Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gegužės 4d. 13:00

Inga Jablonskė: „Gimus vaikui dingo norų atidėliojimas – viską darau čia ir dabar!“

Inga Jablonskė
K.Jasudaitės nuotr. / Inga Jablonskė

Inga yra tarsi fejerverkas – žybsi akimis ir dovanoja džiaugsmą. Kaip vardina savo veiklas, atrodo, kad tokios moterys būna tik pavyzdiniuose rinkodaros vadovėliuose: lektorė, sėkminga verslininkė ir vadovė, emocinio intelekto lavinimo specialistė, mokymų programos „Įkvėpimo dirbtuvės“ autorė, aktyvi visuomenininkė. „Tačiau įdomiausia tai, kad tapusi mama suspėju dar daugiau nei prieš tai“, – šypsosi viena konferencijos „Sveika ir laiminga mama“ organizatorių Inga Jablonskė.

– Ar dalini, kaip ir dauguma moterų, savo gyvenimą iki vaiko ir po jo?

– Taip, gimus kūdikiui tarsi prasidėjo visiškai naujas gyvenimo etapas. Kartu naujai atradau save, santykius, taigi tai palietė visą mano gyvenimą.

– Tas dažnas klausimas – kaip tu viską suspėji?

– Įdomiausia yra tai, kad tapusi mama, suspėju dar daugiau nei prieš tai (juokiasi). Galbūt todėl, kad vaikučio atėjimas į šeimą buvo tarsi pati didžiausia motyvacija atmesti veiklas, kurios seniai buvo išsisėmusios, ir taip atlaisvinti vietos idėjoms, kurioms vis nerasdavau laiko.

Taip tarsi nepastebimai mano gyvenime liko tik tos veiklos, kurios man yra prasmingos, kurios augina mane ir kartu prisideda prie geresnio pasaulio. Aš akivaizdžiai pamačiau, kiek daug ištaškydavau laiko visiškai beprasmiams dalykams, taigi tas naujas žvilgsnis padėjo padaryti reviziją, kurios dėka liko tik įkvepiančios, prasmingos veiklos, o juk būtent tokias mes ir darome degančiomis akimis, kai, atrodo, viskas savaime ir lengvai gaunasi (šypsosi).

Be abejo, pats didžiausias mano sąmoningo laiko planavimo mokytojas yra sūnelis, su kuriuo būnant norisi tą daryti totaliai, turint tam energijos. Taigi viską stengiuosi planuotis tokiu būdu, kad būvimas su vaiku būtų prioritetu Nr.1. Aišku, tiek daug visko nespėčiau ir be mylimojo palaikymo bei didžiulio indėlio kuriant mūsų visų trijų asmeninį gyvenimą.

M.Siruso nuotr./Inga Jablonskė
M.Siruso nuotr./Inga Jablonskė

Būti efektyviai veiklose ir rasti laiko šeimai man taip pat labai padeda įgūdžiai, išmokti emocinio intelekto mokymuose bei įvairios meditacinės praktikos, vystančios koncentracijos gebėjimą.

Kai viduje neturi prieštaravimų, konfliktų, jau vien nuo to savaime atsiranda daug laisvos energijos.

– Kaip tėvystė ir motinystė keičia pačius tėvus, jų bendravimą, pokalbių temas su kitais žmonėmis?

– Taip, tikrai pamenu, kaip anksčiau man atrodydavo maloniai juokingi tėvai, kurie daug pasakodavo apie savo vaikučius ir jų nuotykius. Šiandien tikrai esu tokia pati, juk auginti vaiką yra toks didelis džiaugsmas, kad kasdien galėtum pasakoti nesustodamas! Juk niekada nebūna tokių pat dienų, jokios kasdienybės! Kiekviena diena padovanoja vis naują pažintį su mažuoju ir daugybę nuostabių atradimų.

Aš akivaizdžiai pamačiau, kiek daug ištaškydavau laiko visiškai beprasmiams dalykams.

Be abejo, tapimas tėvais keičia ir pačią porą. Atsiranda dar gilesnis ryšys, daugiau bendrumo.

– Kas dingo iš tavo gyvenimo, atsiradus vaikui, ir ko pagausėjo?

– Pagausėjo džiaugsmo, kuris gimsta iš visiškai paprastų dalykų.

