Metinė prenumerata tik 7,99 Eur! Trumpiausiai nakčiai - mažiausia kaina!
Išbandyti

Be kritinio mąstymo – nė iš vietos: kodėl būtinas suaugusiųjų švietime ir gyvenime

„Įsivaizduokime Sokratą, kuris prieš maždaug 2500 metų vaikščiojo Atėnų gatvėmis ir reikalavo iš žmonių atsakymų į savaime suprantamus klausimus: kas yra dorybė, laimė, drąsa, ir pereidavo prie tokių dalykų kaip valstybė ir įstatymas“, – sokratiškojo metodo, o kartu – ir kritinio mąstymo – gimimą vaizdžiai pristato Kristupas Sabolius.
Kritinis mąstymas
Kritinis mąstymas / Shutterstock, D.Dasškevičiūtės ir Ž.Gedvilos / BNS nuotr.

Anot Vilniaus universiteto profesoriaus ir Masačusetso technologijų instituto afilijuotojo mokslininko, kritinis mąstymas laikomas viena svarbiausių kompetencijų ir, kadaise buvęs privilegija, dabar tapo būtinybe.

Kadangi Sokratas priėjęs nepaklaus, iš kur žinome vieną ar kitą dalyką, pasiaiškinkime, kaip kritinį mąstymą galime pritaikyti gyvenime ir kodėl jis būtinas suaugusiųjų švietime. Taip pat, kokių grėsmių kyla, jei naudojamės dirbtinio intelekto technologijomis, kritiškai jų neįvertinę.

Reikalingas ir švietime, ir darbe

„Kritinis mąstymas pripažįstamas kaip vienas iš pagrindinių socialinio, žmogiškojo kapitalo įrankių ir tai yra svarbi XXI a. kompetencija, kuri kasdien vis labiau įgauna prasmę“, – teigia Mykolo Romerio universiteto prof. dr. Violeta Jegelevičienė, apibendrindama kelerius metus trukusį tyrimą, kurį pristatė spalio 12 d. Vilniuje vykusioje „Epale“ konferencijoje.

Tyrimo apie kritinį mąstymą besikeičiančioje visuomenėje fragmentą pristačiusi mokslininkė pažymi, kad kritinio mąstymo svarba aktualizuojama visuose švietimo bei darbo rinkos tyrimuose ir strateginiuose dokumentuose.

Kaip pastebi V.Jegelevičienė, net mokslinėje literatūroje nėra bendro sutarimo, kas yra kritinis mąstymas, vis dėlto visuotinai pripažįstama, kad tai vienas pagrindinių gebėjimų. Kritinis mąstymas ypač svarbus, kalbant apie krizių valdymą, lyderystę, sudėtingų problemų sprendimą, būtinų sprendimų priėmimą, gebėjimą atpažinti ir įvardyti manipuliacijas, įsigilinimą į informacijos ir situacijos esmę.

Kritinis mąstymas pripažįstamas kaip vienas iš pagrindinių socialinio, žmogiškojo kapitalo įrankių.

„Tyrimo metu paaiškėjo, kad kritinis mąstymas siejamas su kasdienėje veikloje išryškėjančiomis problemomis. Jis, kaip problemos sprendimo veiksnys, aktualizuojamas per darbuotojų gebėjimą įvertinti situaciją ir pateikti argumentuotą sprendimą. O štai darbdaviai išskiria kritinio mąstymo svarbą ne tik asmeniniame lygmenyje, bet ir tarpasmeniniame. Darbdavių manymu, kritinis mąstymas skatina pasitikėjimą savimi. Tai leidžia efektyviai veikti neapibrėžtose situacijose, rizikuoti ir prisiimti už tai atsakomybę“, – rezultatus apibendrina V.Jegelevičienė.

D.Daškevičiūtės nuotr./Violeta Jegelevičienė
D.Daškevičiūtės nuotr./Violeta Jegelevičienė

Apklaustų lietuvių manymu, kritinis mąstymas yra ir tiesos paieška bei drąsus mąstymas – gebėjimas imtis iniciatyvos ir veikti savarankiškai. „Kritinis mąstymas atpažįstamas ir kaip veiklos kokybės prielaida, kai siekiama teisingai įvertinti tam tikrą situaciją arba užduotį ir pateikti pagrįstas išvadas“, – sako MRU mokslininkė.

