Su ja kalbėjomės apie tai, kas yra Lietuvoje dar kiek neįprastai skambanti pameistrystė ir kuo ji gali būti naudinga tiek savo ateitį planuojantiems jauniems žmonėms, tiek ir juos įdarbinti norinčioms įmonėms.
Savus argumentus apie galimybes, kurias suteikia profesines žinias pagilinti realioje darbo aplinkoje suteikiančias pameistrystės programas, pateikė Kauno technologijų mokymo centras.
Užuot uždarbiavę „bet kur“, renkasi įgyti profesiją
Bendrovėje „Žilinskis ir Co“ pirmasis pameistrys atsirado prieš kelerius metus. „2022 m. turėjome pirmąjį pameistrį. O ypač daug pameistrių įmonėje mokėsi ir dirbo 2024-2025 m. Šiuo metu pas mus yra 15 pameistrių“, – pasakojo įmonės Personalo vadovė Neringa Sakalauskienė.
Nesusidūrusieji su pameistryste, neįsivaizduoja, kaip į įmonę atkeliauja pameistriai. „Stengiamės padaryti nedidelę atranką, tačiau viskas prasideda nuo susitikimo ir susipažinimo ugdymo įstaigoje su studentais, kurie yra pasirinkę mūsų įmonei aktualią profesiją. Šiuo metu tai – elektriko profesija. Prieš keletą metų dirbome ir su būsimais kelininkais“, – pasakojo „Žilinskis ir Co“ atstovė.
Pirmojo susitikimo metu pristatoma įmonė, mokymosi ir darbo joje galimybės, aptariama ir pameistrystės programa. „Studentams pateikiame užduočių, kuriose gali pademonstruoti savo būsimos profesijos (elektrotechnines) žinias. Kad suprastų, kaip įmonės darbuotojai dirba realybėje, buvome surengę ir išvykų į mūsų prižiūrimus objektus. Visa tai leidžia tiek mums, įmonei, tiek ir studentams suprasti, kurie žmonės galėtų ateiti pasimokyti pagal pameistrystės programą“, – pasakojo N.Sakalauskienė.
Kalbėdama apie įmonėje profesijos subtilybių besimokiusius studentus, pašnekovė paneigė vis dar gajų mitą, jog profesines ugdymo įstaigas renkasi nemotyvuoti jaunuoliai, čia atsiduriantys tik tam, kad „bent kažką pabaigtų“.
„Jeigu reikėtų vertinti pameistrius, kurie 2025 m. pas mus įmonėje pradėjo mokytis, baigė programą arba dar keliauja šiuo keliu, tai galiu visiškai paneigti paminėtus stereotipus. Buvau nuoširdžiai nustebinta jų. Pastebiu tendenciją, kad mokytis profesijos renkasi nemaža dalis tokių jaunuolių, kuriems nepasisekė labai gerai išlaikyti egzaminų.
Nepatekę į nemokamą studijų vietą aukštesniojoje ar aukštojoje mokykloje ir neturėdami ar nenorėdami mokėti už studijas, jie pasirenka ne uždarbiavimą „neaišku kur“, bet dominančių žinių pagilinimą profesinėje įstaigoje. Joje jie turi galimybę gauti daugiausia praktinių žinių (nes būtent profesinės mokyklos skiria ilgiausią praktikos laiką).
Žinau ne vieną atvejį, kai pabaigę profesinę mokyklą, jaunuoliai vėliau įstoja į aukštąją mokyklą ir mokosi daug labiau motyvuoti, su daug didesniu žinių bagažu. Tokie žmonės jau yra pačiupinėję profesiją, gavę praktinių užduočių, žinantys, ko reikės šiame darbe“, – kalbėjo elektriko specialybės besimokančius pameistrius jau kelerius metus priimančios įmonės atstovė.
Karjeros galimybė pabėgėliams iš Ukrainos
Ji įsitikinusi – šis kelias naudingas tiek būsimam darbuotojui, tiek ir darbdaviui. „Tai idealus kelias rasti darbuotojus toms įmonėms, kurių darbuotojų šiuo metu labai trūksta Lietuvoje. Pvz., mūsų rinkoje – aukštos įtampos elektros tinklų aptarnavime, tokių specialistų labai trūksta, todėl mums pameistrystės programa – šviežio oro gūsis. Kam darbuotis su trečiųjų šalių piliečiais, kurių įdarbinimo procesas labai ilgas ir sudėtingas, kai galime mūsų pačių jaunimą užsiauginti, įdarbinti ir turėti aukštos kvalifikacijos specialistus“, – pažymėjo pašnekovė.
Pasak jos, pameistrystės programoje gali dalyvauti ir pabėgėlio statusą turintys jaunuoliai, pvz., jauni ukrainiečiai: „Mūsų įmonės pavyzdys rodo, kad jie gali tapti pameistriais. Jauni žmonės visai neblogai ir daug greičiau išmoksta lietuvių kalbą negu leidimus čia gyventi turintys vyresni rusakalbiai. Šiuo metu pas mus yra du jauni ukrainiečiai, turintys pabėgėlio statusą. Vienas iš jų į įmonę pateko būtent per pameistrystės programą. Jaunas vyrukas pasirinko elektriko profesiją, buvo pameistriu, o dabar įmonėje sėkmingai tęsia karjerą.“
„Pameistrystė – kaip kariuomenė“
Kauno technologijų mokymo centro, dalyvaujančio Europos socialinio fondo agentūros vykdomame projekte „Pameistrystė – nauja galimybė man!“, projektų vadybininkas Tomas Vilčinskas pameistrystės patirtį palygino su privalomąja arba savanoriška tarnyba kariuomenėje.
„Tai tikrai didelis išbandymas mokiniui, kuris iš mokyklos suolo patenka į realią darbo aplinką. Tačiau būtent tokia patirtis labiausiai ugdo, parodo, ar pasirinkta profesija yra tavo kelias“, – įsitikinęs pašnekovas.
Ne pirmus metus vykdomos programos, anot ugdymo įstaigos vadovo, jau tampa žinomos ir verslo sektoriuje. „Pagal gaunamų paraiškų skaičių matyti, kad programų žinomumas didėja. Įmonės supranta, kad joms tai naudinga, kad tai – galimybė joms pačioms susirasti būsimą darbuotoją ir dar gauti paramą pameistrio mokymo laikotarpiui (stažuotei), kuris gali trukti 3-4 mėnesius“, – sakė Kauno technologijų mokymo centro projektų vadybininkas.
Po stažuotės dėl tolimesnio bendradarbiavimo sprendžia tiek įmonė, tiek ir pameistrys. „Kasmet sulaukiame vis didesnio susidomėjimo iš mokinių, norinčių dalyvauti pameistrystės programoje. Manau, kad ji tikrai pasiteisino“, – kalbėjo T.Vilčinskas.
Pameistrystės programos itin populiarios tokiose šalyse kaip Vokietija ir Danija. „Dualinis mokymas ten ir vyksta. Geroji praktika į Lietuvą atėjusi iš šių valstybių“, – paaiškino pašnekovas.
Pasak jo, 2026 m. pagal pameistrystės programą į skirtingas šalies įmones stažuotis keliaus 22 Kauno technologijų mokymo centro mokiniai. Labai tikėtina, kad bent pusė jų vėliau taps šių bendrovių darbuotojais.
Daugiau informacijos apie pameistrystę ir galimybes skelbiama interneto svetainėje: https://igykprofesija.lt/pameistryste
Projektas „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.
