Mato didžiulę prasmę
„Psichikos sveikata dar neseniai buvo visiškas tabu mūsų visuomenėje. Tad be galo džaugiuosi jau kelintus metus vykstančiu projektu „Žvelk giliau“, kuris leidžia prisiliesti prie jautriausių temų ir mažinti stigmą. Suprantu žurnalistinio darbo atsakomybę perteikti žmonių istorijas, jų pasidalinimus ir žinau, kad šiame procese yra nelengva abiem pusėms. Nelegva dalintis savo sunkumais, nes vis dar bijoma aplinkos neigiamos reakcijos, taip pat emociškai gali būti sunku perteikti sudėtingas patirtis ir išgyvenimus – labai tai vertinu. Tačiau nėra kito būdo padaryti pokytį visuomenėje“, – sako portalo 15min Gyvenimo skyriaus vadovė Jūratė Juršienė.
Redaktorės teigimu, tik kalbėdami mes galime išsklaidyti mitus apie įvairius psichikos sunkumus. Svarbu suvokti, kad nei vienas nesame nuo to apsaugotas, tai gali nutikti kiekvienam. Kaip ir įvairios fizinės ligos, taip ir psichikos sutrikimai gali užklupti visus.
Nėra kito būdo padaryti pokytį visuomenėje
„Esu susidūrusi su šiomis problemomis artimoje aplinkoje, tad žinau, kiek tai atima visos šeimos jėgų, kaip svarbu gauti pagalbą ir žinoti, kur jos ieškoti. Ir kaip svarbu šviesti visuomenę, nes labiausiai skaudina tokiose situacijose požiūris, kad eiti pas psichologą gėda. Norėčiau, kad žmonės suprastų: žmogus pats nesirenka psichikos sveikatos sunkumų. Deja, jie nutinka ir mes turime tai priimti, būti kantrūs ir jam padėti. Ir rūpintis savimi, savo psichikos sveikata, taip rodydami gerą pavyzdį, nes kartais tik tai ir gali įkvėpti“, – dalinasi J.Juršienė.
Svarbu „legalizuoti“
„Visai neseniai rašiau straipsnį apie moterį, kuri gyvena su psichikos sveikatos sutrikimu ir susidūrė su sunkumais tada, kai ieškojo darbo. Klausydama jos pagalvojau, kad aš gyvenu gerame „burbule“ – mano aplinkoje psichikos sveikatos temos nėra tabu ir stigmatizuojamos. Bet taip pat gerai suprantu, kad tai – tik saugus mano „burbulas“, – sako portalo 15min Gyvenimo skyriaus žurnalistė Raimonda Mikalčiūtė-Urbonė.
Prieš porą metų ji pati susidūrė su sunkumais, dėl kurių kreipėsi psichiatro ir psichoterapeuto pagalbos. „Buvau perdegusi. O vėliau man diagnozuotas nerimo sutrikimas. To neslepiu nuo kolegų, žinoma, nevaikštau ir nepasakoju visiems. Visgi manau, kad mano asmeninė patirtis man padeda rašant psichikos sveikatos temomis – aš žinau, kaip kartais nepatogu, nedrąsu, o gal gėda pasakoti apie tai, ką tu jauti, su kuo susidūrei ir galbūt dar susidursi“, – sakė R.Mikalčiūtė-Urbonė.
Mano asmeninė patirtis man padeda rašant psichikos sveikatos temomis.
Jos nuomone, situacija pastaraisiais metais tikrai keičiasi: žiniasklaidoje daugėja straipsnių, laidų, kuriuose paliečiamos įvairios psichikos sveikatos temos.
„Žinoma, dar daug žmonių, besidalinančių savo istorijomis, nenori atskleisti tapatybės. Tačiau to net ir nereikia. Svarbiausia, kad tos temos legalizuojamos, normalizuojamos. Aš pati dažnai sau kartoju, kad „normalu, kai neramu.“ Kitaip tariant, žmogus gali jaustis visaip. Kaip kad fizinė sveikata yra įvairi, taip ir psichikos“, – kalbėjo žurnalistė.
Jos nuomone, įvairios iniciatyvos (pvz., „Žvelk giliau“) stipriai keičia žmonių supratimą ir požiūrį į psichikos sveikatos sunkumus ir sutrikimus bei į tai, kaip gyvena žmonės, kurie su jais susiduria.
