Jis kalba apie pavydą, nuovargį, ilgamečius išbandymus ir tylą, kurioje kartais tenka gyventi. Apie tai, kaip išlikti ištikimam sau, kai esi nuolat teisiamas – ne tik žiūrovų, bet ir tų, kurie patys nieko nekuria.
„Sritis, kurioje esu – ne apie tikrus santykius. Tikras yra siuvimas, tikros – medžiagos. Bet tarp žmonių – daug apgaulės, melo, netikrumo. Mada – tai nuolatiniai kompromisai“, – sako jis.
Statkevičius neslepia – būti lietuviu Paryžiuje reiškia nešti vėliavą vienam, už savo pinigus, dažnai be palaikymo. Būti vertinamam ne už kūrybą, o už tai, kaip patogiai telpi į kitų lūkesčius.
Apie santykius jis kalba kandžiai. Apie žmones, kurie prisimena tave tik tada, kai jiems tavęs reikia. Kurie ima vertinti tik tada, kai tavęs jau nebėra. Apie aplinką, kurioje dažniau spjaudoma nei plojama – ir vis tiek verta eiti savo keliu.
„Amen. Taškas. Man neberūpi, ką pasakys žmonės“, – sako Juozas. Ir šįkart, regis, juo iš tiesų galima patikėti.
Visa laida – tinklalaidėje „Ką žmonės pasakys?“
Klausyk čia: https://www.kazmonespasakys.lt/tinklalaides/juozas-statkevicius
