skleisti nemalonų kvapą, todėl dėl savo patogumo galima ją praskalauti. Tačiau rūšiavimo centrui iš to jokios naudos nėra. Jeigu jums netrukdo, galima ir neplauti.“
Rūšiavimo centre jis matė ir daugiau rūšiavimo klaidų. „Ten dirba žmonės, kurie papildomai perrenka atliekas. Mačiau atvejį, kai į metalo konteinerį buvo išmesta mėsmalė. Darbuotojas ją išėmė, nes nors ji metalinė, ji nėra pakuotė. Tokie dalykai dažnai ir klaidina žmones“, – paskoja klimatologas.
Didžiausia problema – vartojimas
Pašnekovas įsitikinęs, kad atliekų rūšiavimas yra svarbi žiedinės ekonomikos dalis, tačiau jis nėra pagrindinis sprendimas. Pasak jo, dabar perdirbama apie 53 proc. pakuočių, tačiau reikia suprasti, kad mūsų vartojimas yra toks besotis, kad daug daugiau žalos daro besaikis pirkimas nei viena ne ten išmesta šiukšlė.
Vien rūšiavimas mūsų gamtos neišgelbės. Reikia permąstyti savo elgesį ir vartojimą.
Norint gyventi tvariau, S. Dikčiaus teigimu, pirmiausia verta pažvelgti į savo pirkimo įpročius: „Vien rūšiavimas mūsų gamtos neišgelbės. Reikia permąstyti savo elgesį ir vartojimą. Žinoma, visi norime gražiai gyventi, visi norime naujų daiktų. Tai nuolatinės derybos su savimi.“
Jis pats sako stengiantis nepirkti to, ko nereikia. Bet pažįstantis žmonių, kurie turi trisdešimt porų džinsų ir vis tiek perka dar vienerius.
Iki Škotijos mums dar toli
Daug laiko gamtoje praleidžiantis klimatologas pastebi, kad situacija Lietuvoje pamažu gerėja. Pasak jo, per pastarąjį dešimtmetį gamtoje šiukšlių sumažėjo, o žmonių požiūris į aplinką tapo sąmoningesnis.
„Su draugais daug metų stovyklaujame, einame į žygius. Mano akimis, gamtoje šiukšlių šiandien yra mažiau nei prieš dešimt metų“, – įsitikinęs jis.
Vis dėlto, anot S. Dikčiaus, iki idealaus vaizdo dar toli. Jis prisimena penkių dienų žygį Škotijoje palei ežerus ir kalnus, kur per visą laiką nepamatė nė vienos šiukšlės ar numesto popierėlio. Klimatologo teigimu, toks požiūris į aplinką galėtų būti siekiamybė ir Lietuvai.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad ir šiandien vis dar netrūksta žmonių, kurie atliekas meta pro automobilio langą. Tai jis pastebi ir prie savo sodybos Ukmergės rajone – surinkus pakelėse besimėtančias šiukšles, po kurio laiko jų ten atsiranda vėl. Tai rodo, kad dalis žmonių vis dar nesijaučia atsakingi už aplinką.
Toks elgesys S. Dikčiui įstrigo dar studijų laikais. Jis prisimena atvejį, kai vienas bendramokslis, važiuodamas automobiliu, pro langą išmetė tuščią alaus butelį. Tuomet tarp jų net kilo konfliktas, nes toks elgesys jam pasirodė nepriimtinas.
„Visuomenė tikrai sąmoningėja. Tačiau vis dar yra žmonių, kurie degina atliekas ar šiukšlina gamtoje. Todėl pradėti reikia nuo savęs, bet kartais tenka priminti ir kaimynams, kad gamta nėra sąvartynas“, – atkreipia dėmesį klimatologas.
„Rūšiavimo čempionai“ – nacionalinė organizacijos „Gamtos ateitis“ ir žiniasklaidos grupės 15min iniciatyva, fiksuojanti šalies savivaldybėse jau vykstančius tvarumo pokyčius.
Iniciatyva kviečia rinktis atsakingiau, naudoti ilgiau ir tinkamai rūšiuoti. Tapti rūšiavimo čempionu gali kiekviena savivaldybė, kiekvienas jos gyventojas – tam tereikia teisingų įpročių.
Prieš išmesdami atlieką, trumpam stabtelėkime ir pagalvokime: ar tai pakuotė, iš ko ji pagaminta ir kur jai vieta? Tokie kasdieniai sprendimai padeda daugiau atliekų perdirbti, tausoti gamtos išteklius ir kurti tvaresnę ateitį.
