Sekite 15min Google
Kibernetiniai nusikaltėliai veikia po vieną arba grupėmis, o dažniausias jų tikslas – išvilioti pinigus arba duomenis. „Dar viena, retesnė kibernetinių nusikaltėlių grupė nori tiesiog šlovės, kitų pripažinimo“, – nusijuokia pašnekovas.
Užtenka ir bazinių žinių
Pasaulyje nusikaltėliai veikia didelėmis grupuotėmis. Grupuotės gali veikti kaip verslas ar net organizacija ir nuolat ieškoti naujų komandos narių bei siūlyti bendradarbystę. O pavieniai nusikaltėliai gali surengti mažiau sofistikuotas atakas – siųsti el. laiškus, rašyti žinutes.
Šiais laikais vis labiau tobulėjantis dirbtinis intelektas saugumo inžinieriams padeda greičiau aptikti kibernetines atakas, automatizuoti tam tikrus procesus, tačiau taip pat didelę naudą atneša ir nusikaltėliams – parašo tobulus, logiškus laiškus, automatizuoja tam tikrus veiksmus.
„Norėčiau pabrėžti, jog labai svarbu atsakingai naudotis dirbtiniu intelektu, nes dalis vartotojų patys pasidalina tam tikra jautria informacija to net neįtardami. Tokie duomenys, atsiradę dirbtiniame intelekte, tampa lengvu sukčių grobiu“, – teigia specialistas.
Tačiau kaip veikia sukčiai? Ar jiems reikia gilių informacinių technologijų žinių, ar užtenka bazinių dalykų? L.Apynis atvirauja, jog sukčiams taikantis į gyventojus pakanka suprasti vien tik psichologiją ar bazines informacinių technologijų žinias, tačiau taikantis į organizacijas ar valstybinį sektorių, grupuotės turi pakankamai kibernetinio saugumo bei techninių žinių.
Kas išduoda, jog tai – dirbtinis intelektas?
Lietuvoje dominuoja fišingas – sukčiavimas elektroniniais laiškais tiek siekiant pakenkti gyventojams, tiek įmonėms ar organizacijoms. Duomenys atskleidžia, kad yra padaugėję telefoninių sukčiavimų skambučių forma, investicinių sukčiavimų, romantinių sukčiavimų bei avansinių mokėjimų.
Taip pat daugybė sukčių naudojasi dirbtiniu intelektu. Nors jis vis labiau tobulėja, tačiau lietuvių kalba vis dar nėra pakankamai išvystyta, todėl sukčiai apgauti žmones bando sukurdami dirbtinius vaizdus. Specialistas pasakoja, kuomet užsienyje veikianti organizacija prarado didžiulę sumą pinigų vien dėl to, jog panaudojant dirbtinio intelekto sugeneruotą vaizdą buvo apgautas vyriausiasis finansininkas: „Jis buvo pakviestas į „online“ susitikimą, o pamatęs savo kolegas net nesuabejojęs pervedė sukčiams pinigus.“
Pašnekovas ragina būti atsargiems. Dirbtinio intelekto sugeneruotas balsas dažniausiai neturi emocijų, o netikrą vaizdą išduoda nesimetriškas veidas, keistai judančios akys. „Nors sukčiai nesitaiko į konkrečią amžiaus grupę, visgi dažnai nukenčia vyresnio amžiaus žmonės, iš kurių išviliojamos didelės pinigų sumos bei jaunimas, kuriuos bando pasiekti skaitmeninėmis platformomis“, – teigia L.Apynis.
Du nauji apgaulės metodai
Anot specialisto, sukčiai taikosi į visus. Jų sukurti robotai tikrina interneto platybes ieškodami saugumo spragų, o jas radę – puola, todėl dažnai nukenčia ne tik didelės, bet taip pat ir mažos organizacijos.
O šiuo metu ypač populiarėja nauji apgaulės metodai. Vienas iš jų – verbavimas. Sukčiai ieško viešų tam tikrų įmonių darbuotojų kontaktų, o tuomet bando juos užverbuoti siūlydami pinigus mainais į įmonės klientų duomenis. „Net turint geriausius saugumo sprendimus žmogiškasis faktorius vis tiek išlieka rizikinga riba“, – sako L.Apynis.
Pasak jo, sukčiavimo būdai išlieka tokie patys, tačiau metodai nuolat keičiasi, modernėja, daugybė jų „ateina“ iš užsienio. Šiuo metu vis labiau populiarėja QR kodai. „Šis metodas išpopuliarėjo prieš kelis metus. Sukčiai siunčia apgaulingus laiškus apsimesdami įmonių atstovais, tačiau vietoje nuorodų naudoja paveikslėlį ir QR kodą. Nuskenavus QR kodą atsidaro netikras puslapis ir taip yra išviliojami pinigai“, – naują sukčiavimo būda atskleidžia pašnekovas.
Taktikos, anot L.Apynio, dažnai pasikartoja tokios pačios: skubinimas padaryti tam tikrą užsakymą ar mokėjimą greičiau, gąsdinimas ir įvairios manipuliacijos. „Patarčiau niekuomet neskubėti pervedinėti pinigų ar pateikti duomenų. Gavus elektroninį laišką visuomet reikia jį patikrinti – perskaityti informaciją, patikrinti siuntėją, pažiūrėti, ar tikrai egzistuoja tokia įmonė, o praradus pinigus ar svarbius prisijungimus nedelsiant kreiptis į banką bei policiją“, – pasakoja pašnekovas, rekomenduodamas vadovautis visomis saugumo priemonėmis.
