Iš savanorės – į specialistes: kaip pameistrystė padeda atrasti savo pašaukimą ir gauti darbą

Šiuo metu kurorto globos namams vadovaujanti moteris juose dirba nuo 2008-ųjų: pirmiausia buvo socialinė darbuotoja, vėliau – užimtumo specialiste, įstaigos duomenų apsaugos pareigūne, buvo ir vidaus audito komisijos pirmininkė, EQUASS kokybės sertifikato koordinatorė.

Tačiau ji – ne vienintelė darbuotoja, kuri savo darbe apjungia įvairių studijų ir pareigų metu įgytą patirtį.

„Užimtumo specialiste pas mus šiuo metu dirba mergina, kuri pirmiausia čia atėjo kaip Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorė Agnė Padaigaitė. Jautėsi, kad ji nežino, ar galės save realizuoti šitoje vietoje, srityje, įstaigoje. Anksčiau ji buvo dirbusi daugiau individualų, o ne kontaktinį, komandinį darbą. Tačiau labai greit pasimatė, kad ji turi didžiulį potencialą – geba dirbti su žmonėmis, nors iš pradžių ji pati galvojo, kad galėtų dirbti individualiai su vienu žmogumi“, – pasakojo pašnekovė.

Asmeninė nuotr./Agne su Palangos globos namų lankytoja

Savanoriški vienam žmogui skirti nėrimo užsiėmimai labai greit peraugo į grupinį užsiėmimą, kuriame galėjo dalyvauti daugiau globos namų klientų. Vėliau mergina įstojo mokytis individualios priežiūros specialisto profesijos.

„Ši mergina buvo baigusi pedagogiką, studijavusi psichologiją, tačiau save atrado būtent pas mus. Jos, kaip specialistės, pasirinkimą tam tikroms pareigoms lėmė visa jos turėta patirtis. Tačiau ji pati pamatė, kad tai darbas, kuris ją domina. Šiuo metu, jau įgijusi profesiją, ji studijuoja socialinį darbą“, – kalbėjo globos namų direktorė, priminusi, kad minėta mergina dalyvavo ir pameistrystės programoje, o po jos liko dirbti įstaigoje.

Asmeninė nuotr./Palangos globos namų gyventojai ir Agnė, vedanti užsiėmimą

Potencialių darbuotojų sąrašas pildosi po kiekvienos stažuotės

Palangos miesto globos namai pagal Europos socialinio fondo agentūros pameistrystės programą dalyvauja jau keletą metų.

„Didžioji dalis pameistrių atkeliauja iš Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centro, turime keletą pameistrių iš privačių profesinių mokyklų. Stažuotis gali slaugytojai, kineziterapeutai, dietistai, socialiniai darbuotojai. Bet didžioji dalis yra slaugytojų padėjėjai ir individualios priežiūros specialistai. Jų mūsų įstaigai daugiausia ir reikia“, – kalbėjo globos namų vadovė.

Ji atkreipė dėmesį, kad besimokančiųjų stažuotės naudingos ne tik mokiniams, bet ir įstaigos personalui, kurie turi galimybę pasidalinti savo darbo specifika, žiniomis, išmokyti pameistrį dirbti taip, kad saugotų ne tik globos namų paslaugų gavėjus, bet ir save.

„Kita, akivaizdi nauda, – papildomos rankos, kurios mums labai reikalingos. Žinoma, tai pavyksta, jei atėjęs mokytis žmogus yra motyvuotas. Tuomet jį galime užsiauginti ir turėti savo paruoštą specialistą, kuris, atliekant pameistrystės sutarties įsipareigojimus, yra papildoma pagalba. Tikrai neretai pasitaiko ir taip, kad vėliau turime galimybę pasiūlyti ir darbą. Jei negalime, pasiliekame kontaktus tų mokinių, kurie buvo kompetentingi, gebėjo dirbti mūsų specifinėje įstaigoje, nes tikrai ne visi nori ir gali čia dirbti. Bet mes džiaugiamės tais motyvuotais žmonėmis, kurie nori“, – sakė V.Bendikė.

2024 m. įstaigoje pradėjo dirbti du pameistrystės stažuotes baigę žmonės, šiemet – dar vienas.

„Iš tikrųjų kiekvienais metais, jeigu yra darbuotojų judėjimas ir pokytis, visada po ranka turiu tą sąrašą žmonių, kuriuos norėčiau kviesti dirbti“, – sakė ji.

Asmeninė nuotr./Palangos globos namų gyventojos ir Agnė

„Mokyklinės“ praktikos neužtenka

Kalbėdama apie būsimų specialistų paruošimą profesinėse mokyklose ir mokymo centruose, pašnekovė pabrėžė, jog dauguma ateina puikiai pasiruošę teoriškai. Visgi tik praktika, prisilietimas prie tikrų situacijų, konkrečių darbų parodo, ar žmogus galės dirbti pasirinktą profesiją.

„Teorija yra teorija, bet kol žmogus negauna praktikos realioje įmonėje, tol neaišku. Praktikos užsiėmimų būna ir mokantis, bet dirbti su manekenu yra vienaip. O atėjus dirbti į skirtingas įstaigas atsiranda visai kiti dalykai. Kiekvienoje įstaigoje yra savos taisyklės, kokybės supratimas. Mūsų įstaigoje reikalavimai kokybei aukšti, todėl ir pameistrį stengiamės išugdyti kaip profesionalą, kuris puikiai dirbtų ne tik teikdamas paslaugas, bet ir bendrautų, mokėtų spręsti konfliktines situacijas“, – pasakojo V.Bendikė.

Asmeninė nuotr./Atėjusi kaip savanorė, dabar Agnė dirba Palangos globos namuose

Smagiausia, kai žmogus atranda save

Motyvacija – dar vienas dalykas, kurį akcentuoja bet kuris darbdavys. Pasak Palangos miesto globos namų vadovės, kalbant apie pameistrius, matyti tokia tendencija:

„50 ir 50“ – sakykime taip. Maždaug pusė atėjusiųjų padirbėję supranta, kad pasirinkta specialybė arba bent jau darbas pas mus įstaigoje yra ne jiems. Kita pusė supranta, kad – taip, jis nori dirbti ir būti čia, geba išlaikyti pagarbų santykį su paslaugų gavėnu, užtikrinti jo orumą ir panašiai. Tie „gerieji“ mokiniai džiugina, matosi, kad jie yra savo vietoje“, – kalbėjo pašnekovė.

Ji atkreipė dėmesį, kad jos atstovaujamoje srityje į pameistrystę dažnai ateina ne jauno amžiaus, bet vidutinio amžiaus žmonės.

„Neretai profesiją, specialybę jie keičia nebe pirmą ir ne antrą kartą. Galbūt keičia veiklos s sritį. Todėl būna labai smagu, kai matai, kad žmogus pas mus jaučiasi suradęs tai, ką nori dirbti, gali save realizuoti. Tai svarbu, nes geras specialistas turi gebėti ne tik specialybinių įgūdžių ir kompetencijų, bet ir turėti „minkštųjų“ gebėjimų, kas padeda visai įstaigai, duoda jai pridėtinę vertą. Galbūt žmogus labai kūrybiškas, ūkiškas ir panašiai“, – pasakojo V.Bendikė.

Daugiau informacijos apie pameistrystę ir galimybes skelbiama interneto svetainėje:  https://igykprofesija.lt/pameistryste

Projektas „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.