– Įsiliejo dar daugiau meilės – gimus vaikučiui širdis tarsi prasiplėtė, įsileisdama ne tik naująjį gyventoją, bet ir atsiverdama dar plačiau kitiems žmonėms, net ir sau! Keista, bet būtent tapusi mama, dar labiau priėmiau ir pačią save. Tu tiesiog supranti, kokie bereikšmiai yra įvairūs maži dalykai, kurie ankščiau galbūt mane liūdindavo.

O dingo norų, svajonių atidėliojimas – tarsi įsijungė koks varikliukas, kai nusprendi viską realizuoti, patirti, atrasti čia ir dabar.

Taip pat dingo jausmas, kad bėgi nesibaigiantį maratoną. Atsirado daugiau erdvės tiesiog mėgautis gyvenimu, jo grožiu, kuris gimsta paprastume, artume su kitu žmogumi, įvairiuose šeimyniniuose atradimuose ir mažuose nuotykiuose, kartu – jau trise – tyrinėjant pasaulį.

– Inga kokia esi mama – paleidžianti, kartais paranojiška, besijaudinanti, pasirengusi pakišti pagalvę prieš vaiko kritimą, ar suteikianti progą jam bandyti, klupti, keltis? Koks jausmas pamačius Natuko pirmuosius žingsnius?

– Tai buvo dieviškas jausmas! Manau, kad esu ta mama, kuri nori būti geriausia draugė, savo vaiko „palaikymo komanda“, tarsi sirgalė, palaikantį jį visuose sprendimuose, ir esanti šalia, jei prireiktų pagalbos ar patarimo.

Aš ir dabar dažnai stebiu Natuką žaidžiantį, leidžiu jam eiti, bandyti, kartais kristi. Skatinu jo tobulėjimą, jo norą bendrauti, pažinti žmones. Man be galo gražus yra vaikiškas smalsumas, ir tai tikrai yra ta savybė, kuri net ir kiekvieną suaugusį žmogų daro žaviu, gyvu ir energingu.

Asmeninio archyvo nuotr./Inga Jablonskė su sūneliu Natu (kairėje)
Asmeninio archyvo nuotr./Inga Jablonskė su sūneliu Natu (kairėje)

Sūnui norisi perduoti visas savo žinias ir patirtis tam, kad kuo geriau pažindamas žmones ir pasaulį, jis atrastų savo kelią, savo pašaukimą. Man labai patinka prancūziška vaikų auklėjimo linija – kai puoselėjamas žmogaus laisvės jausmas ir kartu mokoma atsakomybės.

– Svarbiausios motinystės pamokos, kurias suvokei per tuos metus?

– Didžiausia pamoka ir kartu dovana buvo jausmas, kokie mes abu esame susiję. Kadangi tai pirmas vaikelis, tai net įsivaizduoti negalėjau, koks tai jausmas, kai tu ir tavo kūdikis esi kaip viena. Ir tai įneša dar daugiau sąmoningumo – juk kiekviena būsena, nusiteikimas, tiesiogiai persiduos kūdikiui.

Taip pat suvokiau, kad nėra į jokį klausimą tik vieno atsakymo. Ar tai būtų auklėjimo metodika, ar netgi pagalba vaikučiui, kai jam dygsta dantys.

Tai padovanojo dar daugiau tolerancijos kiekvieno žmogaus pasirinkimui ir kartu dar jautresnį įsiklausymą į save – pajautimą, koks atsakymas, koks sprendimas būdų darniausias mūsų šeimai.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Inga Jablonskė su vyru
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Inga Jablonskė su vyru

– Kaip tėvystė pakeitė tavo vyrą? Kokios savybės tave nustebino?

– Tai buvo visiškai nauja pažintis su vyru. Kiekviena moteris, manau, intuityviai jaučia, koks vyras bus tėtis.

Stebėdama jų ryšį, kaip jie jaučia vienas kitą su sūnumi, kaskart pajaučiu palaimos jausmą. Be galo gražu stebėti vyrą, kuris skiria dėmesį santykių su sūnumi kūrimu. Turi įvairius savus ritualus, pavyzdžiui, maudynes vakare.

– Socialiniuose tinkluose ir savo mokymuose tu skleidi pozityvumą, skatini džiaugtis, pastebėti akimirkas ir nepamiršti dėkingumo. Ar tai tavo pagrindiniai „arkliukai“, vertybės, kurios leidžia nuversti kalnus?

– Taip, labai taikliai! Būtent dėkingumas, palaikymas, kooperacija su kitais žmonėmis, o ne konkuravimas. Meilė tam, ką darai, ir yra mano pamatas, ant kurio statau gyvenimą.

