Tiesiogiai
2022 11 27, 15:04

Daugiau nei 50 metų Kėdainių ligoninėje dirbanti Janina: „Aš senoviška gydytoja“

Jei būtų rašoma knyga, pasakojanti Kėdainių ligoninės istoriją, ji nebūtų įsivaizduo­jama be Janinos Armanavičienės pavardės ir jos prisiminimų. Kėdainių ligoninėje Janina dirba nuo 1971-ųjų metų. Vaikų gydytoja, infekcinio, vėliau – priėmimo skyriaus vadovė, o dabar – auditorė. Toks buvo profesinis J.Armanavičienės kelias.
Janina Armanavičienė
Janina Armanavičienė / Rolano Valionio / „Kėdainių mugės“ nuotr.

Atvyko su ministro pritarimu

J.Armanavičienė nėra visiška kėdainietė – ji kilusi iš Vilkaviškio. Tada, kai baigė medicinos studijas, gavo paskyrimą dirbti gydytoja Klaipėdos vaikų ligoninėje. Tačiau neilgam.

„Klaipėdoje susiradau vyrą, jis buvo gamtosaugininkas. Senais laikais taip būdavo – pagal partijos liniją jį dirbti perkėlė į tą rajoną, kur tokių specialistų reikėjo.

Tuo tarpu man, norint pakeisti darbo vietą, reikėjo ministerijos sutikimo. Pagal tuometinę tvarką, gavusi paskyrimą, turėjau Klaipėdos ligoninėje atidirbti trejus metus. Galvojome, ką daryti? Mano vyras nuvažiavo pas sveikatos apsaugos ministrą ir jis leido. Sako: važiuok“, – su šypsena savo pradžią Kėdainiuose pasakoja Janina.

Atvažiavusi jauna gydytoja buvo paskirta taip pat į vaikų ligų skyrių: „Mane pasitiko tuometinis ligoninės vyriausiasis gydytojas Šimkūnas. Pamenu, griežtas buvo žmogus. Drauge Janina, dirbsite vaikų ligų skyriuje, pasakė. Nes juk kreiptis „ponia“ sovietmečiu nebuvo mados. Pediatre dirbau daug metų. Vėliau tapau šio skyriaus vedėja, po to – kūdikių skyriaus vedėja, dar vėliau teko vadovauti ir infekciniam skyriui.“

Infekcinį skyrių nugriovė

Ilgametė gydytoja sako, kad prisimena laiką, kaip Kėdainiuose, kaip ir visoje Lietuvoje, buvo panaikinti infekciniai ligoninių skyriai. Tai – atskiri pastatai greta ligoninių, skirti užkrečiamomis infekcinėmis ligomis sergantiems pacientams.

Rolano Valionio / „Kėdainių mugės“ nuotr./Janina Armanavičienė
Rolano Valionio / „Kėdainių mugės“ nuotr./Janina Armanavičienė

Kiekvienoje tokio skyriaus palatoje būdavo įrengti tualetai ir dušai – kad ligoniai nevaikščiotų koridoriais ir išvengtų nereikalingų kontaktų.

„Tai buvo tie laikai, kai niekas negalvojo, kad dar bus infekcijų. Todėl rajonuose tokie skyriai buvo panaikinti, o paliko tik didžiuosiuose miestuose. Dabar, kai išgyvenome koronaviruso pandemiją, kaip būtų buvę gerai turėti atskirą pastatą“, – sako J.Armanavičienė.

Nugriovus infekcinio skyriaus pastatą Janina pradėjo dirbti Kėdainių ligoninės priėmimo skyriuje: „Atėjau vedėjauti, kartu pasibaigė mano klinikinis darbas. Tačiau šiame skyriuje dirba nemažai rezidentų, todėl jiems teko teikti konsultacinę pagalbą.“

Žvakutės – ant gydytojų kapų

Geros nuotaikos, regis, niekada nestokojanti Janina auditore tapo maždaug prieš 18 metų. Kaip sako pati – tada, kai nusibodo vedėjauti.

„Kai išėjau iš priėmimo skyriaus, jau dirbau auditore, bet puse etato. Ir pasiūlė pilną. Taip čia ir atsidūriau“, – pasakoja Janina.

J.Armanavičienė sako „pergyvenusi“ ne vieną įstaigos vadovą, o tada, kai prieš metus ligoninei vadovauti atėjo jonavietė Edita Vaškevičienė, iš karto auditorės akyse skraidė nedraugiškos žiežirbos.

„Aš ją ilgokai stebėjau. O dabar galiu pasakyti, kad direktorės sprendimus palaikau. Vadovas ir yra tam, kad imtųsi reformų, permainų. Manau, kad ligoninės vadovas mato daugiau, plačiau ir jis turi priimti sprendimus“, – kalbėjo J.Armanavičienė.

