– Kas tau yra tikroji žurnalistika?
– Nemėgstu skirstyti žurnalistikos į tikrą ar netikrą. Nors, manau, kad jei tokį klausimą užduotume visuomenei, tikrąja jie pavadintų tyrimo skyrių darbus, prie tikrųjų priskirtų politikos ir bendrai aktualijų žurnalistus. Nors išvardintuosius labai gerbiu, vis dėlto, jei jau tektų skirstyti žurnalistiką, tai daryčiau pagal jos tikslą, vertę ir misiją bei pagal tai, kokiomis priemonėmis, vertybėmis, nuostatomis vadovaujantis ji kuriama.
Juk profesionaliai gali būti parašyta tiek sporto, tiek verslo, tiek pramogų, tiek mokslo publikacija – ir visos jos man būtų tikroji žurnalistika. O politikos ar karštų naujienų nušvietimas gali būti net labai neprofesionalus, net toks, kad tokiam „tikrumo“ etiketės tikrai neklijuotume.
Profesionalumo, objektyvumo ir etikos kriterijų paisymas galioja visiems. Galbūt, jei jau reiktų vadinti tikrąja, tai ja vadinčiau tokią, kuri parengta atsakingai – ar pramogų laida, ar sunkias problemas į viešumą traukiantis tyrimas. Man tai toli gražu ne apie kryptį, o apie formą, išpildymą, pasiektus tikslus. Ar kokybiškai, etiškai, profesionaliai – tai galioja ir sporto žurnalistui, ir tyrėjui, ir sveikatos temų reporteriui.
– Kuo, tavo manymu, žurnalisto darbas gali pakeisti visuomenę?
– Žurnalisto darbas gali keisti ir turi, kai reikia. Bet nebūtinai. Ką dažnai pamirštame, beje, – gali būti ir nekeisti, kai nereikia. Nesinaudoti galia be reikalo, įvertinti, klausti ir tik išsiaiškinus kelti problemas į viešumą. Ir natūralu, kai problema tikrai yra – kalbėti, viešinti.
Esame girdėję daugybę istorijų, kai po žurnalistų paviešintų faktų, nusikaltimų, įstatymų pažeidimų įvyksta pokyčiai – nuo pokyčių valdžioje, pareigūnų nusišalinimų iki įstatyminės bazės. Kai sprendžiamos problemos, iškapstoma tiesa – aišku, tai yra viena esminių misijų, bet yra ir kitų – informuoti, praplėsti akiratį, papasakoti istoriją, suteikti emocijų, atskleisti įvairias nuomones. Ir tai atneša reikšmingų pokyčių – žmonių gyvenimuose, visuomenės mąstysenoje, tolerancijoje ir pan.
– Kodėl pasirinkai šios srities žurnalistiką?
– Sveikatos žurnalistika mane žavi seniai. Šiuo atveju gal galiu atsakyti trumpai – man tai ir įdomu, ir artima, ir labai svarbu bei reikšminga visuomenei. Sveikatos klausimai daugiau ar mažiau rūpi visiems, liečia visus, o ir temų bei problemų spektras labai platus.
– Ar gali prisiminti atvejį, kai tavo darbas tiesiogiai prisidėjo prie pokyčio – įstatymo, tyrimo ar viešo sprendimo?
– Yra labai daug jautrių istorijų, kuriomis žmonės, kad ir kaip jiems būtų sunku, nusprendė pasidalinti. Labai vertinu tai, nes esu girdėjusi ir kitų pusių, kai tokias istorijas perskaitę žmonės vėl pakyla kovoti su liga, sužino naujų jos įveikimo būdų ir pasijunta esantys ne vieni kelyje. Didžioji dalis jų paliečia širdį ir kažkam padaro netgi labai reikšmingą pokytį, net jei tik vieno gyvenimo.
Bet jei kalbėtume apie įstatyminius pokyčius ar pan., greičiausiai ryškiausias yra kartu su tarptautiniais partneriais „Investigate Europe“ atliktas tyrimas, kuriuo buvo siekta atkreipti dėmesį į tragišką inovatyvių vaistų prieinamumą Lietuvoje. Po tyrimo daug dėmesio skyrėme cistinės fibrozės vaisto kompensavimo temai, nes Lietuva buvo viena paskutinių ES šalių, jo nepatvirtinusių.
Ne kartą teko bendrauti su mama, kuri tiesiog vis melsdavo, kad beprotiškai brangų vaistą dukrai pavyktų įpirkti dar bent mėnesiui, taip vis laukdama – gal pagaliau kompensuos. Net tada, kai jau buvo patvirtintas kompensavimas, vėl viskas užstrigo mažiausiai keturiems mėnesiams, kas vaikus tiesiog stūmė mirties slenksčio link.
Kai galiausiai visų pastangomis – asociacijos, atstovaujančios sergančiuosius, mamų, vaikų ir kitų žmonių – pavyko pasiekti kompensavimą, kuris tiesiog išgelbėjo vaikų gyvybes, mamos skambutis pranešti, kad pirmą kartą tiesiog vaistinėje gavo kompensuotus vaistus, ir dukros nuotrauka su jais rankoje tikrai palietė labai smarkiai.
Skaitykite Idos Mažutaitienės parengtus straipsnius:
Suprasti akimirksniu
- „Gyvybės kaina“
- Gyvybės kaina (I): nuo mirties gelbstintys vaistai metais stringa Lietuvos biurokratijos gniaužtuose, viceministras siūlo nedramatizuoti
- „Šiandien nekalbėtume“: paskendus biurokratijos pelkėje, pacientus gelbėja žmonių aukos ir stebuklai
- „Kartais „nulaiko“ tik aštuoniese“: Badaras apie „elektronkių“ perdozavusius jaunuolius priėmimo skyriuose
- Gydytojai vis nerado Viktorijos galvos skausmo priežasčių: galiausiai klastinga liga smogė žaibu
„Žurnalistika mato daugiau“ tai turinio skiltis, kuri yra projekto „Tikra žurnalistika atneša tikrus pokyčius“ dalis.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas – skirta 700 000 Eur.
