Atvirame pasakojime jaunuolis prasitaria – šią istoriją savyje užgniaužęs jis nešiojosi išties ilgai. Visgi atėjo laikas ja pasidalinti su visuomene – kad žmonės suprastų, su kuo susiduria LGBTQ+ bendruomenei priklausantys žmonės ir kodėl jis savo gyvenimo misija pasirinko būti šios bendruomenės teisių aktyvistu.
Savo išgyvenimais J.Valaitis sutiko pasidalinti ir su portalu 15min.
Naktį pažadino smūgiai
Kaip pasakoja jaunuolis, lemtingos nakties išvakarėse nuotaika buvo gana rami, nors tuo metu jo gyvenime ir buvo nemažai sudėtingų pokyčių.
„Buvo 12-tos klasės mokymosi įkarštis, bet dėl šeimyninių aplinkybių turėjau palikti namus, kuriuose gyvenau, ir pradėti savarankišką gyvenimą. Taip sutapo, kad kaip tik kėliausi iš vieno buto į kitą. Ši aplinkybė tam įvykiui po kurio laiko taps svarbi.
Susipažinau su vienu, rodos, 2 metais jaunesniu vaikinu. Buvau prieš tai pas jį keletą kartų apsilankęs namuose, jį augino seneliai. Ir buvo nuostabu bent trumpam pas jį pabėgti. 2017 m. lapkričio 10-osios vakarą atvažiavau pas tą vaikiną į namus. Ir tiesiog leidome laiką. Ir apsikabinę ramiai bei taikiai užmigome“, – aiškina J.Valaitis.
Visgi nakties ramybę netikėtai sudrumstė link jo atskridę kumščiai. Pašnekovas visomis išgalėmis bandė gintis nuo užpuoliko.
„Pabudau nuo smūgio. Atmerkus akis sekė antras. Prieš mus – šiek tiek vyresnis jaunuolis, įniršio kupinomis akimis. Vėliau paaiškės, kad tai šalia manęs miegojusio vaikino brolis. Mėginu pasikelti iš lovos, bet tenka dengtis nuo dar vienos smūgių krušos, pavyksta atsidurti padėtyje, iš kurios būtų lengva spirti koja užpuolikui. Šis, pamatęs tokios savigynos momentą, atsitraukia. Ir keikia. Homofobiškai.
Šalia manęs buvęs vaikinas visiškai šokiruotas. Prasideda ginčas tarp jų. Už užpuoliko stovi jo draugas, kuris viską filmuoja ir žvengia. Iki šiandien nežinau, gal kokioje homofobų grupėje sukasi šis vaizdo įrašas. Nuo abiejų sklinda alkoholio kvapas. Kraujuoju. Abu jaunuoliai, pasimėgavę savo išpuoliu, išeina iš kambario, vėliau ir iš namų. Viskas baigėsi taip greitai kaip prasidėjo“, – atvirauja LGBTQ+ bendruomenės narys.
Susigaudęs, kas čia ką tik nutiko, J.Valaitis puolė skambinti policijai. Atvykę pareigūnai priėmė vaikino pareiškimą dėl užpuolimo.
„Užpuolikas palaužė savo brolį, tą šalia manęs miegojusį vaikiną, jis paprašė manęs nutraukti procesus teisėsaugoje. Santykiai nutrūko“, – apgailestauja jis.
Sulaukė grasinimų nemeluoti
Išėjęs iš draugo namų, J.Valaitis kelioms dienoms apsistojo pas Vilniuje gyvenusį bičiulį, kad tik neliktų vienas su savo mintimis. Po kelių dienų išryškėjo smūgių padariniai, galėję būti reikšmingi įrodymai, tad pašnekovo draugas sumokėjo už teismo medicinos ekspertų paslaugas.
Visgi, kaip sako jaunuolis, jo bylą ėmęsi tirti pareigūnai nuo pat pradžių į jį žiūrėjo įtariai, su paslėptu priešiškumu. J.Valaitis ne tik sulaukė atvirų klausimų, ar nemiegojo su šalia buvusiu vaikinu (po to dar buvo grasinama nemeluoti), bet taip pat informacija apie jo seksualinę orientaciją galimai buvo perduota ir jo šeimai.
