Kadangi mokėjo retą – kinų – kalbą, dar studijuodama VU Filosofijos fakulteto Azijos ir transkultūrinių studijų institute ji vykdavo į parodas, dalyvaudavo derybose, lydėjo oficialias delegacijas. Tai leido pamatyti įvairius verslo aspektus ir paskatino imtis ekologiškos kosmetikos verslo, o šiandien, atsitraukusi nuo savo įkurto prekės ženklo „Solidu“, Vaiva ieško naujų gyvenimo kelių, rašoma pranešime žiniasklaidai.
-
„Ne toks kaip visi“: stilistė Ilona atskleidė, kaip susikurti stilių iš dėvėtų drabužių
-
Dėvėtų drabužių ekspertė atskleidė gudrybes, kaip atpažinti ilgaamžį audinį: „Akis gali apgauti, bet pirštų – niekada“
-
Išmesti gaila, o spintoje netelpa: kūrėja parodė, kaip išsaugoti brangiausius vaikų drabužius
– Kai žmogaus istorijoje telpa kelios šalys, skirtingos kultūros, verslas ir pokyčiai, dažnai už faktų lieka pats žmogus. Ką norėtumėte, kad skaitytojas pirmiausia suprastų apie Jus, prieš pažindamas Jūsų veiklas?
– Aš tik žmogus, kuris nieko nežino, bet nuolat mokosi. Net nežinau, kurią etiketę sau priklijuoti – jau labai seniai nebesu akademiniame pasaulyje, todėl nesu sinologė, o taip pat neseniai palikau savo įkurtą „Solidu“ verslą, tad nežinau, ar vis dar esu verslininkė.
– Iš šalies jūsų kelias atrodo labai spalvingas – sinologijos studijos, gyvenimas Kinijoje, tvarumo idėjos, verslo kūrimas. Kaip šį kelią matote pati: tai buvo nuoseklus planas, atsitiktinumų grandinė ar drąsa sekti smalsumu?
– Net ir dabar esu pokyčių etape ir ieškau naujo identiteto, todėl kaip niekada gerai suprantu, kad gyvenimas nėra aiški tiesė, kuri veda į iš anksto matomą tikslą. Galbūt taip kai kuriems nutinka, bet dabar tikrai žinau, jog nesu tas žmogus. Visada mėgau mokytis naujų dalykų, keistis, atrasti kažką naujo. Daug ką lemia ir atsitiktinumas. Tuo metu, kai stojau į Vilniaus universitetą, sinologų kursas buvo renkamas tik kas antrus metus! Jeigu mano stojimo metais nebūtų renkama grupė, nebūčiau laukusi kitų metų ir būčiau studijavusi kitą specialybę. Kas žino, ką tai būtų pakeitę.
– Kai stojote į sinologiją VU, ar jau turėjote aiškią viziją, kur šios studijos jus nuves? Ar tai buvo labiau smalsumo, intuicijos ir noro pažinti kitą pasaulio pusę pasirinkimas?
– Nuo vaikystės svajoju gyventi Niujorke, bet neįsivaizdavau, kaip. Tačiau atradau savo niujorką – Šanchajų, kuris daugelį metų buvo mano namais. O kur nuves Azijos studijos, nežinau ir dabar, nes mano kelias dar nesibaigė ir jame dar bus visokių posūkių. Stojant į VU labiausiai norėjau mokytis kalbų, o apie Kiniją nežinojau absoliučiai nieko. Pamenu, kaip prieš prasidedant pirmiesiems studijų metams susitikome su būsimomis grupiokėmis ir spėliojome, ar norint rašyti kiniškus hieroglifus (kuriuos galvojome, jog reikės piešti), būtinas teptukas. Neturėjome jokio supratimo!
– Dažnai studijų vertę žmogus iki galo supranta tik vėliau, jau išėjęs iš universiteto sienų. Ką sinologijos studijos Jums davė ne tik kaip žinias apie Kiniją, bet ir kaip mąstymo, matymo ar veikimo būdą?
