Talentingas, ambicingas ir linksmas – taip Santarą apibūdina jį pažįstantys. Nors svajoja užkariauti Lietuvos pramogų pasaulį, autoritetu laiko taip pat romų tautybės dainininką Radžį, kol kas Santaras labai kuklus. Svarbiausia jo gyvenime – muzika ir šeima. O tai – jo močiutė ir krikšto mama, kurią jaunas vyras vadina mama.
Mažo miestelio didelė žvaigždė
Apie praeitį Santaras nelinkęs kalbėti – ir tai nestebina, nes gyvenimo pradžia nebuvo lengva. Visai šalia sienos su Latvjija esančiame Žagarės miestelyje gimęs vaikas anksti patyrė, kad net artimiausi gyvenime žmonės gali palikti. Taip nutiko, kad biologinė mama Santarą paliko, kai jam buvo vos 6 mėnesių, o tėtis niekada ir neaugino (šiuo metu gyvena kažkur Latvijoje).
Santarą užaugino močiutė ir krikšto mama. Nepaisant šių faktų, Santaras savo vaikystę prisimena kaip idealią ir džiaugiasi, jog augo tikroje romų šeimoje, kur visi
susirinkę šokdavo, dainuodavo kartu su visa gimine.
Nieko keisto, kad ir Santaras visada dainuodavo. Jo „repertuare“ visada buvo ne tik tradicinių, visiems romams žinomų dainų, bet ir naujų, populiarių. Pavyzdžiui, tokių, kurias atlieka jau minėtas Radžis (jį Santaras laiko autoritetu – past.), taip paš garsiausio Lietuvoje romų kolektyvo „Sare roma“.
„Visą gyvenimą svajojau būti dainininku“, – neslėpė Santaras. Žagarėje jis stengėsi dalyvauti visur, kur tik kviesdavo. Juokiasi, kad ten turbūt yra visiems žinomas ir pažįstamas.
„Dainuoti man taip įprasta, kad kitaip gyventi negalėčiau. Pagal romų tradicijas mes šeimoje visada susirinkę ne tik švenčiame, kalbamės, bet ir dainuojame. Norėčiau mokėti ir groti kokiu nors instrumentu. Deja, Žagarėje nėra muzikos mokyklos, todėl iki šiol neišmokau. Bet žadu pramokti groti gitara – noriu to“, – sakė Santaras.
Kadaise Žagarėje gyveno per 100 romų. Šiuo metu, anot pašnekovo, jų likę kur kas mažiau – gal 20. „Mano bendraamžiai išvažiavo į užsienį, didesnius miestus – emigruoja, kaip ir lietuviai ar kitų tautybių žmonės. Aš esu „neženotas“, pagal romų tradicijas – esu vaikas, todėl turiu gyventi su tėvais, t.y. močiute ir mama. Galbūt ir norėčiau kažkur kitur gyventi, bet negaliu palikti savo šeimos. Kita vertus, man čia nėra blogai. Visi vieni kitus pažįstame. Mane visur kviesdavo – kultūros centras, mokyklos, net Latvijoje, kuri netoli, teko koncertuoti. Mane pažįsta kaip Žagarės dainininką“, – kalbėjo Santaras.
Ketina padėti kitiems
Savo pavyzdžiu jis sako norintis įkvėpti ir kitus jaunus romus siekti kažko daugiau. O aplinkiniams parodyti, kokia muzikali ši tauta. Ateityje jis planuoja įkurti fondą, kuris padėtų lengviau ir sklandžiau skintis kelią į muzikos pasaulį romų tautybės jaunuoliams.
Jis pats pernai dalyvavo pirmą kartą Baltijos šalyse organizuotame jaunųjų romų konkurse „Romavision“. Nors jo nelaimėjo, tačiau po konkurso Santaro gyvenime įvyko daug teigiamų pokyčių, parodžusių, jog eina tinkamu keliu.
„Tokie konkursai, taip pat „Gypsy Fest“ daug duoda. Pirmiausia – tai šansas talentingams romams pasirodyti“, – sakė Santaras.
Jo paties tikslas – gyventi vien iš muzikos: „Noriu tvirtai „atsistoti“ Lietuvos estradoje. Kad vardas Santaras būtų žinomas.“
Beje, šio vardo autorė – jauno vyro mama. „Man daug kas sako, kad tai latviškas vardas. Bet mama pasakojo, kad jį išgirdo kažkokiame indiškame filme. Daug kas ne taip kirčiuoja, bet aš nepykstu – suprantu, kad retas vardas, todėl taip ir yra“, – kalbėjo Santaras, visgi vylęsis, jog netrukus muzikos gerbėjai jau nedvejodami taisyklingai ištars jo vardą – Santaras (kirtis ant pirmojo skiemens – past.).
Priminsime, kad šį savaitgalį Vilnių sudrebins kasmetinis festivalis „Gypsy Fest 2025“, kuris šiemet vyks jau devintąjį kartą. Renginio programą galite rasti čia.
