Sekite 15min Google
Apie tai atvirai kalba du savo sričių lyderiai – statybų bendrovės KRS savininkas Paulius Grigas ir „Termopalo“ savininkas, „Optinos“ vadovas Edvinas Mamedovas. Nors jų profesiniai keliai skirtingi, kalbėdami apie svarbiausius principus jie stebėtinai greitai randa bendrą kalbą. Abu pabrėžia tas pačias vertybes – sąžiningumą, atsakomybę ir pagarbą žmogui.
Vertybės prasideda ne nuo sienų, o nuo žmogaus
Pastaraisiais metais apie vertybes kalba kone kiekviena organizacija. Jos įrašomos interneto svetainėse, atsiranda strateginiuose dokumentuose, tampa darbdavio įvaizdžio dalimi.
„Jeigu deklaruoji viena, o pats elgiesi kitaip, žmonės tai labai greitai pamato. Kaukės anksčiau ar vėliau nukrenta“, – sako E. Mamedovas.
Jam verslas pirmiausia prasideda nuo žmogaus. Nuo gebėjimo išlikti sąžiningam tada, kai niekas nestebi. Nuo vidinio įsitikinimo, kad reputacija yra svarbesnė už trumpalaikę naudą.
P. Grigo įsitikinimu, nėra atskirų verslo ir asmeninių vertybių. Žmogus negali būti sąžiningas namuose, bet nesąžiningas darbe. Anksčiau ar vėliau tikroji prigimtis vis tiek išryškėja.
Tiek P. Grigas, tiek E. Mamedovas skeptiškai vertina deklaracijas, kurios neparemtos kasdieniais veiksmais.
Krizė – vertybių rentgenas
„Lengva kalbėti apie vertybes, kai viskas gerai. Bet kai atsiranda problemos, kai reikia priimti nepatogius sprendimus, tada ir pamatai, kiek vertas žmogaus žodis“, – teigia P. Grigas.
E. Mamedovas mano panašiai. Jo manymu, didžiausias verslo išbandymas prasideda tada, kai reikia apsispręsti tarp pelningo ir teisingo sprendimo. Kartais šie du pasirinkimai nesutampa.
„Būna situacijų, kai atsisakai pelningo sandorio, nes reputacija svarbesnė. Pinigus gali uždirbti dar kartą. Pasitikėjimą susigrąžinti daug sunkiau.“
Galbūt todėl krizės dažnai tampa savotišku lakmuso popierėliu. Jos leidžia pamatyti ne tai, ką vadovai kalba viešai, o tai, kaip jie elgiasi tada, kai pasirinkimai tampa sudėtingi.
Brangiausia verslo valiuta
Žvelgiant iš šalies gali atrodyti, kad didžiausias verslo turtas yra kapitalas, nekilnojamasis turtas ar technologijos. Tačiau abu verslininkai kalba apie visiškai kitą valiutą - pasitikėjimą.
Mamedovas puikiai žino, kokią kainą gali turėti pasitikėjimas. Viena skaudžiausių jo profesinio gyvenimo patirčių buvo susijusi su žmogumi, kuriuo jis pasitikėjo beveik kaip šeimos nariu. Šis pasitikėjimas buvo išduotas – situacija atnešė milijoninius nuostolius ir privertė iš naujo atsakyti į klausimą, ar versle apskritai įmanoma kurti santykius be pasitikėjimo.
Vis dėlto ši patirtis nepakeitė jo požiūrio į žmones. „Jeigu visais nepasitikėsi, nieko nesukursi.“
Panašų požiūrį į atsakomybę demonstruoja ir P. Grigas. Jo teigimu, verslas negali būti vien šaltų skaičiavimų sistema, kurioje viskas matuojama pelningumo rodikliais, sąnaudomis ar efektyvumo lentelėmis. Anot verslininko, už kiekvieno sprendimo visada stovi žmonės – darbuotojai, jų šeimos, klientai, partneriai ir visa bendruomenė.
„Verslo vadovas privalo būti socialiai atsakingas. Kiekvieną sprendimą reikia vertinti ne tik per pelno, bet ir per poveikio žmogui bei visuomenei prizmę“, – sako P. Grigas.
Jo įsitikinimu, trumpalaikė finansinė nauda dažnai gali atrodyti patraukli, tačiau ilgalaikę organizacijos sėkmę kuria visai kiti dalykai – reputacija, pasitikėjimas ir gebėjimas elgtis teisingai net tada, kai tai kainuoja papildomų pastangų ar mažesnį uždarbį. Būtent todėl verslas, pasak jo, turi jausti atsakomybę ne tik akcininkams, bet ir žmonėms, kurių gyvenimus vienaip ar kitaip paliečia jo veikla.
Atlyginimas pritraukia, bet neišlaiko
Dar viena tema, kurioje pašnekovų nuomonės sutampa, – požiūris į darbuotojus.
Abu sutinka, kad pinigai svarbūs, tačiau jie nėra pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonės lieka organizacijoje daugelį metų.
„Žmogus pripranta prie atlyginimo. O jeigu darbe jaučiasi neįvertintas, nelaimingas, negali kurti, – pinigai ilgai neveikia“, – sako E. Mamedovas.
P. Grigo įsitikinimu, atlyginimas padeda atverti duris, tačiau sprendimą pasilikti dažniausiai nulemia ne skaičiai. Kai algos tampa panašios, žmonės pradeda rinktis ne eurus, o emociją.