– Tuo metu, kai studijavau, nesupratau, ką šios studijos duoda, įvertinti galėjau tik praktines žinias, tokias kaip kinų kalba. Ko gero, svarbiausia buvo užtikrintas žinojimas, jog išvyksiu į Kiniją ir trumpiau ar ilgiau ten gyvensiu. Kas žino, ar studijuojant ką kita ši šalis būtų taip užtikrintai atsiradusi mano gyvenime, ne tik kaip vienkartinė kelionė, bet kaip namai. Kitas dalykas, kurio tuo metu gerai nesupratau, kokie ypatingi buvo visi dėstytojai, pas kuriuos teko studijuoti – žmonės, kokių yra vos keletas visoje šalyje, jau taip seniai pasirinkę daugumai neįprastą kelią ir turintys ypatingą patirtį, kuria dalijosi su studentais.
– Gyvenimas Kinijoje dažnai tampa ne tik kultūrine, bet ir labai asmenine patirtimi. Koks momentas labiausiai pakeitė Jūsų požiūrį į save, Lietuvą ar pasaulį?
– Turbūt negalėčiau rasti vieno konkretaus įvykio ar momento, ar net pasakyti, jog Kinijoje pasikeičiau – nes į Kiniją gyventi išvykau dar labai jauna, todėl ten ne tiek keitėsi, kiek formavosi mano požiūris į pasaulį, žmones ir save. Gyventi Kinijoje esant europiete yra kas kita, nei gyventi Kinijoje esant kine, o ypač tokiame tarptautiniame katile, kaip Šanchajus, kur praleidau daugiausiai metų. Ką tai man davė, supratau tik tuomet, kai grįžau į Lietuvą po septynerių metų, praleistų Kinijoje. Supratau, jog ne visiems mano amžiaus žmonėms gyvenimas atrodo toks lankstus ir nuolat besikeičiantis. Daugeliui darbas ir profesija siejasi su gana aiškiu, iš anksto apibrėžtu keliu iš universiteto į vieną specialybę ir stabilų gyvenimą, o man taip nebuvo.
Manau, jog svarbiausia „pamoka“, kurią man suteikė gyvenimas Kinijoje, yra ta, jog kiekvieno iš mūsų veikimo ir suvokimo apie pasaulį būdas nėra vienintelis ir teisingas, o subjektyvus. Dažnai pamirštame kvestionuoti tai, ką laikome universalia tiesa. Tačiau Europa nėra pasaulio centras, ji yra pasaulio centras tik europiečiams, o kinams pasaulio centras yra Kinija, taip atrodo ir jų žemėlapiai, tai atsispindi ir kiniškame Kinijos pavadinime („vidurio valstybė“). Jei man atrodo, kad mandagus asmeninis atstumas turėtų būti bent metras, tai nereiškia, jog kitam žmogui irgi taip atrodo. Jeigu man skaniausias maistas yra bulvės, tai nereiškia, kad šis maistas ir yra objektyviai skaniausias. Skiriasi tai, kas atrodo gražu, mandagu, teisinga ar priimtina.
Kiekvienas žmogus mato pasaulį per savo prizmę ir tai geriausiai gali suvokti būdamas tarp kitokių žmonių, nei tu pats, ir nesistengdamas primesti savo pasaulio suvokimo kitiems. Gyvenimas Šanchajuje suformavo mano požiūrį į mastelį, greitį, pokyčius, identitetą ir žmogaus galimybes. Tai, kaip greitai kinta šis miestas, kokiu mastu vystosi technologijos ir kokių skirtingų žmonių teko pažinti, negrįžtamai pakeitė kaip šiandien matau pasaulį.
– Pereikime prie „Solidu“ – kaip pati pristatytumėte šią veiklą žmogui, kuris apie ją dar nėra girdėjęs?
– Mano įkurtas prekinis ženklas – tai tvari kosmetika be vandens ir plastikinių pakuočių. Pavyzdžiui, įprastame šampūno buteliuke yra net 80 proc. vandens, o mano kietajame šampūne naudojami tik koncentruoti ingredientai, todėl jis veikia lygiai taip pat, kaip skystas, bet neteršia aplinkos pakuotėmis ir yra labai kompaktiškas. Kai pradėjau veiklą, tokia kosmetika Lietuvoje buvo visiškai nauja, todėl teko edukuoti visuomenę ir įtikinti žmones, jog toks sprendimas veikia. Dabar jis Lietuvoje jau tapo kietosios kosmetikos sinonimu.
– Kaip atsirado idėja? Ar tai buvo ilgai brandintas sumanymas, ar veikiau natūrali Jūsų patirčių, vertybių ir aplinkybių sankirta?
– Kaip jauna kinų kalbos specialistė turėjau labai unikalią patirtį. Kadangi mokėti kinų ir lietuvių kalbas yra labai reta, dar nebaigusi unversiteto ėmiau padėti įvairiems verslams iš Lietuvos, kuriems reikėjo pagalbos Kinijoje. Tekdavo vykti į parodas, dalyvauti derybose, lankyti gamyklas, lydėti oficialias delegacijas ir atsidurti už uždarų durų, kur kalbasi įmonių vadovai. Tai buvo labai įdomus ir visapusiškas darbas, leidžiantis iš arti prisiliesti prie įvairių verslo aspektų.
Kuriant savo verslą atrodė natūralu, jog jis turi atspindėti mano pačios vertybes, kurios buvo – kurti tai, kas paliktų pasaulį geresnį, o ne prisidėtų prie begalės vartojimo sukeliamų problemų.
– Kuriant tvarumo idėja paremtą veiklą neišvengiamai tenka klausti savęs, kiek pačiam pavyksta gyventi pagal vertybes, kurias komunikuoji. Kaip Jums sekėsi rasti balansą tarp sąmoningo gyvenimo būdo ir realios, ne visada idealios kasdienybės?
– Nereikia įsivaizduoti, jog yra žmonių, kurie viską daro tobulai. Taip nėra nei man, nei daugumai kitų žmonių, net ir tų, kurie teigia viso gyvenimo šiukšles sutalpinantys viename stiklainėlyje. Žinoma, mus riboja tai, kaip veikia pasaulinė sistema ir ekonomika. Galime tik stengtis, kad tada, kai įmanoma, pasirinktume tvaresnį ir atsakingesnį kelią.
Ne visko galima atsisakyti, o tuo pačiu ne viską būtina pirkti. Pagyvenusi Kinijoje, kuri yra labai užteršta, kaip niekada vertinu gryną orą ir vandenį. Nebeperku vandens buteliukuose, kai žinau, jog pas mus iš čiaupo bėga toks kokybiškas geriamas vanduo. Neperku nereikalingų daiktų, net jeigu mano naudojamas daiktas nėra ekologiškas, bet aš jį jau turiu – geriau sunaudosiu seną iki galo. Manau, jog kurdama „Solidu“ nesistengiau rasti balanso – tai buvo sritis, kur stengiausi visas komunikuojamas vertybes įgyvendinti maksimaliai, nors kartais tai ir nebūdavo lengviausias sprendimas.
– Jūsų istorijoje matyti, kad kelias nebūtinai turi būti tiesus: studijos gali nuvesti į Kiniją, Kinija – į platesnį pasaulio matymą, o iš jo gali gimti verslo ar kūrybinės idėjos. Ką Jūsų patirtis sako jauniems žmonėms, kurie nerimauja, kad studijų pasirinkimas turi iškart nulemti aiškią profesiją?
– Nors studijas baigiau jau labai seniai ir į universitetą grįžti neplanuoju, tačiau mano aplinkoje nemažai mano amžiaus žmonių dabar renkasi studijuoti visiškai naują specialybę. Dažnai jau pradėję suaugusio gyvenimą suprantame, kas iš tiesų mus labiausiai traukia, kur norime tobulėti. Tad joks pasirinkimas nėra galutinis, svarbiausia yra likti atvirai gyvenimo pamokoms, nuolat stengtis tobulėti ir domėtis. Be to, blogiausia yra būti neapsisprendime: kai priimame bet kokį sprendimą, lengviau judėti pirmyn. Todėl niekada nebijokite, jog priimsite neteisingą sprendimą, nes visi sprendimai yra teisingi.
Kalbino Almantas Kunskas
