„Mokiniams ten labai geros galimybės atlikti praktiką aukščiausio lygio specializuotuose servisuose“, – sakė dėl mokinių taip toli pasiryžęs pats nuvairuoti mokytojas T. Špokas.
Jis – automobilių mechanikos profesijos mokytojas. 38 metų pedagogas įsitikinęs: kuo daugiau praktikos – tuo geresnis specialistas.
Dėl mokinių praktikos – automobiliu į Turkiją
Būtent todėl jis ryžosi važiuoti daugiau kaip tris tūkstančius kilometrų į vieną pusę iki Izmiro miesto Turkijoje. „Bilietai į šį miestą buvo labai brangūs, o praktika tokiuose autoservisuose vaikams labai reikalinga. Kolega juokais pasiūlė, kad galima važiuoti automobiliu, o aš ne juokais sutikau. Vairuoti man patinka, tad sėdom į automobilį trys mokytojai ir šeši statybų bei mechanikos specialybių mokiniai ir su dviem sustojimais nakvynei pasiekėme Izmirą“, – pasakojo biržietis.
Kolega juokais pasiūlė, kad galima važiuoti automobiliu, o aš ne juokais sutikau.
Jis suskaičiavo, kad kelionės metu pravažiavo septynias šalis, turėjo daug laiko bendrauti su praktikon vykstančiais moksleiviais, o artėjant prie Turkijos keliautojai jau net bendras dainas pradėjo traukti. Tiesa, atgal automobiliu Tadas grįšo tik su mokytojais – praktiką baigę mokiniai pagal Erasmus programą į Lietuvą parskrido lėktuvu.
„Jaunimui praplėsti pasaulėžiūrą, padirbėti geruose servisuose yra tikrai vertinga, o kelionės visuomet praturtina“, – kalbėjo mokytojas T. Špokas.
Rado darbą, kuris teikia malonumą
Jis ir pats, baigęs vidurinę mokyklą Biržuose, pirmiausia leidosi į kelionę – išvyko į Airiją laimės ieškoti.
„Man atrodė kvaila iš karto po vidurinės mokyklos stoti kažkur mokytis, nors dabar dėl to gailiuosi“, – prisipažino Tadas.
Tuo metu nežinojau, ko noriu iš gyvenimo, bet dabar džiaugiuosi atradęs tai, kas patinka.
Grįžęs iš Airijos jis įstojo į Lietuvos edukologijos universitetą, kur neakivaizdžiai 6 metus mokėsi kūno kultūros mokytojo specialybės, o paraleliai baigė ir mechaniką Biržų technologijų ir verslo mokymo centre.
„Tuo metu nežinojau, ko noriu iš gyvenimo, bet dabar džiaugiuosi atradęs tai, kas patinka. Baigęs savo mokslus, kitus pradėjau mokyti mechanikos pirmiausia Biržų technologijų ir verslo mokymo centro Vabalninko skyriuje, o po metų – jau ir Biržuose. Čia dirbu jau aštuonerius metus, o darbas iki šiol teikia malonumą“, – pasakojo du vaikus su biržiete žmona auginantis vyras.
Kai mokytojai „dega“ tuo, ką daro...
Paklaustas, ar netrūksta norinčiųjų mokytis mechanikos, Tadas tik nusišypso: mokinių tikrai netrūksta, o jų pasirinkimui įtakos, matyt, turi ir aktyvūs savo srities mokytojai profesionalai.
„Ateina pas mus vienuoliktokai, dvyliktokai – jie kartu įgyja ir specialybę, ir vidurinį išsilavinimą. Jau baigusių vidurinę ir norinčių mokytis – taip pat netrūksta. Žinoma, mes stengiamės populiarinti šią specialybę – juk patys „degame“ tuo ką darome, tad ir mokiniai tuomet kitaip žiūri į profesiją“, – sakė T. Špokas.
Jis moko remontuoti ne tik automobilius – paįvairinimui atveža ir motociklų. „Dirbdami su automobiliais pastebime, kad kartais reikėtų kiek pakeisti darbo pobūdį, tad atvežame ir motociklų paremontuoti – mokiniams tai tikrai įdomu“, – pasakojo pedagogas, kuris, be kita ko, yra ir aktyvus motociklų sporto entuziastas, vadovaujantis Biržų rajono motoklubui „Agaras“.
Sudomino motociklais
Motociklų sportu jis užkrėtė ne tik savo kolegas – į šią veiklą jis nori įtraukti ir mechanikos specialybės mokinius.
„Biržuose rengiamas vienas Lietuvos čempionato moto kroso etapas – tai didelis įvykis Biržams, o paskutinėse moto kroso varžybose savanoriavo apie 20 mokinių – taip ir santykis su mokiniais šiltesnis tampa. Be to, mokiniai susidomi ne tik automobiliais, bet ir motociklais – svarbu pažinti įvairią techniką“, – pasakojo Tadas, į moto klubo veiklas įtraukiantis ir savo šeimą bei draugus.
Anot mechanikos mokytojo, viskas vyksta praktiškai – net teorijos žinios daugiausia įgyjamos per praktiką. „Terminus reikia išmokyti iš knygos, tačiau aiškindami teoriją kviečiamės vaikus prie automobilio – kuo daugiau praktikos, tuo geresnis specialistas“, – užsidegęs pasakojo T. Špokas.
Mes stengiamės populiarinti šią specialybę – juk patys „degame“ tuo ką darome.
Biržų technologijų ir verslo mokymo centre daugiausia mokosi jaunimas iš Biržų krašto. „Prasidėjus karui Ukrainoje, turėjome keletą mokinių iš šios šalies. Žinoma, gal kiek sunkiau buvo su kalba, tačiau ilgainiui tai nebekėlė rūpesčių.
Pabaigę mokslus, dalis lieka dirbti Biržuose, kiti tęsia mokslus kolegijose ar universitetuose. Keletas buvusių mokinių yra įkūrę savo servisus Biržuose, tad tęsiame bendravimą, o ir jaunimui yra kur praktiką atlikti“, – pasakojo mechanikos mokytojas.
Svarbiausia – veikti
Aktyvus biržietis mechanika neapsiriboja. Po pamokų jis skuba į sporto salę.
„Man patinka ne tik motociklai ir automobiliai, bet ir sportas. Visą gyvenimą aktyviai sportavau, žaidžiau krepšinį, tad laisvu metu dirbu ne tik su jaunimu, bet ir darželinukus supažindinu su krepšinio pradmenimis. Važiuoju į kaimų sporto sales, kai kuriuos vaikus pats atsivežu ir po užsiėmimų parvežu namo. Svarbiausia, kad vaikai judėtų“, – apie savo veiklas pasakojo Tadas.
Aiškindami teoriją kviečiamės vaikus prie automobilio – kuo daugiau praktikos, tuo geresnis specialistas.
T. Špokas turi patarimų jaunimui, nežinančiam, kuriuo gyvenimo keliu pasukti. „Svarbiausia – veikti. Kažkada profesinės mokyklos neturėjo aukštos reputacijos, tačiau dabar profesinis mokymo lygis kyla aukštyn. Įgiję profesiją vieni mokiniai suranda savo darbo vietą, kiti – įkuria savo įmones – tokių pavyzdžių ne vienas net ir Biržuose. Treti – aiškiau žino, kokių žinių dar nori įgyti, pavyzdžiui, gilinti automobilių elektronikos žinias, tad stoja į kolegiją ar universitetą. Puiku, kai gali įgyti profesiją, pabaigti vidurinę ir siekti didesnių mokslo aukštumų. Ir nesvarbu, ar tai būtų mechanika, ar kulinarija“, – apibendrino mechanikos mokytojas Tadas Špokas.