Turėjau ne vieną skaudžią pamoką, kuomet išdidumas, tik savo interesų žiūrėjimas padėjo laimėti išoriškai, bet viduje įjungė tarsi didžiulį „šaltį“ – šis atėmė gebėjimą patirti, jausti ir džiaugtis gyvenimu. Tarsi būtum su šarvais, o tai reiškia uždaras ne tik būdamas si kitu žmogumi, bet ir su savimi.

Tačiau tai turėjo ir teigiamą pusę, nes atvedė mane į krizę, kurios dėka aš pradėjau ieškoti laimės atsakymų ir taip po trupinėlį susikūriau naują save, tarsi atverčiau sekantį gyvenimo lapą.

Todėl šiandien drąsiai galiu sakyti, kad kiekvienas žmogus turi tokią galimybę – kokioje gyvenimo situacijoje bebūtų, jis čia pat gali priimti sprendimą pokyčiui ir tapti nauju žmogumi, kurti naują savo gyvenimo istoriją. Tai nebūtinai atsispindės išorėje – bet visada atsispindės žmogaus būsenoje, kaip jis jaučiasi viduje, ypač kai yra su savimi.

Meilė tam, ką darai, ir yra mano pamatas, ant kurio statau gyvenimą.

Būtent ta patirtimi ir dalinuosi savo mokymuose, ir, be abejo, tas pokytis ir vidinė kelionė vyko daug greičiau ir intensyviau dėl sutiktų mokytojų. Tiesiog nusprendžiau vadovautis auksine taisykle – jeigu nori kažko išmokti, susirask žmogų, kuris jau moka tai geriausiai. Mano atveju tai buvo „SoulACTION“ mokymų centro įkūrėjai Rimvydas Židžiūnas ir Andrė Amiya Pabarčiūtė, kuriems jaučiu begalinį dėkingumą už naują gyvenimą.

– Vienos mamai „atsideda“ vaikui, šeimai ir pamiršta veiklą, kitos mėgina derinti. Kokia tipo moteris tu esi?

– Nepriskiriu savęs tik vienam tipui, leidžiu sau būti visokia. Lygiai, kaip gerbiu kiekvienos moters, kiekvienos mamos pasirinkimą – kai kam atsakymas yra realizuoti save tik būnant mama, kitoms – šalia turėti veiklų ir augti savo ir kūrybiniuose talentuose. Kiekvienas žmogus yra unikalus.

Blogiausia, ką galima daryti, – tai lyginti save su kitais. Būtent etikečių klijavimas daro gyvenimą pilką, o atvirumas žiūrint į save ir kitą, leidimas sau būti visokiu jį kaip tik praturtina. Šiame etape tikrai esu veikli mama, bet kas žino kaip bus rytoj (šypsosi)?

– Ar motinystė tave paskatino surengti konferenciją „Sveika ir laiminga mama“ ir būtent per Motinos dieną? Kas, kaip renginio organizatorei, buvo sunkiausia?

– Ši nuostabi idėja gimė mano mentorei Andrei, o aš ją išgirdusi iš karto pasakiau TAIP, aš noriu prisidėti, kad tai įvyktų! Iš didžiulio dėkingumo už tą stebuklą, kuris atėjo į mūsų gyvenimą.

Taip pat, laukdamasi vaikelio, o vėliau jau jį augindama, aš kasdien susiduriu su žinių ir informacijos stoka. Iš vienos pusės, atrodytų, tiek daug informacijos, pilna knygų ir pilnas internetas, daugybė paskaitų pasiūlymų... Tačiau, kai pradedi ieškoti žinių esencijos, atsakymų, kurie pagrįsti mokslu, novatoriški, veikiantys – suvoki, kad sudėtinga rasti patikimus šaltinius.

Taip pamažu gimė konferencijos turinys, kurį užpildys 5 lektoriai iš viso pasaulio (JAV, Vokietijos, Norvegijos, Lietuvos – red.). Kiekviena moteris, nesvarbu, ar ji jau turi vaikelį, ar dar tik planuoja šeimos pagausėjimą, konferencijoje „Sveika ir laiminga mama“ ras atsakymus apie šeimos ir vaiko sveikatą bei mitybą, darnius poros santykius, džiaugsmingą gimdymą, asmeninę realizaciją, ateities pedagogiką ir dar daugiau.

Konferencija suorganizuota tokiu principu, kad aprėptų visas svarbiausias kiekvienai mamai gyvenimo sritis.

