Sekite 15min Google
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro Sukčiavimo prevencijos grupės koordinatorė Živilė Kielienė paaiškina, kaip kuriamas aukos pasitikėjimas, kodėl net kilus įtarimams žmonėms sunku sustoti ir kaip prarastus pinigus žadantys grąžinti „specialistai“ gali įtraukti į dar vieną sukčiavimo schemą.
– Kaip per pirmąją minutę atpažinti, kad investavimo pasiūlymas gali būti sukčių pinklės? Kokie požymiai turėtų iškart priversti sustoti?
– Vienas ryškiausių signalų – pažadas greitai, lengvai ir beveik be rizikos uždirbti didelę grąžą. Ypač atsargiai reikėtų vertinti pasiūlymus, kuriuose vartojami žodžiai „garantuota grąža“, „be rizikos“, „unikali galimybė“, arba žmogus skubinamas apsispręsti čia ir dabar.
Įtarimų turėtų kelti ir netikėtas skambutis iš nepažįstamo numerio, ypač kai skambinama per „Viber“, „WhatsApp“ ar kitas programėles, kalbama rusų kalba, nors pats žmogus niekur nesikreipė ir investavimo pasiūlymo neprašė. Sukčiai gali prisistatyti brokeriais, investicijų konsultantais ar žinomų finansų bendrovių atstovais ir bendrauti labai profesionaliai.
Čia taisyklė labai paprasta: jeigu nelaukėte skambučio, niekur nesikreipėte, o jums skambina nepažįstamas asmuo ir siūlo investuoti bei žada didelę grąžą – tai sukčiai. Nutraukite pokalbį.
Kuo patraukliau ir paprasčiau skamba pasiūlymas, tuo daugiau priežasčių jį patikrinti.
Ir apskritai, kuo patraukliau ir paprasčiau skamba pasiūlymas, tuo daugiau priežasčių sustoti ir jį patikrinti. Teisėtas investavimas visuomet susijęs su rizika, todėl garantuoto didelio pelno pažadas turėtų ne paskatinti investuoti, o paskatinti tikrinti.
– Kokią investicijų grąžą galima laikyti realistiška ir kodėl pažadai apie garantuotą 10, 20 ar dar didesnį pelną turėtų kelti įtarimų?
– Vieno procento, kuris pasakytų, kokia investicijų grąža yra realistiška, nėra – tai priklauso nuo investavimo priemonės, laikotarpio ir prisiimamos rizikos. Tačiau čia svarbiausias žodis yra ne „10“ ar „20 procentų“, o „garantuotas“.
Investavimas visada susijęs su rizika. Kuo didesnė žadama grąža, tuo didesnė turėtų būti ir rizika. Todėl kai jums žadamas didelis ir kartu garantuotas pelnas, ypač per trumpą laiką, arba sakoma, kad „prarasti neįmanoma“, – tai vienas aiškiausių sukčiavimo signalų.
Sukčiai būtent ir parduoda ne investiciją, o greito ir lengvo uždarbio iliuziją. Jei žadama, kad per trumpą laiką uždirbsite daug ir praktiškai nerizikuosite – reikėtų ne investuoti, o sustoti ir tokį pasiūlymą labai kritiškai įvertinti.
– Kaip patikrinti pasiūlymą pateikusią įmonę, jos licenciją ir interneto svetainę? Ar sukčiai geba apsimesti teisėtai veikiančiomis bendrovėmis?
– Taip, ir šiandien tai daroma labai profesionaliai. Sukčiai gali prisistatyti investavimo bendrove, naudoti realiai veikiančios įmonės pavadinimą, logotipą, darbuotojų vardus, sukurti profesionaliai atrodančią ar beveik identišką interneto svetainę. Todėl vien tai, kad įmonė turi svetainę ir atrodo patikimai, dar nieko neįrodo.
Pirmas ir labai paprastas žingsnis – paieškoti informacijos internete. Įveskite bendrovės pavadinimą, svetainės adresą, telefono numerį, pridėkite žodžius „sukčiai“, „scam“, „fraud“. Neretai apie tariamą investavimo bendrovę viešoje erdvėje jau galima rasti įspėjimų ar informacijos, kad ji susijusi su sukčiavimu.
Labai svarbu nesinaudoti skambinusio asmens atsiųstomis nuorodomis.
Taip pat būtina patikrinti, ar įmonė turi teisę teikti investicines paslaugas. Tai galima padaryti Lietuvos banko interneto svetainėje, finansų rinkos dalyvių sąraše. Lietuvos bankas taip pat skelbia subjektų, neturinčių teisės Lietuvoje teikti finansinių paslaugų, sąrašą.
