Sekite 15min Google
„Rūšiuoti pradėjau sąlyginai neseniai – prieš penkerius metus. Ypač padėjo to imtis, kai šalia namų atsirado spalvoti konteineriai su labai aiškiomis taisyklėmis“, – prisimena aktorė.
Neilgai trukus naujas įprotis tapo visiškai natūralus. „Kai pradedi, negali sustoti. Rodosi, pati ranka neleidžia mesti plastiko kartu su bananų žieve į vieną maišą“, – šypteli ji.
Šiandien jos namuose beveik kiekviena atliekų rūšis turi savo vietą: plastiko ir popieriaus pakuotėms skirtas vienas kibiras, organinėms atliekoms – kitas, baterijos kaupiamos atskiroje dėžutėje, depozito tara – atskiroje dėžėje, tekstilė – atskirame maiše. O nebereikalingą buitinę techniką Aušra išneša į daugiabučio hole įrengtą rajono atliekų surinkimo vietą.
Beje, A.Štukytė neseniai prisidėjo ir prie depozito taros surinkimo kampanijos – tapo viena iš jos vedančiųjų veidų bei balsų.
Iki šiol glumina vienas daiktas
Nors didžioji dalis rūšiavimo taisyklių aktorei jau aiškios, vienas daiktas jai iki šiol kelia klausimų.
„Tarkim, sulūžęs skėtis? Lyg ir negabaritinė atlieka, bet į bendrą konteinerį mesti keistoka buvo. Taip ir nežinau, kur reikėtų mesti pagal taisykles“, – svarsto A.Štukytė.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ atstovai primena, kad sulūžęs skėtis nėra pakuotė, todėl jo vieta – mišrių komunalinių atliekų konteineryje. Rūšiuojant svarbu prisiminti pagrindinę taisyklę – rūšiuojamos pakuotės, o ne daiktai pagal jų medžiagą.
Didžiausias jai iššūkis šiandien – ne apsispręsti, kur mesti atliekas, o neleisti namuose prisikaupti depozito tarai ir tekstilei.
Pokyčiai prasideda nuo vieno žmogaus
Kodėl dalis žmonių iki šiol nerūšiuoja, aktorė vieno atsakymo neturi. Jos manymu, vieni tiesiog nepasitiki tuo, kas vyksta su surinktomis atliekomis, kiti dar nėra išsiugdę šio įpročio.
Tačiau Aušra nė kiek neabejoja tuo, kad vieno žmogaus pastangos rūšiuoti turi prasmę: „Viskas prasideda nuo vieno gero pavyzdžio“.
Kalbėdama apie vartojimą A.Štukytė sako, kad didesnį vaidmenį galėtų prisiimti ir prekybininkai: „Pienas, kefyras, proteino kokteiliai, vynas, šampūnai, valikliai, skystos skalbimo priemonės. Visų šių produktų įpakavimai galėtų būti grąžinami į taromatus.“
„Gamtos ateitis“ tvarumo kultūros vadovė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė atkreipia dėmesį, kad nors depozito sistema Lietuvoje veikia itin sėkmingai, ji buvo sukurta konkrečioms gėrimų pakuotėms.
Anot jos, tokių pakuočių kaip šampūnų, valiklių ar kitų buitinės chemijos priemonių taros įtraukimas į depozito sistemą pareikalautų didelių papildomų investicijų ir naujos infrastruktūros.
Specialistė primena, kad šios pakuotės jau dabar yra pritaikytos rūšiavimui konteineriuose, kurie gyventojams yra lengvai pasiekiami, o jų surinkimas ir tvarkymas finansuojamas gamintojų bei importuotojų lėšomis, todėl už šią paslaugą gyventojams papildomai mokėti nereikia. Ji taip pat pabrėžia, kad rūšiavimo konteineriai skirti būtent pakuotėms, todėl svarbiausia – jais naudotis teisingai.
Vieno dalyko ji niekaip nesupranta
Aktorė A.Štukytė sako jau seniai atsisakiusi vienkartinių maišelių vaisiams ir daržovėms: „Kažkada supratau, kad tų vienkartinių maišelių daržovėms ir vaisiams iš viso nereikia. Nuo tada viską dedu tiesiai į krepšelį. Vis tiek namie plausiu“.
Bet labiausiai ją piktina ne kasdienės šiukšlės, o tyčia gamtoje paliekamos stambios atliekos, pavyzdžiui, padangos, seni baldai ar santechnika.
Kam mesti į upelį? Ypač padangas. Tai bent jau palik ant vieškelio, kam į upelį? Šito nesuprantu.
„Juk vos už dešimties kilometrų yra surinkimo stotelės. Atvažiuoji, užsiregistruoji ir palieki viską tvarkingai. Kam mesti į upelį? Ypač padangas. Nu, tai bent jau palik ant vieškelio, kam į upelį? Šito nesuprantu“, – stebisi Aušra.
O skeptikams, kurie vis dar abejoja, ar verta rūšiuoti, aktorė turi savitą argumentą „Nes tai gera karma. Ilgiau gyvensi, būsi sėkmingesnis ir likimas dovanos netikėtų dovanų“, – juokiasi A.Štukytė.
„Rūšiavimo čempionai“ – nacionalinė organizacijos „Gamtos ateitis“ ir žiniasklaidos grupės 15min iniciatyva, fiksuojanti šalies savivaldybėse jau vykstančius tvarumo pokyčius.
Iniciatyva kviečia rinktis atsakingiau, naudoti ilgiau ir tinkamai rūšiuoti. Tapti rūšiavimo čempionu gali kiekviena savivaldybė, kiekvienas jos gyventojas – tam tereikia teisingų įpročių.
Prieš išmesdami atlieką, trumpam stabtelėkime ir pagalvokime: ar tai pakuotė, iš ko ji pagaminta ir kur jai vieta? Tokie kasdieniai sprendimai padeda daugiau atliekų perdirbti, tausoti gamtos išteklius ir kurti tvaresnę ateitį.
Tapkime rūšiavimo čempionais!
