Vaikystėje šiukšlės atrodė normalu
Makalius prisimena, kad augdamas dažnai matydavo kiemuose numestas šiukšles – kramtomąją gumą, saldainių ar ledų popierėlius. Tuo metu tai niekam pernelyg neužkliūdavo.
Pirmieji didesni kultūriniai skirtumai išryškėjo pradėjus keliauti po užsienį.
„Prieš penkiolika metų Švedijoje pamačiau, kad reikia susimokėti už skardinę ar plastikinį buteliuką, o vėliau, jį grąžinus, atgauni pinigus. Tais laikais man tai atrodė visiška beprotybė. Nebuvau prie to pripratęs“, – prisimena jis.
Man atrodo, kad jau galime rodyti pavyzdį kitiems.
Šiandien situacija pasikeitė iš esmės. Keliautojas sako, kad kuo daugiau matė įvairių šalių patirčių, tuo labiau suprato rūšiavimo naudą.
„Dabar yra priešingai – man keista nuvykus į kai kurias šalis pamatyti bendras šiukšliadėžes ar konteinerius. Lietuvoje rūšiuoja vis daugiau žmonių, tai tampa kasdiene rutina. Man atrodo, kad jau galime rodyti pavyzdį kitiems“, – svarsto pašnekovas.
Makaliaus mintis apie atsakingą keliavimą patvirtina ir naujausi tyrimo duomenys. 2026 m. gegužę tyrimų bendrovės „Spinter Research“ asociacijos „Gamtos ateitis“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad dauguma Lietuvos gyventojų (54 proc.) nemano, jog atostogaujant rūšiuoti atliekas yra sunkiau nei namuose. Vis dėlto trečdalis respondentų pripažino susiduriantys su iššūkiais. Dažniausiai minimos priežastys – rūšiavimo konteinerių trūkumas poilsio vietose, nepatogiai įrengtos atliekų surinkimo vietos bei skirtingos rūšiavimo taisyklės.
Azijoje ir Afrikoje vaizdai verčia susimąstyti
Per daugybę metų keliaudamas Makalius matė ne tik įspūdingų vietų, bet ir tokių vaizdų, kurie kelia nusivylimą. Ypač skaudu, prisipažįsta, matyti aplinkos taršą kai kuriose Azijos ir Afrikos valstybėse.
„Ten būna tiek daug atliekų, kad vietiniai žmonės jų jau net nebepastebi. O man tai labai bado akis kaip ir kitiems keliautojais. Tai tik parodo, kaip stipriai pasikeitė mūsų pačių požiūris ir kaip šiukšlinimas mums tapo nebepriimtinas“, – pasakoja jis.
Įdomu tai, kad Lietuvos švara neretai nustebina ir užsieniečius. Makaliaus pažįstami keliautojai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, apsilankę Lietuvoje, stebėjosi, kaip tvarkingai atrodo mūsų miestai ir viešosios erdvės.
„Jie man sakė, kad Lietuvoje labai švaru. Klausė, ar čia tiesiog labai gerai viskas tvarkoma ir prižiūrima. O aš pagalvojau, kad gal mes tiesiog išmokome nebešiukšlinti“, – šypsosi keliautojas.
Rūšiuoja, bet vis dar mokosi
Nors pats aktyviai rūšiuoja, Makalius pripažįsta, kad iki šiol atranda naujų dalykų: „Tik neseniai sužinojau, kad plastikinis dantų šepetėlis nemetamas į plastiko konteinerį, o turi keliauti į mišrias atliekas. Stengiuosi domėtis ir nuolat sužinau kažką naujo“.
Namuose keliautojas yra sukūręs visą rūšiavimo sistemą. Virtuvėje įrengtas atskiras didelis stalčius tarai, o atliekos skirstomos į tris skirtingas šiukšliadėžes. Be to, su kaimynais jie papildomai užsisakė stiklo bei plastiko ir popieriaus pakuočių konteinerius.
Skandinavija ir Vokietija rodo pavyzdį
Keliaudamas po Europą Makalius labiausiai išskiria Skandinavijos šalis. Jo teigimu, ten rūšiavimas žmonėms jau tapęs savaime suprantamu dalyku ir nebereikalauja papildomų pastangų.
Dar vienas pavyzdys, kuris jam įstrigo atmintyje, – koncertas po atviru dangumi Vokietijoje. „Norėdamas nusipirkti gėrimą, turi įsigyti daugkartinę stiklinę arba kitą tarą ir sumokėti užstatą. Vėliau gali ją pasilikti kaip suvenyrą arba grąžinti ir atgauti pinigus. Daugelis žmonių renkasi grąžinti. Tokie sprendimai mane labai įkvepia ir norėčiau jų daugiau matyti Lietuvoje“, – pasakoja keliautojas.
Kartą šiukšlintoją sudrausmino emocingai
Nors paprastai stengiasi nekonfliktuoti, sako, yra buvę situacijų, kai tylėti nepavyko. Ypač jį piktina ne pavienės šiukšlės, o miškuose įrengiami nelegalūs sąvartynai, kur paliekamos padangos ir kitos atliekos: „Man tai tiesiog nesuvokiama“.
Parodžiau jam pirštu į smilkinį. Gal ir negražu, bet man dėl to negėda.
Vieną kartą jis sureagavo ir į vairuotoją, kuris važiuodamas išmetė šiukšlę pro automobilio langą.
„Tai buvo taip keista ir neįprasta, kad emocijos paėmė viršų. Parodžiau jam pirštu į smilkinį. Gal ir negražu, bet man dėl to negėda. Gėda turėtų būti tam, kuris išmetė šiukšlę“, – prisipažįsta Makalius.
Pokyčiai prasideda nuo mažų žingsnių
Keliautojas įsitikinęs, kad dideli pokyčiai visuomenėje prasideda nuo paprastų kasdienių įpročių. „Jeigu visi galvotų, kad nieko nepakeisime, pasaulyje nebūtų įvykę tiek daug teigiamų pokyčių. Rūšiavimas yra įprotis, kurį reikia ugdyti“, – įsitikinęs.
Pašnekovas neslepia, kad ir pats dar mokosi rūšiuoti. Vis dėlto, jo įsitikinimu, svarbiausia yra ne tobulumas, o noras pradėti ir pamažu ugdyti naujus įpročius. Makalius mano, kad jei jam pavyko priprasti prie kelių šiukšliadėžių namuose ir kasdienio atliekų rūšiavimo, tai gali padaryti kiekvienas.
Anot jo, daugiau dėmesio rūšiavimui galėtų skirti ir darbdaviai: „Norėčiau, kad daugiau biurų ir darboviečių skatintų rūšiuoti bei rodytų pavyzdį. Geri įpročiai iš darbo vietos dažnai persikelia ir į namus“, – šypteli keliautojas.
„Rūšiavimo čempionai“ – nacionalinė organizacijos „Gamtos ateitis“ ir žiniasklaidos grupės 15min iniciatyva, fiksuojanti šalies savivaldybėse jau vykstančius tvarumo pokyčius.
Iniciatyva kviečia rinktis atsakingiau, naudoti ilgiau ir tinkamai rūšiuoti. Tapti rūšiavimo čempionu gali kiekviena savivaldybė, kiekvienas jos gyventojas – tam tereikia teisingų įpročių.
Prieš išmesdami atlieką, trumpam stabtelėkime ir pagalvokime: ar tai pakuotė, iš ko ji pagaminta ir kur jai vieta? Tokie kasdieniai sprendimai padeda daugiau atliekų perdirbti, tausoti gamtos išteklius ir kurti tvaresnę ateitį.
Tapkime rūšiavimo čempionais!
