Juntu, su kiekviena minute į mane sminga vis daugiau smalsių akių. Akimirkai nuščiuvę ir sulaikę kvėpavimą, „Arklių slėnio“ gyventojai spėlioja, kas šįkart pas juos į svečius?
Žirgai, regis, nė nekvėpuoja iš smalsumo, tiria mano žingsnius ausimis ir akimis lydi.
Vieni jų čia patekę iš prastų laikymo sąlygų, kiti – su sudėtingomis sveikatos problemomis po ilgamečių jodinėjimų, yra nebetinkamų valstybės tarnybai ar dėl senatvės tiesiog niekam nebereikalingi…