„Pirmiausia – pačių ambasadorių, kurie turi erdvę, kur gali papasakoti savo istorijas ir matyti prasmę jomis dalintis viešai. Taip pat – kitų žmonių, kurie iki šiol galbūt dar nesusidūrė arba nepastebėjo savo aplinkoje tokių žmonių. Esu dalyvavusi „Žvelk giliau“ renginiuose, kuriems prasidėjus atėjusieji nedrįsta kalbėti. Bet vėliau, jau išgirdę dalyvių istorijas, ima atsiverti. Kai kurie – pirmą kartą atvirai pasidalina savo patirtimi – asmenine ar šeimos narių“, – sakė R.Mikalčiūtė-Urbonė.
Patirtis ir naujos žinios, gilinimasis padeda geriau suprasti temas, kurios kartais būna itin jautrios.
Rašant psichikos sveikatos temomis, netrūksta iššūkių. Pirmiausia dėl to, jog šiuo metu ši sritis keičiasi: tenka mokytis, pvz., naujų formuluočių, gilintis į teisinius ir kitokius pokyčius, kurių Lietuvoje atsiranda kasmet.
„Tačiau ta patirtis ir naujos žinios, gilinimasis padeda geriau suprasti temas, kurios kartais būna itin jautrios. Pvz., suicido. Žurnalistai, kaip ir didžioji dalis visuomenės, šiuo metu yra procese – mes kartu mokomės empatiškai kalbėti jautriomis temomis“, – pastebėjo žurnalistė.
Ar gali tai daryti kiekvienas žurnalistas?
15min Gyvenimo rubrikos žurnalistė Asta Kaušakienė tikina, kad psichikos sveikata vis dar stipriai stigmatizuojama: „Bent jau mano nuomone, tik tam tikrose amžiau grupėse – jaunesni žmonės gana atvirai apie tai kalba ir dalinasi savo patirtimi socialiniuose tinkluose, tuo pačiu skatindami atsiverti ir tuos, kurie nori kalbėti, bet bijo. Paskatinti atsiverti ir pasipasakoti interviu apie patirtus psichikos sveikatos sunkumus ne visada lengva, kadangi dažnai sulauki klausimo – o ką tai duos? Kam tai naudinga? Bet yra žmonių, kurie taip ir neišdrįsta pasidalinti arba paskutinę minutę persigalvoja, tiesiog bijodami visuomenės reakcijos. Manau, kad kiekvienas turime aplinkoje žmogų, kuris susidūrė su psichikos sveikatos sunkumais, tačiau kaip galime padėti, jeigu girdime tik tylą, o atsiverti sunku dėl aplinkinių komentarų?“
Yra žmonių, kurie taip ir neišdrįsta pasidalinti arba paskutinę minutę persigalvoja, tiesiog bijodami visuomenės reakcijos.
Pasak žurnalistės, rašyti apie psichikos sveikatos sutrikimus yra ir įdomi patirtis, ir didžiulė atsakomybė, kadangi vis dar turime nemažai įvairių nuomonių bei komentarų, apie kuriuos kalba ir turintieji psichikos sveikatos sutrikimų. Ar tai gali daryti kiekvienas žurnalistas – t.y., rašyti apie emociškai sunkias patirtis?
„Turbūt tai priklauso nuo to, kokią žinutę nori perduoti ir kiek tau artimos tokios temos, kiek nori gilintis į sudėtingas emocines patirtis bei jas atskleisti etiškai ir tuo pačiu padėti kitiems.
Štai šitoje vietoje ir norisi didžiausio pokyčio – nebebijoti kalbėti garsiai, kad man sunku, kad aš patiriu psichikos sveikatos sunkumų ir kad man reikia pagalbos. Visi projektai, skirti visuomenės švietimui psichikos sveikatos tema, labai stipriai prisideda prie to, kad galbūt kreipsimės pagalbos, pasakysime artimajam, o gal nepažįstamajam, kaip man sunku ir kad noriu pasikalbėti. Jeigu kiekviena mano parašyta istorija ir išpažintis apie nueitą kelią kažkam įkvėps drąsos keistis ir keisti gyvenimą, apsilankyti pas specialistus ar suvokti, kad nesi vienas, kai atrodo, kad viskas slysta iš po kojų, tai bus mažas žingsnelis į laimingesnį gyvenimą, ko visi ir siekiame“, – apie psichikos sunkumų temų viešinimo prasmę svarstė A. Kaušakienė. Žurnalistė pridūrė, kad labiausiai norisi, jog nebeliktų baimės ir stigmos, kad įžengtume į naują psichikos sveikatos erą, kur galima jaustis saugiai ir komfortiškai.