Aš pati be galo laukiu pranešimų, nes pavyko pakviesti pačius geriausius savo srities specialistus, kurie pasidalys išmintimi, galinčia padovanoti didžiulį kokybinį gyvenimo šuolį.

Neįtikėtina patirtis bus ir man asmeniškai – pirmą kartą gyvenime švęsiu Mamos diena jau būdama pati mama ir tai vyks kartu su mažiausiai 700 moterų!

Asmeninio archyvo nuotr./Inga Jablonskė
Asmeninio archyvo nuotr./Inga Jablonskė

Viską su komanda kuriame tokiu principu, kad atėjusi moteris pasijustų patekusi į šventę ir pačių puikiausių bendraminčių būrį.

Iššūkiai? Kai turi svajonių komandą, kuri dirba užsidegusi idėja ir atsidavusi jai, kiekvieną situaciją matai kaip galimybę, o ne problemą.

Etikečių klijavimas daro gyvenimą pilką, o atvirumas žiūrint į save ir kitą, leidimas sau būti visokiu jį kaip tik praturtina.

Nuostabus jausmas kurti kartu su žmonėmis, kurie įdeda visą širdį ir veikia, matydami prasmę. Tada, atrodo, net tai, kad namie augini kūdikį, nėra kliūtis daryti didelius projektus, viskas darniai susijungia. Mus visus vienija noras įnešti sąmoningumo žinutę į kiekvienos mamos gyvenimą.

– Konferencija dedikuojama sąmoningoms mamoms. O kokių temų išgirs tos moterys, kurios negali susilaukti vaikų?

– Konferencijoje bus pasidalinta žiniomis, kaip darniai „bendradarbiaujant“ su savo kūnu įmanoma pastoti. Apie tai pasakos Thomas Aksnes – norvegų mokslininkas genijus, pats auginantis 5 vaikus. Thomas taip pat pasidalins ir žiniomis apie tai, kaip įmanoma dar besilaukiant kūdikio veikti jo genetiką, ir, aišku, atskleis paslaptį, kaip įvedė sąmoningos mitybos principus į savo šeimą.

– Kokia tavo nuomonė dėl šeimos, kuri negali susilaukti vaikų: nepaliaujamai bandyti pastoti ar perskaityti kaip ženklą, kad gal verčiau būti gera teta, gera dukra, gera seserimi – nebūtinai mama?

– Kiekviena istorija – labai individuali. Aš gyvenime vadovaujuosi viena taisykle – padaryk viską, ką gali geriausia, o jeigu nesigauna – paleisk tą situaciją. Tačiau kiekviena šeima turi vadovautis savo vidiniu jausmu, klausyti savo širdies ir joje ieškoti atsakymų.

Žinau keletą šeimų, kurios globoja vaikus, jos yra visavertės šeimos, pilnos meilės. Galbūt kartais tai gali būti pačiu nuostabiausiu atsakymu.

Labai džiaugiuosi, kad ir konferencijoje bus tokių šeimų, bus net senelių, kurie irgi nori žinoti naujausius pedagoginius atradimus, pavyzdžiui, tokius, kuriais pasidalins lektorė iš Čikagos Foreli Kramarik – ji papasakos, kaip atskleisti unikalius vaiko talentus, juk pati yra užauginusi 5 vunderkindus. Nekantrauju išgirsti šį video pranešimą!

– Nors pamažu keičiasi supratimas, tačiau vis dar pasitaiko moterų, netoleruojančių tų, kurios nusprendžia gyventi be vaikų. Galima sutikti argumentų, kad „tik pagimdžiusi sužinosi, ką reiškia beribė meilė, kantrybė, atsidavimas“. Koks tavo požiūris į tai?

– Turėti ar neturėti vaikų – tai kiekvienos moters pasirinkimas. Labai džiaugiuosi, kad moterys nusprendžia sąmoningai patirti save kaip mamą, arba kaip tik – atrasti save ir realizuoti per kitas sritis.

Kiekviena moteris turi prigimtinį talentą auginti ir puoselėti, tai labai gražiai gali atsiskleisti kurdama tiesiog gražesnį pasaulį įvairiomis formomis, pavyzdžiui, rengdama įvairias gražias misijas.


Konferencija „Sveika ir laiminga mama“ įvyks sekmadienį, gegužės 6 dieną, Vilniaus „Compensa“ koncertų salėje. Daugiau informacijos apie renginį galite rasti čia: https://www.mamosdiena.lt/.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

02:13
02:24
00:57

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką