Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gegužės 11d. 13:35

Diskusijos apie toleranciją ir kitataučius – visose Lietuvos savivaldybėse

Tolerancija
Tolerancija

Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras, kartu su partneriu – viešąja įstaiga „Europos namai“ vykdo projektą „Lietuvos identitetas – tautų mozaika“, kurio tikslas yra paskatinti Lietuvos gyventojų pakantumą kitų tautų, rasių ar religijų atstovams, gyvenantiems Lietuvoje, taip mažinant ksenofobiją ir neapykantą kitataučiams.

Šio projekto metu vykdytojai organizuoja temines diskusijas visose 60 Lietuvos savivaldybių. Apie ką tos diskusijos, kas jose dalyvauja bei kaip sekasi jas organizuoti, kalbiname šių renginių vedėją – psichologą, žmogiškųjų santykių ir bendradarbiavimo konsultantą Ričardą Diržį.

– Jūs esate psichologas ir vedate renginius – diskusijas su įvairiais Lietuvos gyventojais, analizuojant tarpkultūrinius reiškinius ir skatinant lietuvių pakantumo kitataučiams ugdymą. Renginiuose dalyvauja ir kitų tautų atstovai iš įvairių Azijos ar Afrikos šalių, kurie turi galimybę pabendrauti su renginio dalyviais. Tad kokia pagrindinė jūsų organizuojamų renginių – diskusijų tema ir tikslas?

„Diskusijų tema ir tikslas yra skirtingų tautų ir kultūrų pažinimas. Galima kalbėti apie skirtingas tautas vieniems mums susėdus, tačiau žymiai stipriau žmones paliečia diskusija su tikrais tų skirtingų kultūrų atstovais. Trečių šalių piliečių pasitaiko iš įvairių šalių, pvz., Indijos, Kongo Demokratinės Respublikos, Azerbaidžano, Nigerijos, Gruzijos, Albanijos ir pan. Žmonės dabar daug keliauja, bendrauja per kompiuterines priemones (Skype, Facebook ir t.t.) su žmonėmis iš viso pasaulio. Galima būtų sakyti, kad tie žmonės juda link pasaulinės globalizacijos ir jiems nėra bėdų bendrauti, dirbti ar draugauti su skirtingų tautų, kultūrų, religijų ar odos spalvos žmonėmis. Tačiau ne visi tokie atviri, todėl diskusijos labai padeda pamatyti, jog kad ir kokios tautos ar religijos žmonės bebūtų, jie yra tokie pat žmonės, kaip ir mes. Taip, jie meldžiasi kitaip, jie švenčia šventes kitaip, jie palydi mirusius kitaip ir turi kitų tradicijų, tačiau jie taip pat myli, rūpinasi, gerbia, būna nesaugūs, ginasi ir daro viską, ką ir mes.

Antra dalis diskusijų yra apie stereotipus. Šiaip, žmonės ramiai būdami ir nematydami aplinkui kitaip atrodančių žmonių linkę sakyti, kad jie yra tolerantiški, ir jie su visokiais galėtų lengvai bendrauti. Tuo tikslu susitikimo metu žaidžiame tokį žaidimą, kur reikia kiekvienam diskusijos dalyviui pasirinkti, su kokiais žmonėmis važiuotų ilgą kelionę traukiniu vienam kupė, o su kuriais nevažiuotų. Vėliau jie turi nuspręsti grupėmis, kad visa grupė turėtų sau palankius ir nepalankius keleivius. Diskusijos būna karštos ir užtrunka ilgai. Smagiai visi renkasi su kuo važiuotų, tačiau su kuo nevažiuotų – ne taip įdomu rinktis. Apibendrinus visų diskusijų patirtį tiek su moksleiviais, tiek su Trečiojo amžiaus universiteto studentais – pensinio amžiaus asmenimis, dauguma pasirenka apsvaigusius nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, kaip tuos, su kuriais nevažiuotų. Vietoje jų geriau renkasi kitos rasės, religijos ar tautybės asmenis. Tai džiugina, kad tikrai, net jei ir turim stereotipų, tai jais nesiremiam darydami pasirinkimus.

Dar vienas įdomus pastebėjimas apie žmonių iš sąrašo pasirinkimą – jaunoji karta gruziną su tradiciniais rūbais, su peiliais ir durklais iš baimės dažniau renkasi kaip tą, su kuriuo nevažiuotų, tačiau vyresnioji karta beveik visada gruziną renkasi važiuoti kartu“.

– Kokia publika dažniausiai šiose diskusijose apsilanko?

„Pagrinde – tai moksleiviai ir vyresnio amžiaus žmonės, trečiojo amžiaus universiteto studentai. Žinoma, į diskusijas gali ateiti visi to miesto gyventojai, kurie turi laiko ir galimybių dalyvauti. Tačiau diskusijos rengiamos vidinėse patalpose, todėl dėl vietos stygiaus diskusijų dalyvių skaičius svyruoja tarp 30-40 dalyvių“.