Lietuvos banko finansų rinkos dalyvių paieška: https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai
Lietuvos banko neteisėtai finansines paslaugas siūlančių subjektų sąrašas: https://www.lb.lt/lt/nelegalias-finansines-paslaugas-siulancios-interneto-svetaines
Labai svarbu nesinaudoti skambinusio asmens atsiųstomis nuorodomis. Oficialią svetainę, kontaktus ir informaciją susiraskite patys.
Jeigu kyla bent menkiausių abejonių, neskubėkite pervesti „investuoti“ skirtų piniginių lėšų. Pasitarkite su artimaisiais ar draugais, pasižvalgykite interneto platybėse, paieškokite kitų žmonių patirčių, galbūt jų istorijose atpažinsite tai, kas šiuo metu vyksta ir jums. Tai gali padėti laiku suprasti, kad užkibote ant sukčių kabliuko. Keliolika minučių, skirtų informacijai patikrinti, gali apsaugoti nuo labai didelių finansinių nuostolių.
– Kodėl pradžioje žmogaus dažnai prašoma palyginti nedidelės sumos – 100 ar 250 eurų, o jo paskyroje net parodomas tariamai uždirbtas pelnas? Kaip tokia schema vystosi toliau?
– Jeigu jums netikėtai paskambinęs rusakalbis asmuo, prisistatantis investavimo konsultantu, brokeriu ar investavimo ekspertu, iš karto pasiūlytų investuoti 50 ar 100 tūkst. eurų, tokia schema greičiausiai nesuveiktų. Todėl sukčiai pradeda nuo nedidelių sumų – 100 ar 250 eurų. Žmogui tai atrodo kaip suma, kuria galima „pabandyti“, o sukčiams svarbiausia, kad jis atliktų pirmąjį mokėjimą ir įsitrauktų į procesą.
Toliau kuriamas pasitikėjimas. Žmogui parodoma profesionaliai atrodanti investavimo platforma, kurioje jis mato, kaip jo pinigai neva „dirba“, investicija auga ir jis uždirba. Tačiau tai, ką žmogus mato ekrane, nebūtinai yra realūs pinigai ar realios investicijos – tai gali būti tiesiog sukčių kontroliuojamoje aplinkoje rodomi skaičiai.
Dažnai tariamas „investavimo konsultantas“ paprašo įsidiegti ir nuotolinės prieigos programą, pavyzdžiui, „AnyDesk“. Tai jau ypač pavojingas signalas. Tokiu būdu sukčiams gali būti suteikiama prieiga prie žmogaus kompiuterio, o žmogus, vykdydamas tariamo konsultanto nurodymus, palaipsniui įtraukiamas vis giliau.
Sukčiai taip pat vertina konkretaus žmogaus finansines galimybes, t.y. kiek dar iš jo galima išvilioti. Bendraujama ilgą laiką, klausiama apie turimas santaupas, pajamas, kitus finansinius išteklius, o tariamas pelnas naudojamas kaip įrodymas, kad verta investuoti dar daugiau. Todėl investicinio sukčiavimo schema gali tęstis ne vieną dieną ar savaitę – kartais ji trunka gerokai ilgiau.
Problema dažniausiai išryškėja tuomet, kai žmogus nori savo „uždirbtus“ pinigus išsiimti. Tada atsiranda papildomi tariami mokesčiai, komisiniai ar kitos priežastys, kodėl reikia pervesti dar pinigų. Žmogui sakoma: sumokėkite dar šiek tiek ir galėsite atsiimti viską.
Taip pradinis 100 ar 250 eurų „pabandymas“ gali virsti dešimčių ar net šimtų tūkstančių eurų nuostoliais. Maža pradinė suma nėra atsitiktinumas – tai būdas žmogų suvilioti, įtraukti, įgyti jo pasitikėjimą ir tik tada išvilioti gerokai daugiau.
– Kokiais psichologiniais būdais žmogus skatinamas investuoti daugiau? Kaip veikia skubinimas, baimė praleisti progą, žinomų žmonių reklamos ir tariamos kitų investuotojų sėkmės istorijos?
– Investicinis sukčiavimas pirmiausia yra manipuliacija žmogumi ir jo emocijomis. Sukčiai kuria skubos jausmą: „galimybė yra dabar“, „rytoj jau bus per vėlu“, „rinka kyla“, todėl žmogui nepaliekama laiko ramiai pagalvoti, pasitarti ar patikrinti informaciją.
Žinomų žmonių vardai, suklastotos reklamos, tariami žiniasklaidos straipsniai ar kitų investuotojų sėkmės istorijos naudojamos pasitikėjimui sukurti. Žmogus mato pažįstamą veidą, žinomą prekės ženklą ar kitų žmonių „uždarbį“ ir natūraliai ima mažiau abejoti pasiūlymu.