„Paskambinusi ir į apklausą kvietusi tyrėja nuo pat pradžių bendrauja atšiauriai. Išgirdusi mano įvardytos 3 tūkst. eurų neturtinės žalos dydį, tyrėja nusprendžia man pasakyti, kad čia nesąmonė ir nerealu, niekas tokių sumų panašiose bylose nereiškia, nepaisant to, kad, turbūt, ne tyrėjai spręsti šį klausimą apskritai, o tik teismui.
Atvykus į apklausą mane pasitinka klausimai ir apie lytinius santykius, nes, suprask, jeigu du gėjai miegojo vienas šalia kito, reikia paklausti, ar tarp jų nieko nebuvo, ir dar man pagrasinama, kad jeigu paaiškės, jog buvo, tai bus pradėtas atskiras tyrimas ir tiriama, ką aš padariau tam 2 metais už save jaunesniam vaikinui.
Klausiama mano adreso. Paaiškinus, kad persikraustau į naują gyvenamąją vietą ir adreso nežinau, liepiama pasakyti senąjį adresą. Kaip suprantu šiandien, bylos medžiaga (pvz., nutarimai) nukeliavo į ten esančią pašto dėžutę. Negaliu niekaip kitaip paaiškinti, kaip apie tai, jog esu sumuštas, sužinojo buvęs vienas namiškis. Tyrėja puikiai pasidarbavo – atskleidė jam ne tik visą bylos medžiagą, bet ir leido suprasti, kokia mano seksualinė orientacija“, – neslepia portalo „jarmo.net“ redaktorius.
Nors iš užpuoliko ir sulaukė žinučių, liepiančių atsiimti pareiškimą, J.Valaitis spaudimui nepasidavė. Galiausiai už savo pastangas jis sulaukė atpildo – tiesa, visai ne tokio, kokio tikėjosi.
„Antra apklausa. Susitinkame aš ir užpuolikas. Išsprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ačiū už 200 eurų. Neturėjau jėgų kovoti. Byla užbaigta baudžiamuoju įsakymu“, – sako vaikinas.
Įžiebė ugnį kovoti už kitus
Tokia istorijos pabaiga jame įžiebė ugnį – kovoti, kad žmonėms, kada nors atsidūrusiems panašioje situacijoje, išeitys būtų geresnės. Nuo to įvykio J.Valaitis ir tapo aktyviu LGBTQ+ bendruomenės nariu, realiai padedančiu savo likimo broliams ir sesėms po saule gyventi saugiau.
„Eina mėnesiai. Gyvenu su potrauminiu stresu. Gyvenu toliau ir matau, kaip visokie homofobai ragina gėjus daužyti, paleisti Aušvico kaminais. Ir tada kažkas manyje nutiko stipraus. Žmonės sako: „Trūko plionkė“.
Iš to įniršio, bejėgiškumo, baimės ir pykčio pradedu vieną po kito rašyti skundus prokuratūrai dėl neapykantos kurstymo internete. Ir atsitrenkiu į sieną. Nuomonė, nepasiektas pavojingumo laipsnis, nėra tiesioginės tyčios – tokios ir panašios nesąmonės lydi atsakymus į mano skundus. Tai kelia dar daugiau įniršio. Ir išprovokuoja procesus teismuose.
Tie smūgiai pakeitė viską. Tampu kovotoju. Pradedu gilintis į teisę. Rašyti straipsnius. Pradedu įsitraukti į Tolerantiško jaunimo asociacijos veiklą. Ir visa tai, ką dariau, formavo mano asmenybę, pasaulėžiūrą, leido susipažinti su daug narsių žmonių, kasdien kovojančių, kad tokie Jonai nepatirtų daugiau tų smūgių, kurie jiems kliuvo.
Skundai profesionalėja, jėgų vis daugiau, galiausiai pradedu nebebijoti savo šešėlio ir atskleidžiu, kas aš toks.
Kai mes kalbame apie partnerystę, apie neapykantos kurstymą draudžiančius įstatymus, apie lytiškumo ugdymą, tai vis turiu galvoje, kad tai yra ne genderistinės idėjos, o mano kaip žmogaus teisių pripažinimo klausimas, kad daugiau gyvenime niekada niekur, nesvarbu, ar budrus, ar užmigęs, nepatirčiau smurto.
Yra buvę gyvenime žmonių, ir labai brangių, kurie sakė, kad sprendžiu neišsprendžiamas problemas. Bet ko mes verti, jeigu leisime mušti savo vaikus visokiems įniršiu gyvenantiems homofobams?“ – pasakoja jaunuolis.