Ši monografija pasirodė praėjusių metų gruodį ir jos sudarytojai pateikė rekomendacijas aukštosioms mokykloms. Vis tik tai aktualu ir kalbant apie neformalųjį suaugusiųjų švietimą, ką „Epale“ konferencijoje patvirtino ir K.Sabolius: „Mes turime nuolatos mokytis, būti besimokančiojo suagusiojo būsenoje.“

Kaip pritaikyti Sokrato metodą

Filosofijos profesoriaus teigimu, kritiškai mąstyti – tai negalvoti, kad iš anksto žinai, koks yra teisingas atsakymas. „Ypač sociologijoje galima puikiai žinoti, kaip pakreipti klausimus, kad gautume norimus atsakymus. Tačiau idealiu atveju kritinis mąstymas turėtų kvestionuoti ir savo pačių pozicijas bei nuostatas. Tai nėra paprasta: reikia klausti iš skirtingų perspektyvų, kultivuoti kiek įmanoma daugiau požiūrio taškų.“

K.Sabolius pastebi, kad, nors vis pabrėžiama, kaip svarbu kritiškai mąstyti, tačiau nepakankamai kalbama apie tai turinio požiūriu – kaip kritinį mąstymą panaudoti, kur ir kaip jį taikyti.

Anot profesoriaus, norint išmokti kritiškai mąstyti, reikia domėtis filosofija, nes ji glūdi visų mokslų ištakose: „Mano akimis, visa filosofija yra kritinio mąstymo pratybos ir istorija, tačiau ji tokia įvairialypė, kad nebegirdime, kur tas kritinis mąstymas nusėda ir kaip formuojami jo principai. Tad svarbu aptarti, kaip tuos principus identifikuoti ir panaudoti. Ir čia jau neapsieiname be Antikos filosofo Sokrato.“

Profesorius teigia, kad sokratiškasis metodas yra pirmasis kritinio mąstymo apibrėžimas, nuo kurio viskas ir prasidėjo. Tam tikrose disciplinose jis įprastas ir susijęs su klausinėjimu.

123rf.com nuotr./Graikų filosofo Sokrato skulptūra Atėnuose
123rf.com nuotr./Graikų filosofo Sokrato skulptūra Atėnuose

„Tai majeutika, vadinamasis pribuvėjos metodas – leidimas žmogui pačiam „pagimdyti“ žinojimą. O norint tai padaryti, reikia teisingai užduoti klausimus“, – sako profesorius.

Idealiu atveju kritinis mąstymas turėtų kvestionuoti ir savo pačių pozicijas bei nuostatas.

Anot K.Saboliaus, mes labai dažnai pamirštame, iš kur kažką žinome, nes atsakymai atrodo akivaizdūs. Tarkime, kad geriausias būdas nukakti iš taško A iki taško B – automobiliu, lėktuvu ar pan. „Jei paklaustume, kodėl mums taip atrodo, paaiškėtų, jog tai įdiegta visuomenės. Tačiau dabar, pasikeitus mūsų suvokimui ir supratus, kad oro tarša yra pasiekusi kritinį lygį, mes klausiame, o kaip galime kitaip judėti, gal įmanoma rinktis dviratį, ėjimą, traukinį?“ – kritinio mąstymo pavyzdį pateikia K.Sabolius.

Kitaip tariant, priimdami informaciją turime apgalvoti, kad ji nebūtinai yra teisinga. „Sokratas klausia apie mūsų prielaidas: kokiu būdu įgijome šį žinojimą, iš kur žinome, kad tai teisinga? Taip pamažu ateiname prie savo žinojimo ištakų, atsižvelgiame į priešingas nuomones ir svarstome, kokia yra tiesa“, – principą paaiškina profesorius.

Taigi svarbiausias momentas, kuris išryškėja sokratiškojo metodo šerdyje, tai gebėjimas parodyti minčių, nuostatų, idėjų, teiginių ir sprendinių sandarą. Norint priimti sprendimą ar rasti atsakymą, pirmiausia reikia išskaidyti nuostatą ir išsiaiškinti, kas joje slypi.

„Mokslo, mokymosi dinamika ir yra sugebėjimas išskaidyti dalykus ir juos sujungti. Apie tai kalba ir kūrybingumo bei kritinio mąstymo pora: kritiškai mąstydami parodome, iš ko tai padaryta, o tuomet sugebame kažką sujungti – sukurti“, – paaiškina filosofas.

Turime suvokti savo ribas

K.Saboliaus teigimu, su kritiniu mąstymus susijusią istoriją galutinai įtvirtino Immanuelis Kantas, kuris suabejojo visa filosofija, kuri buvo iki tol. Žmogaus žinojimo metodai buvo kritikuojami nustatant ribas. I.Kantas pastebėjo, kad net ir vaizduotė veikia schematizuotai, kad mes, patirdami pasaulį, ieškome schemos, kuri atitiktų mūsų supratimą. Todėl labai svarbu, kiek esame lankstūs keisti tas schemas, nes tai rodo ir mūsų kūrybiškumą.

