Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 10 01, 19:01

Kauno sentikių bendruomenė: kuo skiriasi nuo stačiatikių ir kodėl nesureikšmina tradicijų

Įėjus pro cerkvės duris pasigirsta giesmės bažnytine slavų kalba, o moterys skaromis apsigaubusios galvas ir barzdoti vyrai ritmingai žegnojasi dviem pirštais. Nuo altoriaus atsisuka dvasininkas ir nešinas smilkytuvu šventina medų ir obuolius, sudėtus ant baltai dengtų stalų. Po mišių daugelis skuba įsigyti šventinto medaus – tikima, kad jis padeda pasveikti nuo ligų. Taip minima viena iš dvylikos didžiausių sentikių švenčių – Kristaus atsimainymo šventė.
S.Krasnopiorovas Žaliakalnio cerkvėje šventina medų ir obuolius, 2022 m. Rugpjūčio 19 d. Tik prenumeratoriams
S.Krasnopiorovas Žaliakalnio cerkvėje šventina medų ir obuolius, 2022 m. Rugpjūčio 19 d. / Gabrielės Navickaitės / 15min nuotr.

Sentikiai Lietuvoje gyvena daugiau kaip 300 metų, tačiau daugeliui šis tikėjimas vis dar yra nepažįstamas. Sentikybė atsirado XVII amžiuje, kai patriarchas Nikonas pradėjo Rusijos stačiatikių bažnyčios reformą.

Dalis stačiatikių reformai nepritarė – dėl to buvo naujosios bažnyčios prakeikti ir persekiojami. Taip jie ėmė bėgti į kitas valstybes. Sentikių Lietuvoje dabar yra daugiau kaip 20 tūkst.

Gabrielės Navickaitės / 15min nuotr./Kauno sentikių bendruomenės mišios Žaliakalnio cerkvėje
Gabrielės Navickaitės / 15min nuotr./Kauno sentikių bendruomenės mišios Žaliakalnio cerkvėje

Nors sentikybė Lietuvoje yra daugiau nei tris amžius, daugelis vis dar nežino, kad sentikiai nėra stačiatikiai. Nuo stačiatikių sentikiai labiausiai skiriasi apeigomis – žegnojasi dviem pirštais, kitaip atlieka krikštą, pripažįsta tik senąsias liturgines knygas ir ikonas, nepripažįsta patepimo, sutvirtinimo ir Komunijos sakramentų.

Sergijus Krasnopiorovas – Kauno sentikių religinės bendruomenės dvasininkas. Sergijus yra iš Vilniaus, bet save laiko kauniečiu – čia gyvena jau 10 metų.

Gabrielės Navickaitės  / 15min nuotr./S.Krasnopiorovas stovi prie Kauno Žaliakalnio cerkvės  2022 m. Rugpjūčio 19 d.
Gabrielės Navickaitės / 15min nuotr./S.Krasnopiorovas stovi prie Kauno Žaliakalnio cerkvės 2022 m. Rugpjūčio 19 d.

„Mano tautybė yra rusas, bet Lietuva yra mano tėvynė. Čia aš gimiau. Nė vienas iš mūsų negali savo tautybės išsirinkti“, – sako S.Krasnopiorovas. Dvasininkas teigia, kad Kauno sentikių bendruomenei priklauso apie 3000 narių. Per metus išpažinties pas jį ateina apie 1000 žmonių.

Karo Ukrainoje akivaizdoje stačiatikių bažnyčia užima politinę poziciją – tuo tarpu sentikių šventikas S.Krasnopiorovas sako, kad bažnyčia neturi kištis į politiką.

„Mes kiekvieną sekmadienį meldžiamės, kad kuo greičiau ta baisybė baigtųsi. Kai buvo pandemija, irgi meldėmės, kad ji greičiau baigtųsi. Cerkvė gelbėja žmones, o ne nori pražudyti. Ar tai virusas, ar karas, mes visada norime, kad visi žmonės kuo geriau gyventų“, – sako dvasininkas.

Mes kiekvieną sekmadienį meldžiamės, kad kuo greičiau ta baisybė baigtųsi.

Gabrielės Navickaitės  / 15min nuotr./Kauno sentikių bendruomenės mišios Žaliakalnio cerkvėje
Gabrielės Navickaitės / 15min nuotr./Kauno sentikių bendruomenės mišios Žaliakalnio cerkvėje

Sentikius priimdavo bajorai

Bendruomenės maldos namai – Šv. Nikolajaus stebukladario cerkvė – yra Žaliakalnyje. Ji čia stovi nuo 1906 m., kai buvo pastatyta Prozorovų šeimos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką