Gydytojų patarimas pakeitė gyvenimą: biržietė iš pedagogės tapo konditere

Vaikystės svajonė buvo „pamiršta“

„Man beveik 59-eri. Daug metų dirbau socialinį pedagoginį darbą ir turbūt būčiau jį toliau dirbusi. Bet, kai smarkiai pablogėjo sveikata, supratau, kad to, ką iki šiol dariau, nebegalėsiu tęsti. Aš dirbau mokykloje su vaikais ir problemų turinčiomis šeimomis, todėl streso mano darbe buvo daug. Susirgusi gydžiausi, išėjau iš darbo ir užsiregistravau Užimtumo tarnyboje. Galiausiai nusprendžiau įgyti kitą profesiją“, – pasakojo Rūta.

Mokytis konditerijos moteris sugalvojo neatsitikinai. „Nuo vaikystės mėgdavau kepti desertus. Bet kartą vaikystėje, gamindama spurgas, stipriai nusideginau ranką, ir mama nebeleido nieko daryti virtuvėje (juokiasi – past.). Todėl šis pomėgis liko nerealizuotas. Vėliau sukūriau šeimą, gimė vaikai, tad konditerijai tiesiog neturėjau laiko, nors noras niekur nebuvo dingęs. Dabar, kai vaikai jau suaugo, o aš išėjau iš darbo, supratau, kad pagaliau galiu tam skirti laiko. Be to, internete pamačiusi skelbimą apie desertų gaminimą, pajutau, kad viduje kažkas suvirpėjo. Nusprendžiau, kad reikia surizikuoti ir pradėti mokytis“, – kalbėjo biržietė.

Apsisprendimą tapti konditere ji vadina gyvenimo nuotykiu ir labai džiaugiasi, kad paklausė savo vidinio balso: „Tai buvo tikrai tinkamas laikas mokytis – galėjau lankyti ne tik pamokas, bet ir išvykti, pavyzdžiui, mėnesio stažuotei į Turkiją.“

Asmeninė nuotr./Rūta pameistrystės kavinėje metu

Pameistrystė – galimybė pasitikrinti save

Besimokydama profesinėje mokykloje, Rūta sulaukė pasiūlymo mokytis pameistrystės būdu pasirinktoje įmonėje.

Nors galėjo rinktis iš kelių įmonių, Rūta sako sąmoningai pasirinkusi mažesnę viešojo maitinimo įstaigą – Giedrės Užkurelytės įkurtą šeimos verslą, kavinę linksmu biržietišku pavadinimu „Ku tuje“. Čia Rūta mokėsi ir dirbo mėnesį – nuo rugsėjo 15 d. iki spalio 15 d. Per mėnesį, kaip pati sako, ji praktiškai pasitikrino, ar pasirinkta profesija jai iš tiesų tinka.

„Pameistrystė tikrai geras būdas įvertinti, ar tai, ko mokeisi teoriškai, tinka ir praktikoje. Kadangi anksčiau dirbau socialine pedagoge ir etikos mokytoja, man tai buvo galimybė pasitikrinti, ar tikrai noriu dirbti konditere. Lygiai taip pat ir darbdavys gali pamatyti, ar pameistrys tinkamas darbui ir galėtų tapti nuolatiniu darbuotoju“, – sakė ji.

Rūta taip pat atkreipia dėmesį į praktinę naudą įmonėms: „Manau, kad darbdaviams tai naudinga ir finansiškai, nes pameistrystė finansuojama – mažoms įmonėms lengviau priimti pradedantį žmogų.“

Asmeninė nuotr./Valgoma puokštė

Pabaigusi mokslus sulaukė pasiūlymo dirbti

„Visada žavi žmonių noras siekti savo svajonės, nepaisant amžiaus. Taip nutiko ir su Rūta. Baigusi aukštąjį mokslą, užauginusi vaikus ir ilgai svajojusi kepti desertus, ji pasiryžo mokytis konditerijos, nors jaudinosi, kad grupėje bus vyriausia mokinė. Vėliau pameistrystės būdu ji mokėsi mažoje įmonėje, kur dirba iki šiol – baigusi mokslus sulaukė pasiūlymo tapti nuolatine darbuotoja“, – pasakojo Biržų technologijų ir verslo mokymo centro praktinio mokymo vadovė Vika Dabkevičienė.

Pasak jos, tokių sėkmės istorijų jų mokymosi centre ne viena.

Asmeninė nuotr./Rūta profesijos pamokose

Pameistrystė pamažu įsitvirtina

Pameistrystės mokymo forma BTVMC vykdoma nuo 2018 m., o jungtiniame projekte „Pameistrystė – nauja galimybė man!“ mokiniai dalyvauja nuo pat pirmųjų kvietimų.

Anot V. Dabkevičienės, pradžioje ši mokymo forma kelią skynėsi nedrąsiai. „Tai buvo mažai girdėta mokymo(si) forma. Mokiniams atrodė kone neįtikėtina, kad galima vienu metu mokytis, dirbti ir gauti atlyginimą. Laikui bėgant, vis plačiau ir aiškiau kalbant apie pameistrystę, požiūris į ją pasikeitė – dabar ši mokymosi forma vertinama vis labiau“, – sako ji.

Asmeninė nuotr./Vika Dabkevičienė

V.Dabkevičienės teigimu, įmonės tai mato kaip galimybę parengti būsimus darbuotojus pagal savo poreikius, o ir spręsti kvalifikuotų specialistų trūkumo problemą. Meistrai šią mokymo formą vertina kaip progą perduoti savo profesinę patirtį ir ugdyti jaunus specialistus darbo aplinkoje.

„Mokiniai taip pat labai gerai vertina pameistrystę, nes ji suteikia praktinių įgūdžių ir padeda lengviau įsidarbinti“, – teigia pašnekovė.

Nauda visoms pusėms

Kalbėdama apie pameistrystę, V.Dabkevičienė pabrėžia, kad ši sistema naudinga visiems – darbdaviui, mokymo įstaigai ir pačiam mokiniui.

„Darbdavys pameistrį moko pagal savo darbo standartus ir sąlygas. Tai reiškia, kad žmogus ruošiamas ne tik profesijai, bet ir konkrečiai darbo vietai. Todėl dažnai, baigęs mokslus, jis lieka dirbti toje pačioje įmonėje“, – sako V.Dabkevičienė.

Projektą „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ vykdo Europos socialinio fondo agentūra. Daugiau informacijos apie pameistrystę skelbiama interneto svetainėje:  https://igykprofesija.lt/pameistryste/.

Projektas  finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.