Geru žodžiu moteris mini ir kai kuriuos buvusius ligoninės vadovus, Anapilin iškeliavusius gerus gydytojus: „Jie buvo korifėjai. Lapkričio 1 dieną nuėjau į kapines, uždegiau žvakutes ant visų gydytojų kapų ir jiems nusilenkiau. Tai buvo žmonės, kurie mums, jauniems specialistams, buvo pavyzdys, jie buvo mūsų mokytojai.“

Du ligoninės aukštai – sergančiųjų gelta

Janina gali palyginti laikmečius – kas buvo seniau ir kas yra dabar. Pokyčiai – dideli. Buvusi vaikų gydytoja prisimena infekcijų protrūkius arba laiką, kai sergantieji gelta buvo guldomi dviejuose ligoninės aukštuose, nes viename netilpdavo.

„Paskui gelta ėjo ir praėjo. Arba būdavo salmoneliozės protrūkiai. Pamenu, dirbo pas mus vyriausiasis epidemiologas Užkurys. Jis ateidavo ir sakydavo: Janina, lauk protrūkio. Kažkaip paskaičiuodavo, įvertindavo, kada jie bus. Įdomu tai, kad nesuklysdavo“, – pasakojo J.Armanavičienė.

Visą savo gyvenimą atidaviau vaikams, - sako Janina

Pasak Janinos, gydymo metodika yra pasikeitusi iš esmės ir į gerąją pusę: „Labai teisinga ministerijos pozicija – stacionarinio gydymo neturi būti daug. Gydymas turi būti ambulatorinis. Seniau būdavo taip: tik susirgo vaikas, ir guldome į stacionarą 12–15 dienų. Tokia būdavo gydymo trukmė. Dabar taip nėra, o į ligoninę patenka tik vaikai, kurie, pavyzdžiui, ilgai vėmę, viduriavę. Pastatoma lašinė, ir kitą dieną – namo.“

Aš senoviška gydytoja“

Gydytojas, sako Janina, visų pirma yra pašaukimas, o tik tada – profesija. „Visą savo gyvenimą atidaviau vaikams. Nebuvo taip, kad, pasibaigus darbo valandoms, daugiau pacientų negaliu priimti, nes niekas man nesumokės. Man toks požiūris ir buvo, ir yra nesuprantamas. Mes galbūt išauklėti kitaip, mes esame karta, kuri žino, kad turi dirbti pacientams ir dėl jų. Aš senoviška gydytoja – turiu gydyti ligonį ir man nesvarbu, kiek man už tai sumokės“, – kalba Janina.

Gydytoja, nors jau praėjo daug metų, iki šiol prisimena jaunos merginos kovą už gyvybę. Jai, pasak medikės, buvo apie 17 metų.

„Mane iškvietė jau beveik naktį. Tai irgi būdavo įprasta – skyrių vedėjai važiuodavo į ligoninę ir po darbo valandų, jei buvo atvežamas sunkios arba neaiškios būklės pacientas. Atvažiuoju, pamenu, o mergina – be sąmonės, beveik koma. Jai diagnozuota meningokoko infekcija. Nutarėme, kokį gydymo metodą taikome – mums pavyko, ji išgyveno. Man tada buvo labai didelis stresas – suvokiau, kad matau mirštantį vaiką ir aš turiu jam padėti“, – pasakoja J.Armanavičienė.

Pasak Janinos, į Kauną ligoniai buvo vežami tik išskirtiniais atvejais: „Mes gydėm patys. Ir meningitus, ir erkinius encefalitus. Vyr. gydytojas mums sakydavo: o kam į Kauną vežti, ar jūs nemokate gydyti? Buvo dienų ir naktų, kai tekdavo dirbti beveik be pertraukos. Tačiau mes prie tokių krūvių tiesiog buvome įpratę.“

Visą gyvenimą, sako Janina, geriausia paciento padėka jai būdavo gėlės: „Labai myliu gėles. Jos mane nuginkluoja.“

Nenorėčiau numirti darbe“

Ar nėra nuobodus auditorės darbas? Janina sako, kad tikrai ne. „Aš tikrinu ligų istorijas, viską iš eilės. Taip pat skundus, jei jų pasitaiko. Šiame darbe svarbu išlaviruoti tarp paciento skundo ir gydytojo paaiškinimo. Niekada nesikišu į įstaigos finansus, į personalo politiką, man svarbu, kad ligoninėje dirbtų profesionalūs gydytojai, o pacientai paslaugas gautų laiku ir kokybiškas“, – teigia J.Armanavičienė.