Tačiau labai svarbu suprasti, kad pasitikėjimas kuriamas palaipsniui ir tai gali būti ilgas, emociškai intensyvus procesas. Tariamas investavimo konsultantas nuolat skambina, domisi ne tik investicijomis, bet ir pačiu žmogumi, jo gyvenimu, rūpesčiais. Kuriamas artimas ryšys, draugystė, o kai kuriais atvejais gali būti imituojami net romantiniai santykiai. Žmogui sudaromas įspūdis, kad kitoje pusėje yra tas, kuris jį supranta, juo rūpinasi ir nuoširdžiai nori padėti uždirbti.
Per šį bendravimą kartu renkama informacija, pvz. kokia žmogaus finansinė padėtis, kiek jis turi santaupų, ar galėtų pasiskolinti, kokios sumos jam yra prieinamos. Sukčius vis geriau pažįsta žmogų ir supranta, kokius argumentus, emocijas ar silpnąsias vietas panaudoti, kad jis investuotų dar daugiau.
Kuo ilgiau toks ryšys trunka, kuo daugiau žmogus jau yra investavęs ir kuo didesnį tariamą „pelną“ mato savo ekrane, tuo sunkiau jam sustoti ir pripažinti, kad žmogus, kuriuo jis jau pasitiki, gali būti sukčius.
Todėl investicinio sukčiavimo nereikėtų vertinti tik kaip vieno neatsargaus finansinio sprendimo. Dažnai tai yra ilgas žmogaus įtraukimo, pasitikėjimo kūrimo ir emocinės manipuliacijos procesas, kurio pabaigoje žmogus gali priimti sprendimus, kurių pačioje pradžioje niekada nebūtų priėmęs.
– Kodėl net supratęs, kad gali būti apgaudinėjamas, žmogus kartais perveda dar daugiau pinigų? Ką reikėtų daryti kilus pirmiesiems įtarimams?
– Šiame etape žmogus jau būna investavęs ne tik pinigus. Jis būna investavęs laiką, pasitikėjimą ir emocijas. Bendravimas su tariamu investavimo konsultantu gali būti trukęs savaites ar net mėnesius, žmogus savo ekrane matė augantį „pelną“, todėl pripažinti sau, kad visa tai galėjo būti apgaulė, yra labai sunku.
Be to, kuo didesnę sumą žmogus jau prarado, tuo stipresnis noras ją susigrąžinti. Sukčiai tuo naudojasi ir dažnai pasiūlo tariamą išeitį: reikia sumokėti dar vieną „mokestį“, „komisinį“, „draudimą“ ar atlikti paskutinį pavedimą ir tada bus galima atsiimti visus pinigus. Žmogui, kuris jau prarado, pavyzdžiui, 20 tūkst. eurų, papildomi keli tūkstančiai gali atrodyti kaip paskutinė galimybė tuos 20 tūkstančių išgelbėti. Tačiau kiekvienas papildomas mokėjimas tik didina nuostolį.
Kilus pirmiesiems įtarimams svarbiausia yra sustoti ir nebepervesti nė vieno euro.
Kilus pirmiesiems įtarimams svarbiausia yra sustoti ir nebepervesti nė vieno euro, kad ir ką žadėtų ar aiškintų tariamas konsultantas. Pasitarkite su savo finansų įstaiga ar policija – papasakokite situaciją ir paklauskite, ar jų vertinimu tai nėra sukčiavimo schema. Pasikalbėkite ir su artimu žmogumi ar draugu.
Kai žmogus jau yra įtrauktas į schemą ir ilgą laiką veikiamas emociškai, pačiam objektyviai įvertinti situaciją gali būti sunku. Žvilgsnis iš šalies gali būti būtent tas momentas, kuris padės sustoti laiku.
Jeigu buvo įdiegta nuotolinės prieigos programa, pavyzdžiui, „AnyDesk“, perduoti prisijungimo duomenys ar kita jautri informacija, būtina pasirūpinti ir savo paskyrų bei įrenginių saugumu.
Ir dar vienas labai svarbus dalykas – investicinio sukčiavimo aukos labai dažnai tampa pakartotinio sukčiavimo taikiniu. Po kurio laiko su žmogumi gali susisiekti jau kitas asmuo, prisistatantis advokatu, teisininku, tyrėju, finansų ekspertu ar įmonės, kuri neva specializuojasi prarastų lėšų susigrąžinime, atstovu.
Tokie asmenys gali žinoti jūsų vardą, pavardę, kur ir kiek „investavote“, net tikslią prarastą sumą. Jie gali siųsti mokėjimų įrodymus, oficialiai atrodančius dokumentus, sutartis ar įvairius įsipareigojimus, prisistatyti advokatais ar kitais specialistais ir sudaryti įspūdį, kad veikia teisėtai. Gali būti teigiama, kad tokių nukentėjusių žmonių yra daug, kad jų lėšos jau surastos ir yra galimybė jas susigrąžinti.
