Kalbant apie tai, kas motyvavo palikti ankstesnį, gerai žinomą darbą ir tapti augančios įmonės vykdomuoju direktoriumi, G.Smilgevičius pasakoja: „Prieš tai dirbau įmonėje, kurioje buvo viskas tvarkinga. Gera komanda, sutvarkyti procesai, pakankamai stabilus verslas. Ir kažkuriuo momentu aš save pagavau, kad aš pradedu aptingti. Aš tapau kaip tas naminis katinas ant palangės, kuris gyvena šiltai, pavalgęs ir tingus, ir aš pajutau, kad aš dar turiu tos energijos ir noro, todėl pats pasukau tuo pokyčių keliu.”
Toliau laidoje pasakodamas apie iššūkius naujoje darbovietėje bei pasikeitusius lūkesčius, G.Smilgevičius pasakoja: „Aš tuo metu tikriausiai buvau per daug optimistiškas, kažkaip neatrodė, kad reikės labai daug visko padaryti, aš galvojau, truputėlį čia, truputėlį ten, čia įsivažiuos, viskas bus gerai. Ir ne, taip neįvyko. Tas įmonės kompleksiškumas ir plėtra tuo pačiu metu viską stipriai sulėtino. Ir dabar aš matau, kad tai buvo per daug optimistiška, tai buvo rožiniai akiniai.”
Kalbėdamas apie organizacinius pokyčius, G.Smilgevičius teigia, kad atleidimai yra neišvengiama verslo dalis: „Pirmiausia man darbuotojo atleidimas iš verslo pusės, tai yra neišvengiama būtinybė. Tiesiog taip būna, taip atsitinka, kad ir kaip nenorėtum, taip būna. Aš visada bandau pasikalbėti šiek tiek giliau ir suprasti daugiau priežasčių, nes man asmeniškai atleidimas yra skyrybos. Išsiskirti su kažkuo tai visada parodo kažkokią klaidą, kažkas nesuveikė, nesuprato, nesusikalbėjo.” G.Smilgevičius toliau pasakoja apie pokyčius bei jo paveikiamus darbuotojus: „Ne visi žmonės priima plėtrą, toli gražu ne visi. Atrodo akcininkams, vadovams viskas šaunu, įmonė auga, pelnai didėja. Paprastam darbuotojui tai kartais reiškia didžiulį pokytį, pasikeitimą. Reikia bandyti geriau juos suprasti, nes pokytį įvykdyti nesupratus žmonių yra neįmanoma, tai, ką aš bandau padaryti ir iki šiol, tai įsigilinti ir suprasti, ar aš tikrai žinau jų problemas, ar tikrai tas pokytis yra vykdomas teisingai, ar mes darom tai, ką mes turim daryti, ar judam ten, kur turim judėt.”
„Aš sakyčiau, kad dažniausiai šviežiai atėjus į naują aplinką, pokyčių rezultatus norisi pamatyti greičiau. Tu nori greičiau, nes tu iš tikrųjų nesupranti iki galo, tau atrodo viskas paprasta. Iš tiesų viskas būna sudėtingiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, tai jeigu tu nesupranti ir neturi kantrybės, tas pokytis yra pasmerktas. Nes tu kaip vadovas neberasi bendros kalbos, nes tu nesuprasi ką daro žmonės, tu versi juos daryti kažką, ko jie nenori, jie negali, jiems neišeina, ir tas pokytis bus pasmerktas žlugti”, – pasakoja G.Smilgevičius, kalbėdamas apie tai, kodėl vadovui būtiniausia savybė pokyčio metu yra kantrybė.
Daugiau laidoje „Atvirai su vadovu“.