Janina norėtų išleisti Kėdainių ligoninės enciklopedinio pobūdžio leidinį – tam, kad nebūtų užmirštos šiai įstaigai nusipelniusių gydytojų pavardės.

Kai vyras mirė, buvo labai skaudu. Bet kito vyro neradau. Nesutikau tokio, kuris būtų toks, kaip jis, - sako Janina

Tuo tarpu klausimą, kiek metų dar ketina dirbti ligoninėje, Janina palydi juoku: „Tikrai jau ne metų, tiksliau būtų klausti, kiek mėnesių. Jau norėjau išeiti, tačiau ligoninės naujoji vadovė dar paprašė šiek tiek padirbėti. Tad sutikau.“

Prieš dešimtmetį Janina palaidojo savo vyrą: „Mano vyras, jei norėdavo man įtikti, bėgdavo į lauką ir priskindavo gėlių. Kai jis mirė, buvo labai skaudu. Bet kito vyro neradau. Nesutikau tokio, kuris būtų toks, kaip jis.“

Iš kur pati semiasi geros nuotaikos ir sveikatos, Janina sako nežinanti, o ir pernelyg daug apie tai negalvoja: „Gal čia ir genai? Mano tėvai mirė jau būdami per 80 metų. Man liko nedaug. Tik nenorėčiau numirti darbe. Sakytų tada žmonės: dirbo tiek, kad numirė.“

Muge.eu
Kėdainių mugė. Gyvenimo krašto panorama

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Medikai įteikė siūlymus SAM, kaip užtikrinti jų saugumą, tarp jų – pacientų atsisakymas
Medikai įteikė siūlymus SAM, kaip užtikrinti jų saugumą, tarp jų – pacientų atsisakymas
Kėdainiuose įgriuvusį tiltą vertins komisija, greičiausias sprendimas – laikinas tiltas
Kėdainiuose įgriuvusį tiltą vertins komisija, greičiausias sprendimas – laikinas tiltas
Ministerija iš Kelių direkcijos reikalauja atsakymų dėl įgriuvusio Kėdainių tilto
Ministerija iš Kelių direkcijos reikalauja atsakymų dėl įgriuvusio Kėdainių tilto
Viena kontracepcijos priemonių – moters ar vyro sterilizacija: kaip poroje pasirenkama, kuris tai darys?
Viena kontracepcijos priemonių – moters ar vyro sterilizacija: kaip poroje pasirenkama, kuris tai darys?
Istorijos, kurias nusinešė Šušvė: nuo žymiausio lietuvių kilmės Lenkijos vadovo iki „šventų“ maudynių
Istorijos, kurias nusinešė Šušvė: nuo žymiausio lietuvių kilmės Lenkijos vadovo iki „šventų“ maudynių
Griuvus tiltui Kėdainiai perskirti į dvi dalis: kai kuriems kelionė prailgo pusvalandžiu
Griuvus tiltui Kėdainiai perskirti į dvi dalis: kai kuriems kelionė prailgo pusvalandžiu
Kelių direkcija imasi įgriuvusio Kėdainių tilto padarinių šalinimo, po to vertins būklę
Kelių direkcija imasi įgriuvusio Kėdainių tilto padarinių šalinimo, po to vertins būklę
Mantas Andriuškevičius: Ar Kėdainių tilto istorija išjudins apkerpėjusią sistemą, o gal visgi lauksime aukų?
Mantas Andriuškevičius: Ar Kėdainių tilto istorija išjudins apkerpėjusią sistemą, o gal visgi lauksime aukų?
Kelių direkcijos atstovas: įgriuvusio Kėdainių tilto remontą tikimasi pradėti šiemet
Kelių direkcijos atstovas: įgriuvusio Kėdainių tilto remontą tikimasi pradėti šiemet
Kėdainiuose griuvęs tiltas sudarkė miesto rutiną: iš pradžių buvo juokinga, dabar – nelabai
Kėdainiuose griuvęs tiltas sudarkė miesto rutiną: iš pradžių buvo juokinga, dabar – nelabai
M.Skuodis: įgriuvus tiltui Kėdainiuose tiltų finansavimo tvarka nekeičiama
M.Skuodis: įgriuvus tiltui Kėdainiuose tiltų finansavimo tvarka nekeičiama
Tilto Kėdainiuose griūtis atvėrė ir Panevėžio bei jo rajono nuoskaudas – avarinės būklės tiltus
Tilto Kėdainiuose griūtis atvėrė ir Panevėžio bei jo rajono nuoskaudas – avarinės būklės tiltus
Reklama
Valentino dienos dovanos poroms: kaip nustebinti?
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką