Dabar populiaru
Publikuota: 2020 liepos 24d. 21:00

Psichologas A.Kairys: kategoriškos nuomonės egzistuoja žiniasklaidoje, bet ne realybėje

Antanas Kairys
Asmeninio albumo nuotr. / Antanas Kairys

Melagienų ir sąmokslo teorijų persmelktoje informacinėje erdvėje kiekvienam sudėtinga priimti informaciją, kuri yra visiškai priešinga mūsų nuostatoms.

Tačiau įgūdis nepasiduoti emocijoms ir išgirsti visiškai kitokią nuomonę yra pats svarbiausias ugdant kritinį mąstymą, mezgant dialogą ir norint gauti objektyvią informaciją, įsitikinęs Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentas, psichologas dr. Antanas Kairys, analizuojantis tai, kokį poveikį žmonių psichologijai daro žiniasklaida ir socialiniai tinklai.

Naujausiame tinklalaidės „Greito gyvenimo lėti pokalbiai“ epizode A.Kairys kalbasi su Urte Karalaite apie tai, kodėl daugumai žmonių iš tikrųjų nelabai rūpi, liks Lukiškių aikštėje pliažas ar ne, kokiais būdais tradicinė žiniasklaida bei socialiniai tinklai gali iškreipti mūsų realybės supratimą, ir prognozuoja, kad gyvenimui po pandemijos grįžtant į įprastas vėžes, dalis žmonių gali pajausti potrauminio streso sindromo požymius.

Pandemijos poveikis psichikai gali būti uždelsto veikimo

Karantino metu drauge su kolegomis A.Kairys vykdė visuomenės psichologinės savijautos tyrimą. Svarbiausio šio tyrimo išvada – nors esminių pokyčių tyrimo dalyvių savijautoje kol kas nepastebima, karantino psichologinės pasekmės gali smogti vėliau – ypač žmonėms, turėjusiems tiesioginį sąlytį su COVID-19, pavyzdžiui, gydytojams.

„Iš ankstesnių pandemijų, pavyzdžiui, SARS, tikrai žinome, kad „pirmose eilėse“ atsidūrę žmonės patiria didžiausią smūgį ir išgyvena tiesiogines ir uždelstas pasekmes. Todėl tikrai galime tikėtis, kad praėjus kuriam laikui paaiškės, kad psichologinis pandemijos poveikis yra kur kas didesnis, nei atrodo šiuo metu“, – pasakoja pašnekovas ir priduria, kad žmonėms, pandemijos metu susidūrusiems su mirtimi, dideliais finansiniais praradimais, šeimos krize, karantino poveikis gali prilygti net potrauminio streso sindromui.

„Žiūrint į apibendrintą statistiką galime sakyti, kad didžiajai daliai žmonių nebuvo nei labai blogai, nei labai gerai. Tačiau individualūs jausenos pokyčiai yra labai skirtingi. Jie priklauso nuo daugybės veiksnių – ne tik ekonominių, socialinių, bet ir asmenybės ypatumų“, – pabrėžia psichologas.

Kodėl jautresni žmonės kartais geriau susitvarko su krizėmis?

Tai, kaip jausimės ir ką darysime ne tik karantino, bet ir kitokio pobūdžio krizinėje situacijoje – panikuosime ar konstruktyviai spręsime problemas – lemia ir tai, kaip esame išmokę tvarkytis su stresu.

„Krizinė situacija ypatinga tuo, kad joje remiamės net tik įgimtais, bet ir išmoktais dalykais, nes turime per mažai laiko galvoti ir per mažai kognityvinių pajėgumų tai daryti. Pavyzdžiui, kilo gaisras. Mes bėgame, gelbėjamės, nesvarstydami nei savo veiksmų priežasčių, nei jų pasekmių. Tačiau jeigu krizinė situacija užsitęsia, pradeda veikti vaikystėje išmoktos strategijos ir net kultūros dalykai“, – sako A.Kairys ir paaiškina, kad kilus krizei nepasiduoti baimei ir kitoms neigiamoms emocijoms gali išmokti ir labai jautrūs žmonės.

„Jeigu žmogus jautrus, t. y. turi polinkį dažniau patirti greitai besikeičiančias neigiamas emocijas, tokias kaip gėdą, pyktį, kaltę, liūdesį, jam įtampos situacijoje bus sunkiau. Tačiau paradoksalu, kad iš prigimties labai jautrus, neurotiškas žmogus gyvenime turėjo daugiau progų išmokti tvarkytis su stresu, rasti nusiraminimo būdus, todėl naujoje stresinėje situacijoje jis gali tvarkytis net geriau nei iš prigimties ramus žmogus, kuriam niekada nereikėjo mokytis gyventi įtampos kupinoje realybėje“, – pasakoja Vilniaus universiteto mokslininkas.

