Jau septynerius metus kelionių vadove dirbanti Jurga dalinasi, kad dar mokykloje geografijos mokytoja jai parodė, koks gali būti pasaulis. Tačiau tai kėlė ne džiaugsmą, bet mintis, kad keliauti – neįmanoma.
„Mokytoja sukdavo gaublį, pasakodavo apie keliones ir kitas istorijas, tad aš dar šiandien prisimenu tą momentą ir savijautą, kad „aš niekada šito nepatirsiu ir nepamatysiu“. Tais laikais Lietuva nebuvo laisva, todėl galėjome tik pasvajoti apie tolimas šalis. Bet laikas ėjo, gyvenimas bėgo ir aš pirmą kartą lėktuvu skridau jau turėdama dvi dukras“, – sako Jurga.
Kaip sako, viskas buvo labai pavėluota, nes moterys pirmiausia rūpinasi ir gyvena dėl kitų, o tik paskui pagalvoja apie save.
„Po to pradėjau dirbti sau, kurti verslą, o tada jau „šoviau“. Bet mano kelionės niekada nebuvo brangios, prabangios ar tolimos. Turėdama savo verslą aš galėjau lengvai planuoti savo laiką, todėl pirkdavau keliones už pačią mažiausią kainą, pavyzdžiui, į Kopenhagą skridau už vieną eurą, o į Maroką – už 60 eurų, kuriame išvis lankiausi 8 kartus. Iš kitos pusės, gal kelionės buvo bėgimas ir nuo savęs? Bet aš kaip šiandien prisimenu tą momentą, kai įeidavau į Vilniaus oro uostą: įkvepiu, iškvepiu ir jaučiu, kad gyvenu“, – sako Jurga.