Suprasti ir padrąsinti
15min Gyvenimo skyriaus žurnalistė Ida Mažutaitienė tikino, kad psichikos sutrikimų temų gvildenimas, žmonių, kurie susiduria su jais, istorijų dalinimasis yra itin svarbus, o patį rašantį bei visuomenę veikia įvairiais aspektais.
„Tikiu, kad kalbėti šiomis temomis yra labai svarbu. Pirmiausia todėl, kad ne kartą esu girdėjusi, jog žmonės būtent perskaitę istoriją, pasidalintą žiniasklaidoje, suprato, kad jiems reikia kreiptis pagalbos. Išdrįsto tai padaryti ar tiesiog sužinojo naudingos informacijos, kaip tai padaryti. Žmonėms dažnai reikia visai nedidelio pastūmėjimo, jie perskaito herojaus pasakojimą, susitapatina su juo, įvertina, kad istorija labai panaši, pamato, kad yra išeičių – kaip spręsti, kaip gyventi toliau“, – komentavo žurnalistė.
Dalindamasi savo pastebėjimais I. Mažutaitienė tikino matanti per pastaruosius metus įvykusį didžiulį pokytį. Anksčiau įkalbėti žmogų apskritai kalbėti apie psichikos sveikatos iššūkius, o juolab atskleisti tapatybę buvo didžiulis iššūkis.
„Natūralu, esminė to priežastis yra stigmatizavimas. Nors jo tikrai dar nemažai, tikrai nesuklysiu sakydama, kad mažėja. Pirmiausia, tai yra tų žmonių, tų pirmųjų, kurie ryžosi žengti į šviesą su didžiuliais savo skauduliais, dėka. Tai yra labai daug drąsos ir ryžto reikalaujantys žingsniai, žengiami iš esmės ne tik dėl savo, bet ir kitų, su panašiais sunkumais susiduriančių žmonių gerovės, kokybiškesnio gyvenimo sociume. O dabar, kai atsiveriančių daugiau, norėčiau paminėti ir kitą apsektą, tai didina visuomenės supratimą apie tai, jog psichikos sveikatos iššūkiai nėra itin reta, kažkur „kosmose“ esanti problema. Mažesnius ir didesnius sunkumus išgyvena daugelis, o kalbėjimas apie tai, parodymas, kad su ja pasaulyje ir Lietuvoje susiduria tikrai ne vienas ar du žmonės, iš esmės nuleidžia problemą ant žemės“, – svarstė I. Mažutaitienė.
Kalbėdama apie asmeninį santykį su šiomis temomis I. Mažutaitienė tikino, kad jos gerokai praplečia visuomenės, problemų, su kuriomis susiduria žmonės suvokimą bei, aišku, didina empatiją: „Kiekvienas dažnai gyvename savo burbule, net nenutuokdami, ką patiria, kaip su sunkumais kasdien gyvena kiti. Tikrai būna istorijų, kurias viduje nešioju ne vieną dieną. Kurios man pačiai atvėrė absoliučiai kitą supratimą apie vieną ar kitą sutrikimą. Atviras pokalbis visada padeda. Jei kiekvienas turėtume galimybę iš arčiau pažinti tuos žmones, manau, stigmos būtų gerokai mažiau. Viliuosi, kad mes, prisidedami prie kad ir netiesioginio dialogo, padedame skirtingiems visuomenės burbulams suprasti vienas kitą ir leisti būti tokiems, kokie esame.“
„Žvelk giliau” siekia ugdyti tolerantišką Lietuvos visuomenę, turinčią pakankamai žinių apie psichikos sveikatos svarbą ir iššūkius. Kalbėdami apie psichikos sveikatą ir jos sunkumų patiriančių asmenų bei jų artimųjų realias patirtis keičiame visuomenės požiūrį bei skatiname teigiamas nuostatas ir elgesį tokių asmenų atžvilgiu.