„Tada žmogus renkasi kolektyvą, vadovą, atmosferą.“
Vadovų pasaulyje dažnai kalbama apie darbuotojų motyvavimą. Tačiau abu pašnekovai iš esmės kalba ne apie motyvaciją, o apie pagarbą, gebėjimą išgirsti žmogų, apie aplinką, kurioje darbuotojas nebijo pasakyti savo nuomonės, apie organizaciją, į kurią ryte norisi ateiti.
E.Mamedovo nuomone, geriausia reklama nėra televizijos klipas ar reklaminė kampanija.
„Geriausia reklama – kai darbuotojas grįžta namo ir pasako: man gera dirbti šioje įmonėje.“
Stiprus vadovas nebijo pasakyti: „Suklydau“
Paprašytas vienu sakiniu apibendrinti savo požiūrį į vadovavimą, E. Mamedovas nedvejoja: „Pirmiausia pradėk nuo savęs.“ Jo įsitikinimu, vadovas negali reikalauti pagarbos, atsakomybės ar sąžiningumo iš kitų, jeigu pats šių principų nesilaiko. Organizacijos kultūra kuriama ne taisyklėmis ar motyvaciniais plakatais, o kasdieniu vadovo pavyzdžiu.
P. Grigas pasirinktų kitą frazę: „Nėra blogų žmonių. Yra žmonės ne savo vietoje.“ Nors šie teiginiai skamba skirtingai, abu kalba apie tą patį – vadovo atsakomybę pirmiausia pradėti nuo savęs, o ne ieškoti kaltų.
Abu verslininkai sutaria ir dėl dar vieno principo – klaidos nėra silpnumo ženklas. Silpnumas prasideda tada, kai jų nepripažįstame.
„Jeigu matau, kad buvau neteisus, atsiprašau. Nematau čia nieko gėdingo. Priešingai – manau, kad tai yra stiprybės ženklas“, – sako E. Mamedovas.
P. Grigas pripažįsta ne kartą darbuotojams ištaręs: „Buvau neteisus.“ Jo nuomone, organizacijoje turi būti vietos klaidoms, nes tik taip žmonės mokosi ir auga. Kur kas pavojingesnė už pačią klaidą yra baimė ją pripažinti.
Abiejų pašnekovų įsitikinimu, pasitikėjimas gimsta ne iš pareiginių instrukcijų, o iš vadovo elgesio. Žmonės kur kas labiau stebi ne tai, ką vadovas kalba, bet tai, kaip jis elgiasi tada, kai suklysta.
Pasitikėjimas prasideda nuo gebėjimo kalbėtis
Pasitikėjimas organizacijoje gimsta ne tik iš sprendimų, bet ir iš to, kaip apie juos kalbama. Abu verslininkai įsitikinę – daugelio problemų būtų galima išvengti, jei vadovai nebijotų atvirai kalbėtis su žmonėmis.
E. Mamedovo teigimu, darbuotojams svarbu ne tik atlygis ar pareigos. Žmonės nori jaustis matomi, gerbiami ir suprasti, kodėl įmonė priima vienokius ar kitokius sprendimus.
„Žmonės darbe ieško pagarbos, galimybės realizuoti save ir jausti prasmę“, – sako jis.
Pasak verslininko, pagarba prasideda nuo paprasto dalyko – gebėjimo išklausyti ir nebijoti sudėtingų pokalbių. Vadovas neturi visada turėti visų atsakymų, tačiau turi būti pasirengęs kalbėtis.
P. Grigas taip pat pabrėžia atviros komunikacijos svarbą. Jo įsitikinimu, stipri komanda kuriama tada, kai žmonės nebijo išsakyti problemų, pasiūlyti idėjų ar pripažinti klaidų.
Abu pašnekovai sutaria: darbuotojai pirmiausia stebi ne tai, ką vadovai parašo apie vertybes, o tai, kaip jie elgiasi kasdien. Geriausi vadovai nėra tie, kurie kalba daugiausiai, bet tie, kurie geba išgirsti.
„Ne kiek uždirbai, o ką palikai po savęs“
Pokalbio pabaigoje abu pašnekovai atsakė į klausimą, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas: kaip norėtumėte būti prisimenami po kelių dešimtmečių?
Ir nė vienas nepradėjo kalbėti apie milijonus.
P. Grigas į gyvenimo pabaigą siūlo žiūrėti per kitą prizmę: „Ką tu gero padarei pasauliui? Ką palikai po savęs?“
E. Mamedovas norėtų, kad žmonės pasakytų: „Tai buvo žmogus, kuriuo buvo galima pasitikėti.“
Šiuose atsakymuose, ko gero, telpa visa jų verslo filosofija, ne greitas pelnas ir ne įspūdingi projektai. Čia pagrindinis yra žmogus, kuris sudėtingoje situacijoje išlieka sąžiningas ir nebijo prisiimti atsakomybės.
Gal todėl abu pašnekovai, nors ir atėję iš skirtingų verslo sričių, kalba apie tą patį dalyką. Tikroji verslo sėkmė prasideda tada, kai vertybės nustoja būti žodžiais, bet tampa sprendimais. O krizės yra tas momentas, kai paaiškėja, ar tie sprendimai buvo geri.