– Kaip lietuviai – diskusijų dalyviai reaguoja į kitataučius, galbūt kas nors pirmą kartą gyvai yra matę kitos rasės ar religijos asmenis?

„Kitos rasės ar religijos yra matę turbūt visi, bet jau ne tiek daug žmonių, kurie yra gyvai kalbėjęsi su Kongo Respublikos, ar Nigerijos, ar Indijos gyventojais. Tai žmonėms labai įdomu. Labiausiai turbūt visus sudomina pasakojimai apie Indiją ir apie trijų ar keturių religijų šventyklų buvimą vienoje nedidelėje teritorijoje“.

– Gal per diskusijas vyko kokių nors kurioziškų ar įdomių atvejų?

„Kurioziško gal ir nieko nenutiko, bet prie įdomesnių dalykų galima būtų paminėti tai, jog Hindu kalboje yra nemažai žodžių sutampančių su lietuviškais žodžiais – tai pristatęs Indijos pilietis iš tiesų diskusijos metu sužavėjo vyresnio amžiaus lietuvius, kurie pradėjo domėtis senosios lietuvių kalbos šaknimis ir panašumais. Kitas įdomus atvejis – tai, jog vyresnio amžiaus klausytojų rate gruzinai visada užima ypatingą vietą. Jie tiek vieni kitiems prisako gerų žodžių, jog dalyvių akys pradeda blizgėti nuo susikaupusių ašarų dėl itin pozityvių emocijų. Ir visa tai nematomai tvyro visos diskusijos metu – net smagu į tai žiūrėti ir tai pajausti.

Įdomiausias klausimas diskusijos metu mums būna apie tai, kokį paveikslą apie lietuvius piešia užsieniečiai. Įdomu tai, jog nesvarbu kur mokosi užsienietis ir nesvarbu iš kokios jis šalies – jų visų nuomonė praktiškai identiška – lietuviai yra nelabai tolerantiški, labai uždari žmonės. Jų nuomone nors su lietuviais ir galima atvirai bendrauti, bet reikia labai daug dirbti, kad pramuštum jų užsisklendimą. O jei (kai) tai pavyksta, tada lietuviai būna labai atviri, draugiški ir tolerantiški. Lietuvis niekada neateis dėl pabendravimo“.

– Apie ką daugiausia pasakoja diskusijos svečiai iš kitų šalių, su kokiomis problemomis jie susiduria gyvendami Lietuvoje?

Šia tema daug nekalbame – daugiausia paliečiame diskriminacijos temą. Kitų tautų dalyviai diskusijų metu skundžiasi, jog Lietuvoje jie negali rengtis ir elgtis kaip namie, nutinka įvairūs išpuoliai prieš tamsesnės odos žmones, kaltinami terorizmu, ir pan., tamsiaodės merginos net po kelių metų studijų nesiryžta vakarais išeiti į miestą po vieną. Taip pat skundžiasi, kad labai mažai Lietuvoje yra imigrantų, todėl jie sulaukia per didelio (nemalonaus) dėmesio ir turi problemų bandydami įsigyti jiems priimtinus nacionalinius maisto gaminimui reikalingus produktus“.

– Ar tikite, jog tokios diskusijos padės bent kiek sumažinti nepakantumą kitataučiams ir kiek sušvelninti ksenofobiškas bei netolerantiškas nuostatas tarp lietuvių?

„Žinoma – tai vienas iš pagrindinių būdų gyvai, diskusijos metu paskatinti lietuvius išsakyti savo mintis, kodėl jis skeptiškai vertina kitataučius, galbūt turi kokių baimių jų atžvilgiu ir panašiai. Diskusijos metu lietuviai gali gyvai pabendrauti su kitos tautybės, rasės ar religijos asmenimis, užduoti jiems klausimus ir žiūrėk – nuomonės iš karto pasikeičia. Lietuviai vis dar bijo to, ko nepažįsta, su kuo dar nebuvo susitikę ar susidūrę, todėl tokios diskusijos yra vienas iš geriausių būdų pralaužti tuos ledus sąmonėje. Neužtenka vien tik reklaminių klipų ar vaizdinių plakatų apie toleranciją – ją reikia auginti ir plėtoti gyvų susitikimų ir diskusijų metu“.

Kalbinome diskusijų vedėją – psichologą, žmogiškųjų santykių ir bendradarbiavimo konsultantą Ričardą Diržį.

Diskusijos visus šiuos 2018 metus vyks visose Lietuvos savivaldybėse. Norėdami sudalyvauti savo miesto diskusijoje – sekite naujienas Facebook tinkle #BukimePazistami arba galite pateikti savo pasiūlymus dėl atvykimo pas jus el.paštu olia@nisc.lt.

Medžiaga parengta įgyvendinant projektą „Lietuvos identitetas– tautų mozaika”, kuris yra bendrai finansuojamas iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo 2014-2020 metų nacionalinės programos lėšų.

Projekto vykdytojai: Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras ir viešoji įstaiga „Europos namai".

TSP logo

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Daugiau vandens

Sveikata

Ruduo pilnas komplimentų

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką