Tai jau ne pirmas kartas, kada Judita grįžta į namus po gydymo ligoninėje. Todėl šeima žino, kad grįžus į namus visų pirma teks adaptuotis, viliantis, kad dabar viskas pajudės į šviesesniają pusę.
„Visgi netrukus supratome, kad šį kartą procedūrų poveikis nebuvo toks geras, kaip prieš ketverius metus, kai pagerėjimas pasijuto kone iš karto. Sielos vėžys, kaip mes vadiname sunkią depresiją, nenuspėjamas – mums teko tuo dar kartą įsitikinti“, – kalbėjo N.Laurinavičius.
Šiuo metu Judita lanko Dienos psichiatrijos stacionarą. Pasak vyro, ypatingai sunkūs būna rytai: „Judita vos atranda vidinių rezervų keltis ir vėl mėginti kabintis į gyvenimą. Didelė neviltis užplūsta, kai leidi sau manyti, kad elektrošokas visai nepadėjo, o ir vaistai vis dar iki galo neatiderinti, tarsi niekaip nepavyksta rasti to stebuklingo balanso...“
Dienos stacionaras yra kaip tam tikra rutina, kuri verčia išsijudinti, duoda kryptį, nors kol kas ir tenai Juditą užplūsta juodžiausios mintys.
„Kai išsenka jėgos, kartais ji neištveria visos dienos stacionare, ir man tenka važiuoti parsivežti namo anksčiau laiko. Psichologinė pagalba valstybinėse įstaigose yra labai ribota, tad dar po kelių savaičių, kai baigsis dienos stacionaras, turėtume jau orientuotis į privačią psichoterapiją. Tai esame suplanavę“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak jo, itin svarbu atrasti tinkamą specialistą (tai gali užtrukti), o po to su jo palaikymu kryptingai lopyti sielos žaizdas, kurios yra įsisenėjusios ir kurioms reikėjo gydymo jau daugelį metų.
„Ir, žinoma, kuo labiau atitaikyti vaistus, stiprinti išsekusį organizmą. Vis dėlto mažais žingsneliais kartais, atrodo, pavyksta atsispirti nuo bedugnės, jau atsiranda prošvaisčių, kai juodžiausia depresija tarsi atslūgsta, nepaisant to, kad kankina nerimas ir kitos psichologinės bėdos, bet tai, anot Juditos, jau yra kur kas labiau ištveriama, nes visiška remisija jau turbūt ir neįmanoma“, – viltimi gyvena vyras.
Tiki – muzika gydo
Pasak N.Laurinavičiaus, savaitgaliais šeima bando pakeliauti: „Tai traukiniu kur pavažiuoti, tai pažintiniu keliu pažingsniuoti, kad tik neužsidarytume kambaryje ir neleistume blogoms mintims lįsti į galvas.“
Vieninteliu šeimos maitintoju likęs vyras randa laiko ir darbui. O į kai kuriuos projektus įtraukia ir žmona, kuri visada buvo jo kūrybos partnerė. Tik dabar dėl ligos ne visada tai gali daryti ir įsitraukti pilna koja.
„Neseniai vienam vaikų žurnalui parašiau pasaką, kuri bus ne tik spausdinama, bet ir įgarsinta, todėl pasiūliau Juditai prisidėti ją įrašant studijoje. Po įrašo ji jautėsi lyg būtų trumpam sugrįžusi į tikrąją save – gebančia dalintis savo talentais su kitais, įkvėpti kitus. O šią savaitę dar aplankėme ir Zarasų viešąją biblioteką, kur vaikams pristatinėjau naujausią savo knygą „Uogų pasakos“. Juditai siūliau tik pasėdėti kartu su žiūrovais, galbūt pafotografuoti, bet ji neištvėrė, perlipo per savo nerimą ir man puikiai padėjo pravesti renginį, netgi šiek tiek padainavo“, – džiaugėsi N.Laurinavičius.
Jis prisiminė, kad be visų asmeninių Juditos gyvenimo, šeimos dramų, prie sunkios ligos prisidėjo ir perdegimo sindromas, pernelyg dideli darbo krūviai.
„Todėl ypač šiuo trapiu ir svyruojančiu laikotarpiu reikia pasverti kiekvieno tokio pasirodymo galimybes, reikia tai daryti labai saikingai. Nes viskas taip kinta, kad kitą dieną po kelionės vėl užslinko juodžiausi debesys“, – kalbėjo vyras.
Kita vertus, jo nuomone, galimybė dainuoti Juditai itin svarbi ir iš tiesų padeda jai sveikti.
„Žinant, koks, objektyviai vertinant, yra nuostabus jos balsas ir tembras, dainavimo turbūt nereikėtų pamiršti, galbūt tai galėtų būti vienas iš sveikimo postūmių. Todėl, kai pianistas Darius Mažintas paskambino man ir pasidalino savo patirtimis apie tai, kaip muzika padeda sveikti, sušvelninti sielos žaizdas, prisijungus ir operos solistui Jonui Sakalauskui, mes nusprendėme organizuoti Juditos palaikymo koncertą, ir tada man šovė į galvą mintis, kad tas koncertas vadinsis „Muzika gydo“, – kalbėjo N.Laurinavičius.
Reikėtų paminėti, kad koncertas buvo suplanuotas dar tuomet, kai Judita gydėsi ligoninėje. Tačiau likimas taip lėmė, jog dėl kitų dalyvių ligos (gripo) renginio datą teko perkelti ir dabar jame galės dalyvauti pati Judita.
„Mielai kviečiame visus šį sekmadienį, kovo 30 d., 16.00 val. į Lietuvos dailininkų sąjungą Vilniuje, Vokiečių g. 4, III aukštas, į jaukią kamerinę aplinką, kur pianistas Darius Mažintas gyvai gros M.K. Čiurlionio ir kitus kūrinius, kur dainuos operos solistas Jonas Sakalauskas, skambės eilės ir diskusijos apie psichikos sveikatą, kad kuo mažiau visuomenėje būtų stigmatizuojami tokiomis ligomis sergantieji žmonės (renginio nuoroda)“, – kvietė N.Laurinavičius.
Pasak jo, įėjimas laisvas, bet renginio metu bus galima paaukoti ilgalaikiam Juditos gydymui. O kas negali dalyvauti, bet nori prisidėti prie gydymo, tai galima padaryti šiais rekvizitais:
Judita Šmitaitė-Laurinavičienė
LT524010042401066927
Luminor
PayPal – juditelex@gmail.com
