Sau skirtą profesiją Greta rado netikėtai ir jau sulaukusi 34-erių: apie tai nesvajojau

Telšiuose gyvenanti moteris – dviejų vaikų mama, tačiau kartu ir jauna darbuotoja, o neseniai buvo mokinė – VšĮ Telšių regioniniame profesinio mokymo centre mokėsi buhalterijos subtilybių ir įgijo buhalterės apskaitininkės profesiją.

„Niekada negalvojau, kad norėčiau tokio darbo, bet paauginus vaikus norėjau toliau mokytis. Apskaitą pasirinkau galima sakyti netyčia – norėjau mokytis Telšiuose, nes auginant vaikus nelabai galėjau kažkur išvažiuoti. Be to, buvo galima ir dirbti, ir mokytis – tai man irgi tiko“, – pasakojo buhaltere tapusi Greta.

Asmeninė nuotr./Greta Nasovaitė

Dar besimokydama ji nustebo, kad buhalterija, apskaita taip patinka.

„Prieš pradėdama mokytis galvojau: „Ai, eisiu tiesiog kažką pasibaigti, nes neturėjau profesijos. Anksčiau buvau dirbusi įvairius darbus: ir bare, ir kitur. Žinojau, kad nenoriu fizinio darbo dirbti visą gyvenimą. Turėdama galimybių ir laiko, nutariau, kad reikia mokytis dabar, o ne vėliau. Tačiau nutiko taip, kad profesija patiko ir joje radau save“, – kalbėjo telšiškė.

Pasak jos, nors mokslai profesinio rengimo centre jai iškart patiko, iš tiesų, kas yra buhalterija, ji suprato tik per stažuotę įmonėje.

„Žinojau, kad be praktikos darbo nesusirasiu, todėl, kai pasiūlė dalyvauti pameistrystės programoje, iškart sutikau. Atėjus į įmonę supratau, kad dar tikrai turiu ką mokytis. Ačiū kolektyvui, kuris priėmė ir augino mane. Man atrodo, kad mokslų ir praktikos profesinėje mokykloje neužtenka. Man tikrai neužteko. Stažuotės metu įmonėje pamačiau kur kas daugiau situacijų, neaiškių dalykų, su kuriais mano profesijos darbuotojai susiduria“, – apie naudingą patirtį kalbėjo pašnekovė, po stažuotės sulaukusi pasiūlymo likti dirbti.

Po stažuotės liko dirbti įmonėje

Telšiuose įsikūrusios įmonės „Idėjų sprendimai“ vadovė Laima Strižanė sako, kad toks būdas leidžia į įmonę įsileisti būtent tą žmogų, kuris nori ir geba dirbti konkretų darbą. O taip pat geba įsilieti į kolektyvą. Pasak jos, nors pameistrio stažuotė trunka tik du mėnesius, tiek laiko užtenka, kad pamatytum, ar šis žmogus tinka šiai profesijai ir konkrečiai darbo vietai.

„Pameistrių turėjome ir pernai, šiemet nuo sausio taip pat turime vieną pameistrį. Atėjus dirbti mes tiesiog matome, ar jis nori, domisi tuo darbu ir apskritai, ar jis „sėdi savo rogėse“. Anksčiau esame turėję praktikantų ne pagal pameistrystės programą ir matėme, kad žmonės kartais tikrai netinka tam konkrečiam darbui: jis gali kažką kitą dirbti, bet ne susijusį su bulhalterija darbą“, – kalbėjo apskaitos paslaugas teikiančios įmonės direktorė.

Kalbėdama apie darbą įmonėje po pameistrystės stažuotės gavusia Greta, pašnekovė džiaugėsi, kad jos istorija – tikras sėkmės pavyzdys.

„Ir mes iš jos pasimokėme naujovių ir galbūt pamirštų dalykų, ir ji gavo patvirtinimą, kad tikrai gali ir nori dirbti apskaitininke. Priėmėme ją į darbą ir dabar labai esame patenkinti“, – džiaugėsi moteris.

