– Daiva, susitinkame žirgyne Jonavoje, o kaip jūsų gyvenime apskritai atsirado žirgai?
– Nuo vaikystės, tačiau tėvai iš pradžių manęs prie žirgų neleido. Sakė, kad negalima, nes žirgai spiria ir kanda. Mano tėtis buvo sporto meistras, važinėjęs su motociklais, kartingais, dalyvavęs ralyje, tad draugai vėliau juokaudavo: pas tėtį plieniniai žirgai, pas mane – gyvi. Gal tikrai dėl to?
– Koks buvo pirmasis susitikimas su žirgu? Turbūt ne tik pasakoje?
