Specialistai pabrėžia, kad išgyvenant netektį ypač svarbu nelikti vieniems ir laiku kreiptis pagalbos.
Apie tai, kuo gedėjimas po savižudybės skiriasi nuo kitų netekčių, kada verta sunerimti dėl komplikuoto gedėjimo bei kokios pagalbos galimybės šiandien prieinamos Vilniuje, pasakoja psichologė, nusižudžiusiųjų artimųjų savitarpio pagalbos grupės vedėja Miglė Lepeškaitė ir psichologė, Vilniaus miesto savižudybių prevencijos algoritmo koordinatorė Goda Nausėdaitė.
– Kuo gedėjimas po savižudybės skiriasi nuo kitų netekčių?
– Goda Nausėdaitė (G.N.): Labai normalu, jeigu žmogus po artimojo savižudybės jaučiasi prislėgtas, išgyvena stiprų liūdesį, kaltę, pyktį. Po artimojo netekties psichika turi susitaikyti su tuo, kad artimojo nebėra. Gedėjimo procese svarbu ir pabūti su skausmu, kuris kyla po netekties, ir pamažu nuo jo atsitraukti – sugrįžti į įprastas veiklas, rutiną.
– Kaip atpažinti kada gedėjimas tampa komplikuotas ir artimajam reikalinga pagalba?
– (G.N.): Dažniausiai žmogus natūraliai svyruoja tarp šių dviejų būsenų, kurios yra vienodai reikalingos išgyvenant netektį. Tačiau jeigu praėjus maždaug pusmečiui žmogus jaučiasi užstrigęs vien tik skausme, negali grįžti į savo kasdienį ir socialinį gyvenimą, patiria miego ar valgymo sutrikimus, atsiranda žalingas alkoholio ar kitų medžiagų vartojimas, tai jau yra ženklai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį ir kreiptis profesionalios pagalbos. Taip pat dažnai nusižudžiusiųjų artimieji patys atsiduria padidintoje savižudybės rizikoje, tad išgirdus kalbas apie gyvenimo beprasmybę ar mintis apie savižudybę, labai svarbu pagalbos kreiptis kaip įmanoma greičiau.
– Kuo gali padėti savitarpio pagalbos grupės?
– Miglė Lepeškaitė (M.L.): Savitarpio pagalbos grupėje dalyviai atranda tai, ko patyrus artimojo savižudybę gali pritrūkti kasdienybėje – saugią erdvę, kur susitinka panašią patirtį turintys žmonės.
Grupėje galima atvirai kalbėtis apie tai, kas lieka nutylėta kitur: kaltę, gėdą, pyktį ir kitus neatsakytus klausimus. Tokie pokalbiai padeda mažinti stigmą ir saviizoliaciją, o priklausymo bendruomenei jausmas gali tapti svarbia atrama emociškai kebliuose gyvenimo etapuose. Ilgalaikis dalyvavimas grupėje suteikia galimybę ne tik gauti paramą, bet ir geriau suprasti su netektimi susijusius jausmus, pavyzdžiui, suvokti, kad kaltės ar pykčio jausmai yra natūrali gedulo patirties dalis.
Laikui bėgant grupė gali padėti spręsti konkrečius iššūkius: sunkias sukaktis, neišsakytus jausmus ar baimes dėl kitų artimų žmonių. Dalyviai taip pat gauna informacijos ir apie tai, kada bei kaip ieškoti profesionalios pagalbos. Ilgainiui artimieji atranda galimybę iš naujo įprasminti patirtą netektį – ir tai, kas pradžioje atrodė neįveikiama, tampa patirtimi, iš kurios galima semtis jėgų padedant kitiems.
– Kokią pagalbą galima gauti Vilniaus gyventojams?
– (G.N.): Mūsų organizuojama ilgalaikė nusižudžiusiųjų artimųjų savitarpio palaikymo grupė (daugiau informacijos – www.psichikos-sveikata.lt), taip pat ,,Vilnius sveikiau“ galima gauti 8 nemokamas psichologo konsultacijas per metus.
Psichikos sveikatos centruose galima gauti iki 10 nemokamų konsultacijų per metus.
Taip pat galima kreiptis į nevyriausybines organizacijas – Jaunimo liniją, kuri budi visą parą ir teikia emocinę paramą, Krizių įveikimo centrą, kuriame pirmoji konsultacija yra nemokama, o kitos už socialinę kainą.
Jeigu artimieji nežino, kur tikslingiausia kreiptis pagalbos, gali skambinti man, telefonu +3706 4928 700.
– Ką gali padaryti kiekvienas iš mūsų, norėdamas palaikyti netektį išgyvenantį artimąjį?
– (G.N.): Svarbiau ne ,,teisingi“ žodžiais, o artimųjų ar draugų buvimas šalia. Dažnai artimieji bijo ką nors pasakyti netinkamai ir dėl to vengia apie tai kalbėti, atsitraukia nuo gedinčiojo. Kartais užtenka paprastos frazės: „Aš esu šalia ir būsiu kiek reikės.“
Taip pat svarbu leisti žmogui kalbėti apie netektį tiek, kiek jis nori, nespaudžiant greičiau ,,pasijusti geriau“. Pirmuosius mėnesius po netekties vertinga yra praktinė pagalba buityje, maisto ruošimas, pasirūpinimas kasdieniais reikalais.
Kalbant geriau vengti bandymo ieškoti kaltų ar suprasti savižudybės priežastis, nes tai dažnai tik sustiprina gėdos, kaltės ir vienišumo jausmus.
Svarbu suprasti, kad gedulas gali trukti labai ilgai, tačiau jo intensyvumas laikui bėgant mažėja, todėl svarbu palikti erdvės tiek pabūti su skausmu, tiek nuo jo atsitraukti ir padėti žmogui po truputį sugrįžti į gyvenimą po netekties.