Nuotr. iš „Facebook“ paskyros/VšĮ Telšių regioniniame profesinio mokymo centras

Įmonių įtikinėti nereikia

Apskaitininko profesijos Greta mokėsi VšĮ Telšių regioniniame profesinio mokymo centre. Sektorinio praktinio mokymo centro vadovė Sonata Virmauskienė patvirtino, jog merginos sėkmės istorija – ne vienintelė.

Pasak jos, jeigu stažuotei pameistrį priėmusioje įmonėje nėra galimybės įdarbinti puikiai pasirodžiusį mokinį, jis paprastai gauna puikias rekomendacijas ir galimybę sėkmingai įsidarbinti kitur. Pvz., dar viena iš įmonėje „Idėjų sprendimai“ stažuotę atlikusi pameistrė, Telšių regioninio profesinio mokymo centro mokinė, taip pat apskaitininkė, jau netrukus turėtų pradėti dirbti bendrovėje „Žemaitijos Pienas“.

Prie to didele dalimi prisidėjo puikios rekomendacijos, gautos iš stažuotei ją priėmusios įmonės: „Vadinasi, darbdavys, negalėdamas pats priimti, per savo kontaktus rekomenduoja kitai įmonei mūsų centro mokinius.“

Europos socialinio fondo agentūros vykdomame projekte „Pameistrystė – nauja galimybė man!“ ir mokymo įstaigoje 2025-2026 m. pameistrystės būdu mokosi 54 šio mokymų centro auklėtiniai. Didžioji dalis jų stažavosi statybos sektoriaus įmonėse, nes jų profesija – apdailininkai. Kita dalis – transporto priemonių remonto paslaugas teikiančiose įmonėse, viešojo maitinimo įmonėse (mechanikai, barmenai). Taip pat – jau minėti apskaitos profesijos besimokantys žmonės. Dar viena grupė – individualios priežiūros profesiją įgyti siekiantys mokiniai.

Pasak S.Virmauskienės, nėra sudėtinga rasti įmonių, kur mokiniai galėtų pasitobulinti ir „pasimatuoti“ būsimą profesiją realiomis darbo sąlygomis. „Turime daug socialinių partnerių, kuriuos kviečiame į diskusijas, kuriose supažindinome įmonių atstovus su pameistrystės programa ir jos nauda verslui. Tokių pristatymų esmė – parodyti, kad kartu su mokykla jie gali „užsiauginti“ būsimą darbuotoją“, – kalbėjo pašnekovė.

Daugėja žmonių, keičiančių profesiją

Kalbėdama apie matomas tendencijas, ji atkreipė dėmesį, kad profesijų mokymų centruose daugėja žmonių, kurie mokosi, norėdami pakeisti turimą profesiją.

„Ir vyresnio amžiaus žmonės keičia profesiją, nes kai kurių profesijų šiais laikais nebereikia. Todėl jiems tenka persikvalifikuoti. Kai darome savo absolventų apklausas, malonu girdėti, kad jų nuomonė apie profesinį mokymą pasikeitė. Sako: „Prieš ateidamas turėjau visai kitokį įsivaizdavimą nei dabar, kai mokslus baigiu ar jau baigiau.“ Aprūpinta mokymo bazė, kvalifikuoti mokytojai, galimybės stažuotis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje – dabar tikrai labai didelės galimybės. O kur dar konkreti pagalba ieškant darbo: pateikiame rekomendacijas, kviečiame į susitikimus su absolventais potencialius darbdavius ir panašiai. Iš tiesų labai daug žmonių turi vieną nuomonę prieš ateidami į profesinę mokyklą, o vėliau stipriai ją pakeičia“, – pastebėjo S.Virmauskienė.

Jos nuomone, Lietuvoje profesinės mokyklos ir mokymo centrai yra labai stiprūs ir gali puikiai paruošti žmones darbo rinkai.

Daugiau informacijos apie pameistrystę ir galimybes skelbiama interneto svetainėje:  https://igykprofesija.lt/pameistryste

Projektas “Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano “Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.