Skambios antraštės žada baimę sumažinti, bet veikiau ją tik didina

Vis dėlto, nepriklausomai nuo to, ar esame jautresni, ar šaltų nervų, neigiamos informacijos srautas mus vienaip ar kitaip paveikia, ir gali sukelti nereikalingą stresą.

Kaip pastebi A.Kairys, pandemija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip žiniasklaida bando manipuliuoti mūsų instinktu domėtis neigiama informacija.

Esame biologiškai užprogramuoti atkreipti dėmesį į neigiamą informaciją, nes ji padeda išgyventi labiau nei kažkas gražaus ir teigiamo.

„Esame biologiškai užprogramuoti atkreipti dėmesį į neigiamą informaciją, nes ji padeda išgyventi labiau nei kažkas gražaus ir teigiamo. Natūralu, kad krizinėje situacijoje mums svarbu detaliai žinoti, kas, kaip ir ką su tuo daryti, tačiau šį poreikį turėtų patenkinti patikima, stabili ir svarbiausia – nekraupinanti informacija. O realybėje matėme ką kita – pasipylė antraštės apie tai, ar žmonija išgyvens šią krizę, ar pamatysime savo artimuosius ir t. t. Kitaip tariant, buvo eksploatuojamas mūsų natūralus polinkis sekti neigiamas naujienas, nes mes jas sekame, net jeigu tai labai vargina“, – pastebi A.Kairys.

Užuot padėjusi susitarti, žiniasklaida dažnai aštrina konfliktus

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad ir žiniasklaidai, ir socialiniams tinklams apskritai yra būdingas stiprių emocijų reiškimas, konfliktų ieškojimas, priešingų nuomonių užaštrinimas.

„Pavyzdžiui, vykstant diskusijoms dėl pliažo Lukiškių aikštėje, galime pastebėti, kad tradicinė žiniasklaida užuot padėjusi rasti sąlyčio taškus, užmegzti dialogą dviem skirtingoms stovykloms, konfliktą eskaluoja ir susitarti tampa nebeįmanoma“, – sako mokslininkas ir pastebi, kad kitaip nei gali pasirodyti iš antraščių portaluose ir diskusijų socialiniuose tinkluose, dauguma žmonių dažniausiai laikosi nuosaikios nuomonės ir nepuola nė į vieną iš kraštutinumų.

Mes gyvename pustonių pasaulyje.

„Apskritai tikrovėje yra labai nedaug juodo ir balto, visiško blogio ir visiško gėrio. Mes gyvename pustonių pasaulyje. Grįžtant prie naujausių pavyzdžių – daugumai žmonių iš tikrųjų nesvarbu – liks Lukiškių aikštėje pliažas ar neliks; jiems nesvarbu, ar virusas buvo sukurtas dirbtinai, ar mutavo natūraliai – svarbiausia, ką dabar su tuo daryti. Tačiau tokią nuosaikią, per vidurį esančią poziciją yra labai sunku ir net neparanku reprezentuoti žiniasklaidoje, atstovauti socialiniuose tinkluose. Juk nuosaikieji nepatogūs abiem kraštutinumams. Tokia nuomonė kartais net vadinama „silpna“, „jokia“ ir iš esmės yra nepageidaujama. Nepaisant to, būtent „kažkur per vidurį“ nuomonė yra pati dažniausia. Tai yra daugumos nuomonė“, – akcentuoja A.Kairys.

Kitokias nuomones sekti sudėtinga, bet naudinga

Norintiems susidaryti objektyvią nuomonę vienu ar kitu svarbiu klausimu, Vilniaus universiteto mokslininkas pataria susipažinti su visiškai priešingomis nuomonėmis ir nesusigundyti siūlymais atsakyti į sudėtingus klausimus paprastai.

Vis dėlto mums sunku sekti priešingą, o ne vienakryptę informaciją.

„Vis dėlto mums sunku sekti priešingą, o ne vienakryptę informaciją. Pirmiausia dėl to, kad turime ribotus laiko ir informacijos apdorojimo resursus, antra, tai daryti sudėtinga dėl emocinių priežasčių – kiekvienam yra sunku žiūrėti ar skaityti tai, kur teigiama, kad jo pasaulėžiūra yra šlamštas, jis yra lunatikas ir t. t.“ – neslepia A.Kairys ir priduria, kad nugalėjus šiuos iššūkius, turint laiko ir sugebėjus ištverti savo paties nepasitenkinimą, galime pamatyti sudėtingesnį ir tikresnį pasaulio vaizdą.

Viso pokalbio su psichologu doc. dr. Antanu Kariu ir kitų sąmoningumą bei kritinį mąstymą ugdančių pokalbių klausykite tinklalaidėje „Greito gyvenimo lėti pokalbiai“.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis
Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką