Socialiniuose tinkluose ir komentarų skiltyse moterys buvo kaltinamos, teisiamos ir „demaskuojamos“, tarsi jos būtų pagrindinės šios istorijos veikėjos. Viešas linčo teismas vyko greitai ir be skrupulų.
Visuomenė pasidalijo į dvi aiškias stovyklas. Vieni laikosi nuomonės, kad moterys tokiose situacijose visuomet yra aukos, o už seksą mokantis vyras – agresorius. Kita pusė kalba apie „sekso darbuotojus“, pabrėždama, esą tai – laisvas, savanoriškas ir apgalvotas pasirinkimas. Šioje retorikoje patogiai nutylima, kas iš tiesų turi galią, pinigus ir kontrolę.
15min pakalbino Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovę Kristiną Mišinienę, kuri pabrėžia, kad supaprastinti šią temą iki „pasirinkimo“ ar „nepasirinkimo“ – pavojinga: „Kol nepanaikinsime tų aplinkybių, būsime tik bejėgiais stebėtojais“.
Centro vadovė akcentuoja, jog priežasčių, dėl kurių žmonės atsiduria prostitucijoje, yra daug ir jos visada individualios. Tai gali būti ankstesnių gyvenimo laikotarpių traumos, sveikatos ar priklausomybių problemos, finansinis nepriteklius.
„Bendrai paėmus, prostitucijoje ieškoma išgyvenimo, atsilaikymo prieš susikaupusias problemas, galimybių. Pastaraisiais metais sutinkame nemažai moterų, atsidūrusių prostitucijoje dėl karo, įvairių politinių konfliktų jų gimtosiose šalyse. Suteneriai džiaugiasi galėdami lobti, pavyzdžiui, iš venesueliečių pardavinėjimo, tačiau visi puikiai žinome, kad ekonominė, politinė suirutė šioje Pietų Amerikos šalyje tiesiog išvarė daugybę jos gyventojų ieškoti bet kokių pragyvenimo šaltinių svetur“, – kalba K.Mišinienė.
Epsteino bylų gniaužtuose
Kalbant apie Epsteino bylas ir jose minimąsias moteris, viešojoje erdvėje nuolat kartojamas klausimas: ar jos aukos, ar tai buvo „pasirinkimas“. Komentaruose mirga kaltinimai – neva jos pačios prašėsi, siuntė nuotraukas, siūlė drauges, žinojo, į ką veliasi. Šiame triukšme dažnai pamirštama viena esminė detalė – realus galios disbalansas.
K. Mišinienė ragina vengti paviršutiniškų apibendrinimų ir nekurti mitinio „tikros aukos“ paveikslo, pagal kurį sprendžiama, kas nusipelno empatijos, o kas – pasmerkimo.
„Sutinku, jog skaitome apie kai kurias merginas atkakliai prašiusias rėmimo, kitos jau siūlė drauges, siuntė jų nuotraukas, žadėjo surasti dar daugiau „gražių mergaičių“. Tačiau net ir išspręstose prekybos žmonėmis bylose matome veikus daug asmenų, kurie niekada nebuvo patraukti atsakomybėn, kurie veikė „pilkojoje zonoje“, nors mums atrodo, kad jų kaltė tarsi matoma plika akimi“, – sako centro vadovė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad Epsteino bylų mastas yra gerokai didesnis nei tai, kas pasiekė viešumą. Ne visi skaito tas pačias bylas, o sprendimus dažnai daro remdamiesi fragmentais. Tuo tarpu Epsteino aukų advokatai tvirtina, jog „sunkiausios“ bylos nebuvo paviešintos ir dėl jų šiuo metu vyksta atkakli kova.
-
Paviešinus Epsteino failus – vėl iškilo šiurpus vaizdo įrašas: vakarėlio dalyvius manekenė apkaltino siaubingu poelgiu
-
Išlepinta tėvo numylėtinė, tapusi Epsteino drauge ir dešiniąja ranka: kodėl Ghislaine Maxwell tarnavo „monstrams“?
-
Seksualinis nusikaltėlis Brunelis – šmėžavo Vilniuje ir balerinos Simonos laiške Epsteinui: „Man jis labai patinka!“
„Aš siūlau nenaudoti „sex worker“ (sekso dabuotojų) termino, nelaikau prostitucijos darbu. Visa mano darbo praktika, moterys, beje, ir vyrai, kuriuos čia sutikau, nė iš tolo nebuvo panašūs į laimingai pasirinkusius darbo vietą. Kaip minėjau, yra daug aplinkybių, kodėl žmonės atsiduria prostitucijoje, tad kol nepanaikinsime tų aplinkybių, būsime tik bejėgiais stebėtojais. Taip pat manau, jog visas sekso industrijos laukas veikia išimtinai sekso pirkėjo ir jam organizuojančio perkamą seksą sutenerio naudai. Moterų kūnai čia yra tik prekė, reikalinga tik seksualiniam malonumui, galios troškimui patenkinti“, – aiškina K. Mišinienė.
Nestabdomi sekso pirkėjai pavirsta negailestingomis pabaisomis
Viešojoje erdvėje dažnai kartojama, kad prostitucija – tai pinigų klausimas. Tačiau Epsteino bylos griauna šį patogų paaiškinimą. Jose minimos moterys dažnai buvo išsilavinusios, turėjo finansinį pagrindą, socialinį kapitalą. Tai verčia klausti nepatogaus klausimo: kodėl visuomenė vis dar ieško atsakymų moterų elgesyje, o ne vyrų veiksmuose?
„Man tenka nuoširdžiai apgailestauti, girdint tokius klausimus. Jei mes prostituciją bandysime suprasti per parsiduodančių, parduodamų moterų prizmę, mes nerasime jokių atsakymų. Kažkodėl mažai ką domina sekso pirkėjo – turinčio gerą darbą, šeimą, reputaciją bendruomenėje kompulsyvus lankymasis viešnamiuose, nepasotinamas alkis naujiems kūnams ir išgyvenimams. Epsteino ir jo bendrininkų byla parodė, jog nestabdomi sekso pirkėjai pavirsta negailestingomis pabaisomis, kai visos sukauptos ar paveldėtos gėrybės tarnauja tik vienam – daugiau, vis daugiau svaigulio, nesibodint prievartos, kankinimų ir pan.“, – sako K. Mišinienė.
Apsaugoti ir padėti
Kaip apsaugoti žmones nuo įsitraukimo į prostituciją ir kokią atsakomybę turi prisiimti visuomenė? Pasak K. Mišinienės, tai klausimas, reikalaujantis ne tik empatijos, bet ir politinės valios.
„Manau, reiktų būtinai pradėti nuo švietimo, tačiau gerai suprantu, jog kol kas ir tų švietėjų neturime labai daug. Reiktų pradėti nuo beprasmio ANK 487 str. keitimo, kriminalizuoti sekso pirkimą, keisti visą valstybės politiką dėl atlaidaus požiūrio į prostitucijos organizavimą, tada tikiu, po truputį keisis ir visuomenės požiūris bei elgesys. Gal tada piktinsimės ne tomis „besisiūlančiomis“, bet suprasime, jog žmogaus kūno pirkimas yra žalojantis visą bendruomenę veiksmas.“