„Kritinis mąstymas užsiima tam tikrų ribų nustatymu, o jos yra susijusios su mūsų pačių ribotumu ir tų teiginių, sprendinių ar struktūrų, kurios pretenduoja į tikrovę, ribomis. Ką jos gali pasakyti apie tikrovę, kokioje skalėje – tai turime mokėti atpažinti. O kad tai padarytume, turime taikyti įvairius metodus, kurie dažniausiai yra pagrįsti abejone. Abejonė yra, visų pirma, sulėtinimas, neskubėjimas turėti tvirtos nuomonės, nes apmąstymams reikia laiko.“

Kaip vieną iš būdų mokytis kritiškai mąstyti jis siūlo keisti perspektyvas; užimti svetimą perspektyvą; įsiklausyti į kito poziciją kokiu nors poliarizuojančiu klausimu ir pan.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Kristupas Sabolius
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Kristupas Sabolius

Dirbtinio intelekto grėsmės

Kritinis mąstymas padeda užtikrinti, kad būdami suaugę ir toliau efektyviai mokytumėmės, būtume lankstūs ir priimtume teisingus sprendimus. Tai ypač reikalinga dabar, išmaniųjų technologijų ir dirbtinio intelekto eroje.

K.Sabolius pabrėžia, kad kritinį mąstymą turime panaudoti kaip aktyvią laikyseną, nes „Deep fake“, „ChatGPT“ technologijos taip ištobulintos, kad, nepasitelkus kritinio mąstymo, sunku atskirti, kur tiesa, o kur manipuliacija. Jis siūlo suprasti, kad dirbtinis intelektas ne tik klysta, bet ir yra kuriamas iš įvairių prielaidų, tad naujovė savaime nėra vertybė – ji turi būti kritiškai įvertinta.

Profesorius paaiškina matantis ir iš savo studentų, kad savo darbus kai kurie rašo pasitelkę „ChatGPT“, tačiau tokiam dirbtinio intelekto „produktui“ atpažinti prireikia vos keliolikos sekundžių.

Tai informacijai įvertinti reikia kritinio mąstymo, antraip papuolame į pavojingą dirbtinio intelekto autofagijos ir haliucinacijos kryptį.

K.Sabolius pateikia dirbtinio intelekto atsakymo pavyzį: kaip žinomiausią lietuvių filosofą jis prieš pusmetį įvardijo Andrių Mamontovą, o dabar kaip vieną iš tokių išskiria filosofą Julijų Evolą, kuris su Lietuva neturi nieko bendra, užtat padarė didelės įtakos nacių ideologijai.

„Akivaizdu, kad „ChatGPT“ kelia iššūkių, ir tai informacijai įvertinti reikia kritinio mąstymo, antraip papuolame į pavojingą dirbtinio intelekto autofagijos ir haliucinacijos kryptį, – šypteli profesorius. – Jeigu gaunate tokius atsakymus ir jų netikrinate, neišbandote sokratiškojo metodo, tai ir nesuvokiate, kad lietuvių filosofu tapo dirbtinio intelekto, norinčio mums įtikti, prikurtas fašistinis filosofas.“

Jo teigimu, kritinio ir kūrybingo mąstymų ryšio poreikis niekur nedings, mes visą laiką turėsime galvoti ir matyti jų vertę bei sąveiką, o kartu turėsime suprasti, kad nieko negalime priimti kaip savaime suprantamo: „Dar Sokratas pastebėjo, kad vos tik tampame pasyvūs ir prarandame budrumą, galime pakliūti į manipuliaciją ir tapti pažeidžiami savo pačių nuostatose.“

„Epale“ – tai Europos suaugusiųjų švietimo specialistų mokymosi elektroninė platforma, vienijanti suaugusiųjų švietėjus visoje Europoje. Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų.

Lietuvoje projektą administruoja Švietimo mainų paramos fondas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šekspyriška vasara Pakruojo dvare: spektakliai, kvapą gniaužiantys triukai ir įspūdingos gėlių kompozicijos
Reklama
Joninių grilio vakarėlis už mažą kainą: pasigaminkite tris patiekalus neišleisdami 15 eurų
Reklama
Tinklinis, kepsninės, universalūs treniruokliai: ką šiemet erdvėms prie savo namų siūlys vilniečiai?
Reklama
„Telia“ stiprina ryšį Dainų šventės dalyviams ir lankytojams dar nematytu būdu
Užsisakykite
15min naujienlaiškius