Tačiau tam pirmiausia reikia iš anksto sumokėti – už paslaugą, teisinę pagalbą, dokumentų parengimą, administracinį mokestį ar kitą tariamą procedūrą. Kartais prašoma iš anksto sumokėti ir tam tikrą procentą nuo neva būsimos susigrąžinti sumos.
Tai dar vienas sukčiavimo etapas. Žmogus, kuris jau kartą prarado pinigus, viliojamas galimybe juos atgauti ir taip iš jo bandoma išvilioti dar daugiau.
Ir čia reikėtų savęs paklausti labai paprasto dalyko: kas gali geriau žinoti apie jūsų tariamas investicijas, pervestas sumas ir patirtą nuostolį, jei ne tie patys sukčiai arba su jais susiję asmenys?
Jeigu po patirto sukčiavimo su jumis netikėtai susisiekia nepažįstamas „advokatas“, „teisininkas“ ar „lėšų susigrąžinimo specialistas“, kuris jau žino jūsų istoriją ir žada atgauti pinigus, tačiau pirmiausia prašo sumokėti – neperveskite pinigų. Pasitarkite su savo banku, policija ar artimu žmogumi, ar jų vertinimu tai nėra dar viena sukčiavimo schema.
Jeigu jau supratote, kad užkibote ant sukčių kabliuko, svarbiausia ne bandyti atsilošti, o kuo greičiau sustabdyti tolesnius nuostolius.
Sukčių taikinyje – dešimtys milijonų eurų
Pasak Ž.Kielienės, investicinis sukčiavimas išlieka viena aktualių sukčiavimo formų. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro turimais duomenimis, 2025 m. dėl investicinio sukčiavimo gyventojai prarado daugiau kaip 4 mln. eurų, o 2026 m. pirmąjį pusmetį – daugiau kaip 852 tūkst. eurų.
„Vertinant šiuos skaičius svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad skirtingos sukčiavimo tipologijos praktikoje gali persidengti. Pavyzdžiui, telefoninis sukčiavimas gali būti investicinio sukčiavimo schemos dalis – viskas prasideda nuo netikėto skambučio, tariamas konsultantas pasiūlo investuoti, o vėliau žmogus įtraukiamas į ilgiau trunkantį procesą“, – paaiškina spacialistė.
2025 m. dėl telefoninio sukčiavimo gyventojai prarado dar apie 4 mln. eurų, o 2026 m. pirmąjį pusmetį – apie 1 mln. eurų. Todėl vien investicinio sukčiavimo kategorijos skaičiai ne visada atspindi visą tokių schemų mastą.
Tačiau kalbant apie sukčiavimo mastą, anot Ž.Kielienės, labai svarbu matyti ne tik tai, kiek gyventojai prarado, bet ir kiek lėšų pavyko apsaugoti. 2025 m. sukčiai iš viso kėsinosi išvilioti beveik 58,8 mln. eurų, tačiau finansų įstaigos sustabdė įtartinas operacijas ir neleido sukčiams išvilioti daugiau kaip 38,3 mln. eurų.
2026 m. pirmąjį pusmetį sukčiai kėsinosi į beveik 23,9 mln. eurų, iš kurių finansų įstaigos sustabdė daugiau kaip 14,3 mln. eurų. Vien investicinio sukčiavimo atvejais per šį laikotarpį finansų įstaigoms pavyko sustabdyti beveik 2 mln. eurų.
Tai labai aiškiai parodo finansų įstaigų vaidmenį sukčiavimo prevencijoje. Jos stebi ir vertina įtartinas operacijas, stabdo mokėjimus, susisiekia su klientais ir įspėja apie galimą sukčiavimą. Kartais žmogus jau būna taip stipriai įtikintas tariamo investavimo konsultanto, kad net finansų įstaigai sustabdžius mokėjimą vis dar tiki, jog atlieka teisėtą investiciją. Todėl finansų įstaigų veiksmai tokiais atvejais tiesiogiai padeda sumažinti gyventojų patiriamus finansinius nuostolius.
Šie atvejai rodo, kad kalbame ne vien apie žmonių neatsargumą ar finansinį raštingumą. Sukčiavimo schemos yra profesionalios, jose derinamos technologijos, socialinė inžinerija ir psichologinis poveikis, o žmogaus pasitikėjimas neretai kuriamas ilgą laiką.
Todėl viena svarbiausių taisyklių – nespręsti dėl investicijos tuo metu, kai kažkas kitas diktuoja sprendimo tempą. Sustoti, patikrinti ir pasitarti yra ne prarasta investavimo galimybė, o viena veiksmingiausių apsaugos priemonių.
Medijų rėmimo fondas projektui „Atsparumo kodas “ skyrė 110 000 eurų dalinį finansavimą.
